Maironiečiai Raudonėje skaitė Donelaitį

Pra­ëju­sá penk­ta­die­ná, ge­gu­þës 23 d., Rau­do­nës mo­kyk­los par­ke vy­ko la­bai gra­þus ren­gi­nys. Rau­do­nës pa­grin­di­në mo­kyk­la ir Rau­do­nës ben­druo­me­nës cen­tras su­kvie­të sve­èius ið ávai­riø Lie­tu­vos mo­kyk­lø á ren­gi­ná ,,Sveiks, svie­te­li margs!”. Tai bu­vo K. Do­ne­lai­èio 300-osioms gi­mi­mo me­ti­nëms skir­tas ren­gi­nys – di­dþio­jo po­eto kû­ry­bos skai­ty­mai, spek­tak­liai, pa­reng­ti pa­gal jo kû­ri­nius, dai­nø an­sam­bliø ir so­lo at­li­kë­jø pa­si­ro­dy­mas, mu­zi­ki­nës me­lo­di­jos.

Pa­grin­di­në ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rë ir ákvë­pë­ja – Rau­do­nës mo­kyk­los mo­ky­to­ja, mai­ro­nie­èiø va­do­vë Ele­na Elz­ber­gie­në. Jos dë­ka mai­ro­nie­èiai ðio­je mo­kyk­lo­je jau ne vie­nà de­ðimt­me­tá do­mi­si ne tik Mai­ro­nio gy­ve­ni­mu ir kû­ry­ba, bet sie­kia pa­þin­ti tau­tos is­to­ri­jà, uþ­ra­ði­në­ja krað­to­ty­ri­næ me­dþia­gà, tar­miø ypa­tu­mus, pa­pro­èius, tau­to­sa­kà, at­si­mi­ni­mus. Mai­ro­nie­èiø veik­la Lie­tu­vo­je pra­si­dë­jo 1989 m., tais pa­èiais me­tais ir Rau­do­nës mo­kyk­lo­je bu­vo ákur­ta drau­gi­ja. An­trà de­ðimt­me­tá skai­èiuo­jan­ti drau­gi­ja yra ne­ma­þai nu­vei­ku­si kul­tû­ros, krað­to­ty­ros ug­dy­mo sri­ty­se. Tai vie­na di­dþiau­siø moks­lei­viø or­ga­ni­za­ci­jø ða­ly­je. Dau­giau­sia mai­ro­nie­èius vie­ni­ja jo pa­trio­ti­në dva­sia, ge­ri dar­bai Lie­tu­vai. Tad ir ðis ren­gi­nys bu­vo skir­tas dau­giau­sia kul­tû­ri­nei veik­lai – tai bu­vo ne tik K. Do­ne­lai­èio me­tø mi­në­ji­mas, jo kû­ry­bos per­tei­ki­mas, bet ir ap­skri­tai lie­tu­viø kal­bos ðven­të. Ne kar­tà èia skam­bë­jo þo­dþiai „Nuo Do­ne­lai­èio iki Mai­ro­nio“, ne kar­tà abu dai­niai bu­vo sta­to­mi gre­ta, kaip di­dþiau­si lie­tu­vy­bës ir lie­tu­viø kal­bos bei pa­pro­èiø puo­se­lë­to­jai.  

Á ðià mai­ro­nie­èiø or­ga­ni­zuo­tà ðven­tæ sve­èiai ið ávai­riø Lie­tu­vos vie­to­viø pra­dë­jo rink­tis jau 9.00 va­lan­dà. Iki 10.00 va­lan­dos su­va­þia­væ mai­ro­nie­èiai ir ki­ti kvies­ti sve­èiai – dau­giau­sia ávai­riø kon­kur­sø, daugiausia me­ni­nio skai­ty­mo lau­re­a­tai, su­si­pa­þi­no su gra­þiai áreng­ta mo­kyk­la, par­ku, pi­li­mi. Kai ku­riems tai bu­vo pir­mo­ji pa­þin­tis su Rau­do­ne. Pats ren­gi­nys vy­ko itin graþio­je vie­to­je – pi­lies par­ko ry­ti­në­je pu­së­je áreng­to­je sce­no­je ða­lia vie­no ið par­ko tven­ki­niø ir pa­si­vaikð­èio­ji­mo alë­jos. Sce­na bu­vo de­ko­ruo­ta ðiau­di­niais K. Do­ne­lai­èio lai­kus me­nan­èiais tar­si bui­ties ra­kan­dais, ant kal­ne­lio uþ jos aká trau­kë sim­bo­li­nis sau­lës ra­tas, o par­ko pri­ei­go­se þu­vie­næ vi­rë trys pa­ty­ræ vi­rë­jai. Gau­siai su­si­rin­ku­siems sve­èiams ir þiû­ro­vams ma­lo­nø pa­vë­sá tei­kë ðim­ta­me­tës par­ko lie­pos, o skais­èiai ðvie­èian­ti sau­lë tar­si pa­gal uþ­sa­ky­mà pri­si­dë­jo prie ge­ros ðven­ti­nës nuo­tai­kos. At­ro­dë, kad esi ki­ta­me pa­sau­ly­je ir ki­ta­me lai­ke – Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­èio lai­kus me­nan­èia­me. Gal­bût prie to pri­si­dë­jo ir dau­gu­mos da­ly­viø vil­kë­ti tau­ti­niai kos­tiu­mai, tad ðven­të pra­si­dë­jo ið­ties ið­kil­min­gai.

Ren­gi­ná, po sma­gaus E. Elz­ber­gie­nës svei­ki­ni­mo þo­dþio, ati­da­rë ir K. Do­ne­lai­èio laik­me­èio gies­mes bei dai­nas at­li­ko Rau­do­nës mo­ky­to­jai ir bu­vu­sios mo­ki­nës (vad. Van­da Ge­èie­në). Po to lau­kë ki­tø mo­kyk­lø pa­si­ro­dy­mai. Vi­sus su­þa­vë­jo Jur­bar­ko A. Gied­rai­èio–Gied­riaus gim­na­zi­jos kom­po­zi­ci­ja ,,Rods, ne­ðvan­kios mû­sø ga­dy­nës” (mo­kyt. J. Vi­dei­kie­në). Juo­dai ap­si­ren­gu­siø jau­nuo­liø gru­pë, kal­bë­da­ma bû­rið­ka K. Do­ne­lai­èio kal­ba, su ge­ra ju­mo­ro do­ze ir itin ori­gi­na­liai pa­rink­to­mis sce­ni­në­mis im­pro­vi­za­ci­jo­mis, per­tei­kë tà tik­rà sod­rø po­eto þo­dá, re­gis nu­kë­lë á lai­kus, kai prieð 300 me­tø Ma­þo­jo­je Lie­tu­vo­je ten gy­ve­nan­tys lie­tu­viai sten­gë­si elg­tis „vieþ­ly­bai” ir ko­vo­jo su to­kiø þmo­niø kaip „slun­kius” ydo­mis.

K. Do­ne­lai­èio teks­tus pri­sta­të sve­èiai ið Skir­sne­mu­nës, Juo­dai­èiø, Jur­bar­ko Nau­ja­mies­èio, Ra­sei­niø Vik­to­ro Pet­kaus pa­grin­di­niø mo­kyk­lø, Ra­sei­niø r. Be­ty­ga­los Mai­ro­nio vi­du­ri­nës mo­kyk­los, pa­si­ro­dë ir Kau­no Mai­ro­nio uni­ver­si­te­ti­nës gim­na­zi­jos mai­ro­nie­èiai. Po ðiø ávai­rias­pal­viø tiek mu­zi­ki­niø, tiek ir ðo­kio, de­kla­ma­vi­mo nu­me­riø, bu­vo tei­kia­mos do­va­nos irs sa­ko­mos svei­ki­ni­mo kal­bos. Rau­do­nës mo­kyk­la, jos di­rek­to­rius Vytautas Sta­po­nas ir mai­ro­nie­èiø va­do­vë Ele­na Elz­ber­gie­në, áteik­da­ma at­mi­ni­mo do­va­nas Jur­bar­ko sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui Kazimierui Ðim­kui ir Ðvie­ti­mo sky­riaus ve­dë­jo pa­va­duo­to­jai Ge­no­vai­tei Poc­e­vi­èie­në tei­gë: „Mus jau daug me­tø re­mia Ðvie­ti­mo sky­rius ir vai­kams uþ ke­lio­nes mo­kë­ti ne­rei­kia. Kar­tais net po ke­lis au­to­bu­sus duo­da. Mes ste­bi­na­me vi­sà Lie­tu­và – vi­sur sa­vi­val­dy­bës dë­ka ke­liau­ja­me ne­mo­ka­mai. O G. Po­ce­vi­èie­në yra mû­sø, mai­ro­nie­èiø, ku­ra­to­rë ir glo­bë­ja. Esa­me jiems uþ tai la­bai dë­kin­gi“. Ren­gi­ny­je taip pat da­ly­va­vo ir ra­jo­no Ðvie­ti­mo cen­tro di­rek­to­rë Auð­ra Ba­liu­ky­nai­të. Ji, at­si­im­da­ma mai­ro­nie­èiø pa­reng­tà do­va­në­læ, sa­kë: „Lie­tu­við­kà þo­dá sa­ky­ti - kaip me­dø lai­þy­ti. Lin­kiu, kad tà þo­dá mo­kë­tu­me my­lë­ti. Do­ne­lai­tis tiek daug me­tø dël sa­vo kal­bos gy­vas, lin­kiu, kad ir mû­sø ka­lba daug dau­giau kar­tø lik­tø gy­va“.

Rau­do­nës mo­kyk­los mai­ro­nie­èiai su­kvie­të sve­èius nuo Ra­sei­niø, Juo­dai­èiø, Skir­sne­mu­nës, Kau­no, Ma­ri­jam­po­lës, Jur­bar­ko iki pa­èios Rau­do­nës. Ðio­je mo­kyk­lo­je an­tra pa­gal po­pu­lia­ru­mà Lietuvoje jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja vei­kia itin ak­ty­viai (pir­mà­jà vie­tà uþ­ima skau­tai). Kaip sa­ko E. Elz­ber­gie­në, jie jau tu­ri ne tik vai­kø, bet ir anû­kø, mat bu­vu­siø mai­ro­nie­èiø vai­kai taip pat daþ­niau­siai tam­pa ðios or­ga­ni­za­ci­jos na­riais, sa­vo ruoþ­tu jø vai­kai ir­gi pa­su­ka të­vø pra­min­tu ta­ku. Taip gra­þios, tau­tà vie­ni­jan­èios ir lie­tu­viø kal­bà puo­se­lë­jan­èios idë­jos per­duo­da­mos ið kar­tos á kar­tà.

Ren­gi­ny­je ne­trû­ko svei­ki­ni­mo þo­dþiø ir pa­dë­kø – bu­vo pa­si­steng­ta, kad në vie­nas ja­me da­ly­va­væs ar ki­taip pri­si­dë­jæs da­ly­vis ne­bû­tø uþ­mirð­tas. Bu­vo pa­dë­ko­ta ir viems mo­ky­to­jams, ku­rie pri­si­dë­jo prie or­ga­ni­za­vi­mo, dar­bi­nin­kams, pa­sta­­èiusiems áspû­din­gà sce­ni­næ de­ko­ra­ci­jà bei bal­tið­kà sim­bo­lá – ið ðiau­dø pa­da­ry­tà sau­læ, vë­liau, kaip ápras­ta mai­ro­nie­èiams, uþ­deg­tà, Rau­do­nës se­niû­nui, bu­vu­siam mai­ro­nie­èiui Èes­lo­vui Meðkauskui (rau­do­nið­kiai ápra­tæ já va­din­ti tie­siog var­du). Ðis ðmaikð­èiai siû­lë vi­siems su­si­rin­ku­siems pa­si­lik­ti gy­ven­ti Rau­do­në­je, nes ðio mies­te­lio ap­lin­ka ið­ties nuo­sta­bi. Ne­bu­vo pa­mirð­ti ir pa­grin­di­niai ðven­tës mai­tin­to­jai - ren­gi­nio me­tu vi­sø lau­kë ben­dri pie­tûs – ypatingai skani Rau­do­nës ben­druo­me­nës cen­tro þu­vie­në.

Na, o po vi­sø svei­ki­ni­mø ir pa­dë­kos þo­dþiø, ku­rie anaip­tol ne­bu­vo sau­si ir nuo­bo­dûs, prie­ðin­gai – nuo­ðir­dûs ir links­mi, vi­sus su­si­rin­ku­sius sa­vo kal­ba pa­ger­bë Eu­ge­ni­jus Ur­bo­nas, bu­væs Pa­ne­vë­þio Vy­tau­to Þem­kal­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius, daugiau nei 20 metø vadovaujantis mai­ro­nie­èiø drau­gi­jai. Jis pri­mi­në sve­èiams, kad nors jau dau­ge­lá me­tø gy­ve­na Pa­ne­vë­þy­je, bet yra sa­við­kis, ki­læs ið Juo­dai­èiø. Pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais apie tai, kaip dar bû­da­mas vai­kas su të­vu va­þiuo­da­vo á Rau­do­nës ma­lû­nà, mat prieð dau­ge­lá me­tø èia geriausiai juos valcuodavo. Trum­pai pa­si­da­li­jæs min­ti­mis apie mai­ro­nie­èiø veik­là, jø or­ga­ni­za­ci­jos reikð­mæ Lie­tu­vai, E. Ur­bo­nas ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams ir sa­vi­val­dy­bës dar­buo­to­jams taip pat pa­do­va­no­jo sa­vo su­da­ry­tà kny­gà „Mai­ro­nio ke­lias“. Ði kny­ga pra­vers mû­sø krað­tie­èiams, mat èia ne­ma­þai ap­ra­ðo­ma ra­jo­no vie­to­viø, su­si­ju­siø su Mai­ro­niu, taip pat ir pa­èiø mai­ro­nie­èiø or­ga­ni­za­ci­jos at­si­ra­di­mo ir vei­klos is­to­ri­ja.

Po ðios ren­gi­nio da­lies vi­si no­rin­tys klau­së­si Vadþ­gi­rio fol­klo­ro an­sam­blio (vad. Li­na Lu­ko­ðie­në) at­lie­ka­mø dai­nø, taip pat Jur­bar­ko me­no mo­kyk­los mo­ki­niø Sva­jû­no Bir­gio­lo ir An­driaus Sa­ba­tai­èio mu­zi­ka­vi­mo. Po pie­tø dar lau­kë ren­gi­nio api­ben­dri­ni­mas ir is­to­ri­niø vie­tø lan­ky­mas.