M. K. Čiurlionis svečiavosi pas V. Grybą

„M. K. Čiurlionis svečiuose pas Vincą Grybą“, – toks, anot organizatorių, galėjo būti rugpjūčio 29-ąją Vinco Grybo memorialiniame muziejuje vykusio renginio pavadinimas. Tą dieną muziejuje pristatyta Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirta knyga „Kastukas sugrįžo“

Pristatyti knygos apie ko gero žymiausio visų laikų Lietuvos dailininko bei kompozitoriaus vaikystę, jo kūrybinį kelią, santykį su gamta ir menu į Jurbarką susirinko visi jos kūrėjai: dailininkė Vaida Kunigėlytė, tekstų autoriai Milda Pleitaitė bei Kazimieras Momkus. Atvyko ir  M. K. Čiurlionio proanūkis pianistas, kultūrinių renginių bei festivalių organizatorius, M. K. Čiurlionio namų direktorius Rokas Zubovas, kuris susirinkusius jurbarkiečius ne tik džiugino pianino garsais, bet ir moderavo renginį.

R. Zubovas prisipažino, kad jam labai didelį įspūdį paliko 2021 metais išleista komiksų knyga apie skulptorių  Vincą Grybą „Grybo auksas“. Tad M. K. Čiurlionio 150-ųjų metinių proga nusprendus leisti į vaikus ir šeimas orientuotą knygą apie šį kūrėją, iš pradžių galvota apie komiksą. Tiesa, šios minties teko atsisakyti, nes pasirodė, kad knygos tekstus per sunku sutalpinti į dialogus. Vis dėlto knyga „Kastukas sugrįžo“ išėjo labai dekoratyvi, spalvinga, papuošta gausiais piešiniais ir koliažais.

Sveikindama naujosios knygos kūrėjus V. Grybo memorialinio muziejaus vadovė, skulptoriaus anūkė ir knygos „Grybo auksas“ teksto autorė Rasa Grybaitė pasidžiaugė, jog komiksas „Grybo auksas“ jau tapo ne tik kultūrine, bet ir ugdymo priemone, padedančia vaikams pažinti Lietuvos istoriją bei meną – jis įtrauktas į 6 klasės mokiniams rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašą. Patekti į šį sąrašą Rasa linkėjo ir knygos „Kastukas sugrįžo“ kūrėjams.

Primename, kad leidyklos „Artseria“ išleista knyga „Grybo auksas“, kuriai tekstą parašė Rasa Grybaitė, o iliustracijas sukūrė dailininkė Lina Itagaki, 2021 metais pelnė IBBY premiją kaip geriausia pažintinė knyga vaikams ir paaugliams. Pasak R. Grybaitės, knyga sulaukė didžiulio skaitytojų dėmesio, todėl 2700 vnt. tiražo neužteko, teko spausdinti papildomą 800 vnt. tiražą.

Susidomėję pasakojimu apie M. K. Čiurlionį jurbarkiečiai knygoje „Kastukas sugrįžo“ ras ir su mūsų miestu susijusią istoriją – joje pasakojama, kaip Čiurlionis gal 1907 metais su broliais valtimi Nemunu plukdė savo nutapytą šv. Roko paveikslą, skirtą Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčiai. Tiesa, šio paveikslo Jurbarke nepamatysite. Iš Jadvygos Čiurlionytės ir Antano Žmuidzinavičiaus atsiminimų žinoma, kad Jurbarko bažnyčiai užsakytas paveikslas pasirodė per mažas, todėl buvo perkeltas į kitapus Nemuno esančią Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Beje, su šia istorija yra susijęs ir tam tikras istorinis anekdotas: M. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo tyrinėtojai ilgai negalėjo surasti, kur yra šventasis Rokas, buvo žinoma tik, kad jis esantis kažkokio netoli Jurbarko esančio kaimelio bažnyčioje. Tik apie 2004 ar 2005 metus į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kabineto duris pasibeldė žmogus, prisistatęs Kaimelio klebonu ir pasakęs, kad jo bažnyčioje yra Čiurlionio paveikslas. „Tai kur tas jūsų kaimelis?“ – paklausė direktorius. „Prie Jurbarko“. „O kaip jis vadinasi?“ „Kaimelis“. Taip ir paaiškėjo dingusio M. K. Čiurlionio paveikslo paslaptis. Dabar paveikslas yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, o Kaimelio bažnyčioje kabo jo kopija.