M. Čepulis: jeigu nebūtų erkių, mes nudvėstume iš bado

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Šiltuoju metų sezonu – galvos skausmas dėl erkių. Pasigirdus siūlymams naikinti erkes privačiose valdose ir viešuosiuose žaliuosiuose plotuose, specialistai to daryti nepataria. „Visi gyviai, kurie egzistuoja, yra reikalingi. Jie ne tam egzistuoja, kad mus ėstų. Mes kartais pasitaikome jų kelyje, bet jau galime patys apsiginti, jeigu esame tokios fainos beždžionės. Kiekvienas padaras užima tam tikrą ekologinę nišą. Ne erkių mums reikia saugotis – mums pavojų kelią virusai ir bakterijos“, – LRT RADIJO laidai „Aktualus pokalbis“ pabrėžia gamtininkas Marius Čepulis. 

Įmonės nelegaliai siūlo išnaikinti erkes

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė sako, kad sulaukė žmonių kreipimųsi dėl įmonių siūlomos paslaugos privačiose valdose sunaikinti erkes.

„Šiemet į mūsų Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kreipėsi pilietiški žmonės ir įmonės, pranešdami, kad tokia paslauga yra siūloma. Kreipėsi ir įmonės, turinčios licenciją profilaktiniam aplinkos nukenksminimui, bet nedarančios to, ko negalima daryti Lietuvoje, ir suprantančios šios paslaugos žalą tiek žmogui, tiek gamtai ir to neefektyvumą“, – teigia ji.

Pasak R. Lingienės, patikrinus įmones paaiškėjo, kad jos naudoja neautorizuotus chemikalus, kurie net nėra efektyvūs prieš erkes, o neretai – ir kenkia naminiams gyvūnams bei žmogui.

„Kolegos patikrino minėtas įmones, tai tokios paslaugos teikimo tuo metu neaptikome. Pasirodo, kad dalis įmonių teikia ir taiko neautorizuotus biocidus, todėl ta paslauga yra visiškai nelegali Lietuvoje, nes mūsų įstaiga autorizuoja biocidinius produktus ir tokiems dideliems žaliesiems plotams įteisintų biocidų nėra dėl vienos priežasties – jie nėra efektyvūs prieš erkes, labai sunku kontroliuoti jų naudojimą, jie yra pavojingi žmogui, mažiausiai pavojingi erkėms. Deja, kitiems vabzdžiams, voragyviams iš tikrųjų labai kenkia ir kenkia naminiams gyvūnams, ypač katėms“, – aiškina NVSC Vilniaus departamento direktorė.

Gydytoja epidemiologė pabrėžia, kad specialistai, siūlantys šią paslaugą, puikiai žino, kad dirba su nelegaliais chemikalais.

„Yra dviejų rūšių įmonės – vienos dirba nelegaliai ir ačiū žmonėms, kad jie tokius dalykus pastebi ir užkerta kelią. Antra, yra įmonių, kurios turi licenciją profilaktiniam aplinkos nukenksminimui ir insekticidų naudojimui, t. y. vabzdžių naikinimui. Tai nebūtinai ta įmonė turi dirbti pagal licencijos sąlygas, nes jos labai aiškiai nustato, su kuo tu turi dirbti, kokiomis sąlygomis – ten dirba profesionalai ir jie žino, kad daro negerai, jeigu naudoja medžiagas, kurios nėra įteisintos“, – dėsto ji.

Pašnekovės teigimu, tokių įmonių, teikiančių erkių naikinimo paslaugas, laukia administracinė atsakomybė, kai bus išsiaiškintos aplinkybes: „Jeigu tai pasikartos, bus kreipiamasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo. Bet dėmesys joms yra labai didelis.“

Kenkia naminiams gyvūnams ir žmogui, o erkės – labiausiai atsparios

Gamtininkas M. Čepulis teigia, kad plataus profilio preparatai naikina ne tik erkes, bet ir pievoje esančius vabzdžius bei voragyvius.

„Tai yra plataus profilio preparatai – jie veikia viską. Žmonės, kurie turi pievą ir įsivaizduoja, kad nori turėti gamtos šalia, tai kokio velnio reikia tą gamtą išnaikinti? Kai išnaikini erkes, išnaikini voragyvius, vabzdžius, paukščius. O erkės ateina iš naujo – jos nuolat migruoja, negyvena sklypuose, jos ateina su paukščiais ir graužikais. Tą pačią sekundę, kai išpurški, ateina naujos. Prasmės purkšti visiškai nėra. Be to, paveikiamos erkės, kurios sėdi ant augalų, o jeigu pievelė visiškai nuskusta, tai kur jos ten sėdės“, – aiškina jis.

M. Čepulis pabrėžia, kad erkes ėda voragyviai, kurie dėl naudojamų cheminių preparatų taip pat žūva.

„Jeigu preparatai veikia voragyvius, tai visi vorai žus, bet jie ryja erkes, tai mes išžudome gyvūnus, kurie ir taip natūraliai ėda erkes. Gamta ir taip puikiai susitvarko“, – dėsto gamtininkas.

Anot jo, erkių saugotis verta, tačiau naikinti – jokiu būdu negalima. Gamtininkas priduria, kad ekologinėje sistemoje kiekvienas gyvis yra svarbus.

„Jeigu nebūtų erkių, mes nudvėstume iš bado tikrąja to žodžio prasme. Erkės žemėje skaido mirusius augalus, juos paverčia maistu gyviems augalams. Nebūtų uodų – būtų katastrofa, nebūtų bičių, vandens gyvūnų, neliktų žuvų, Kuršių marios būtų tuščios“, – teigia M. Čepulis.

Svarbu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

Kaip sako NVSC Vilniaus departamento direktorė, žaliųjų plotų purškimai biocidiniais produktais baigėsi tada, kai buvo nustatyta jų žala žmogui.

„Jeigu NVSC neturi informacijos ir pats nėra autorizavęs biocidinių produktų, tai reiškia, kad Europoje tokių produktų, leidžiančių purkšti žaliuosius plotus, nėra autorizuota. Tie purškimai baigėsi tada, kai buvo nustatyta, kad tai be galo kenkia žmogui, nariuotakojams vabzdžiams, o mažiausiai – erkėms“, – aiškina pašnekovė.

Nors Lietuvoje didelė dalis erkių platina erkinį encefalitą, R. Lingienė pabrėžia skiepų nuo šios virusinės ligos efektyvumą.

„Pačios erkės nėra pavojingos, jų net įkandimas nėra skausmingas, nes seilėse yra anestezuojančių medžiagų. Bėda ta, kad jos platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Jos pačios nesukelia, bet jose esantys mikroorganizmai platina. Lietuvoje erkės yra plačiai užsikrėtusios erkiniu encefalitu, bet gera žinia ta, kad yra skiepai“, – sako ji.

Vasarą daug laiko praleidžiant gamtoje, gydytoja epidemiologė pataria rengtis šviesiais drabužiais, o grįžus – apžiūrėti save.

„Yra cheminių produktų, skirtų erkėms atbaidyti, jie yra efektyvūs. Erkėms nepatinka nupjauta pieva, krūmų genėjimas. Jeigu einame į gamtą, reikia apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis. Kuo greičiau aptikus erkę ant kūno ją ištrauksime, tuo mažiau šansų, kad jinai mus užkrės. Kai kurie specialistai pataria išsitirti ištrauktą erkę – tai nėra jokios prasmės to daryti“, – teigia NVSC Vilniaus departamento direktorė.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Pilies kaime saleziečių sugrįžtuvėms jau pasiruošta

Pilies kaime saleziečių sugrįžtuvėms jau pasiruošta  0

Moderniai Lietuvos istorijai reikšmingas objektas – Jurbarko rajone

Moderniai Lietuvos istorijai reikšmingas objektas – Jurbarko rajone  0

Antrąja eilėraščių knyga Jolita Štrimienė nusirengia pasaulį

Antrąja eilėraščių knyga Jolita Štrimienė nusirengia pasaulį  0

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum)

Paparčio žiedo beieškant: ką svarbu žinoti žoliaujant miške?  0

Gamtininkas S. Paltanavičius: „Kada į rankas paimsime dalgį?“

Gamtininkas S. Paltanavičius: „Kada į rankas paimsime dalgį?“  1

Istorinės atminties centras pradeda įgauti gyvybės (nuotraukos)

Istorinės atminties centras pradeda įgauti gyvybės (nuotraukos)  0

Kaimelio dvaras

Kaimelio dvare atgimsta praeities istorijos (nuotraukos)  0

Gegužės 13-oji – Meilės diena, deivės Mildos šventė

Gegužės 13-oji – Meilės diena, deivės Mildos šventė  0

Justino Stonio senovinės technikos muziejus gyvas ir laukia svečių

Justino Stonio senovinės technikos muziejus gyvas ir laukia svečių  0

A. Bielinytė ir M. Daraškevičius

Restauruotų dvarų krosnis ir židinius šildo ir Aelitos Bielinytės rankų šiluma  0

Ar po Nacionalinio miškasodžio Lietuvoje sužaliuos 100 girių?

Ar po Nacionalinio miškasodžio Lietuvoje sužaliuos 100 girių?  5

Ką svarbu žinoti prasidėjus vynuoginių sraigių rinkimo metui

Ką svarbu žinoti prasidėjus vynuoginių sraigių rinkimo metui  0

Dailės studijos 25-mečio paroda: apie pradžią, kelią ir viltį

Dailės studijos 25-mečio paroda: apie pradžią, kelią ir viltį  0

Pavasaris kaime

Iš pavasario nakties  0

Meškinis česnakas

Prasidėjo meškinių česnakų sezonas. Gamtos dovanas naudokime atsakingai  0

Vilkas

Ar vilkų medžioklė iš tiesų gelbsti avis?  0

Tūkstantmetė vištų Lietuvoje istorija – nuo karaliaus stalo iki kasdieninės sriubos

Tūkstantmetė vištų Lietuvoje istorija – nuo karaliaus stalo iki kasdieninės sriubos  0

Tauragės regiono dainų ir šokių šventė

Ar tolygi kultūrinė raida iš tiesų tolygi?  0

„Auksiniai scenos kryžiai“ įteikti Donatui Bielkauskui ir Samantai Pinaitytei

„Auksiniai scenos kryžiai“ įteikti Donatui Bielkauskui ir Samantai Pinaitytei  1

Laukdama Velykų biblioteka pasipuošė šiaudinių sodų ekspozicija

Laukdama Velykų biblioteka pasipuošė šiaudinių sodų ekspozicija  0

Dailės olimpiados dalyvių paroda

Dailės olimpiados dalyvių darbų paroda „Laisvas kaip paukštis“  0

Autoriai po parodos atidarymo

Bibliotekoje – iš liepsnų gimę paukščiai  1

Nominacijų vakare „Vanduo“ pagerbti K. Glinskio teatro aktoriai, draugai ir rėmėjai

Nominacijų vakare „Vanduo“ pagerbti K. Glinskio teatro aktoriai, draugai ir rėmėjai  0

K. Glinskio teatro sukakčiai – ypatingas spektaklis

K. Glinskio teatro sukakčiai – ypatingas spektaklis  0

Mūsų partneriai