Lietuvos laivyno šimtmečiui skirta paroda priminė apie Jurbarką, pirmąjį Lietuvos jūrų uostą

Prieš šimtą metų į Klaipėdos uostą, kuris tuo metu priklausė Vokietijai, įplaukęs nedidelis motorinis burlaivis „Jūratė“ su čia dar neregėta trispalve vėliava paženklino Lietuvos jūrų laivyno kūrimo pradžią. Šią datą įprasmino Klaipėdoje atidaryta neįprasta Lietuvos jūrų muziejus (LJM) ekspozicija – senų nuotraukų galerija po atviru dangumi, pasakojanti apie laivyno istoriją 1921-1940 metais, rašo lrytas.lt. Svarbi tos istorijos dalis yra ir Jurbarkas.

Didelio formato fotografijų ekspozicija įkurdinta senamiestyje, ant mūro sienų šalia tako, vedančio į Senąją Smiltynės perkėlą. Per pandemiją ši vieta ištuštėjo, bet vasarą, jeigu tik karantino taisyklės sušvelnės, čia vėl telksis šimtai žmonių. Galeriją po atviru dangumi neatsitiktinai atidaro „Jūratės“ atvaizdas. Šis 1921 metų kovo 4-ąją Klaipėdos uoste pasirodęs burlaivis sukėlė šurmulį – visus labiausiai nustebino trispalvė vėliava, kokios laivų stiebuose niekas dar nebuvo matęs.

Po savaitės Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo „Kastytis“ – kitas toks pat tiesiai iš laivų statyklos Vokietijoje atplaukęs plokščiadugnis prekybos motorlaivis su Lietuvos vėliava. Kalbėta, jog pirmoji privati Lietuvos garlaivių bendrovė (LGB) už „Jūratę“ ir Kastytį“ suplojo šešis kartus daugiau nei tokie pat Elbės upėje plaukiojantys laivai kainavo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Druska, miltais pakrauti pirmieji lietuviškieji laivai išplaukė į Latviją. Buvęs carinės Rusijos laivyno karininkas, buriuotojas Juozas Andžejauskas tapo pirmuoju „Jūratės“ kapitonu. Įgulas rinko iš lietuvių, nevarbu, kad ir nelabai patyrusių jūrininkų, juos mokė ir auklėjo. Jurbarkas virto jūrų uostu Lietuva dar neturėjo savo uosto, todėl dvyniai „Jūratė“ ir Kastytis“ buvo priregistruoti Jurbarko uoste prie Nemuno. Vokiečiai gūžčiojo pečiai – kaip lietuviai tokiais laivais plaukios po Baltiją, bet jie buvo pritaikyti laivybai upėse ir jūrų priekrantėje. „Jūratei“ ir „Kastyčiui“ vėliau vadovavo užsieniečiai laivavedžiai. LGB savininkai, tarp kurių buvo ir bene garsiausias tautinio laivyno entuziastas ir šauklys, iš JAV sugrįžęs lietuvis Jonas Šliūpas, šiuos laivus nukreipė į Skandinavijos uostus. Klaipėdoje jie buvo reti svečiai – negaudavo čia krovinių. 

Nedideli, tolimesniems reisams nepritaikyti motoriniai burlaiviai negalėjo kunkuruoti netgi su panašiais Klaipėdoje registruotais vokiškų bendrovių laivais, vargiai išsilaikė, stigo lėšų juos apdrausti. Po kelerių metų „Kastytis“, plaukdamas iš Bremeno (Vokietija) į Vasterviką (Švedija) su anglių krovinių, sėdo ant seklumos ir nugarmėjo į dugną. „Jūratė“ dėl susikaupusių skolų tais pačiais metais buvo parduota vienai Olandijos laivininkystės kompanijai. „Pirmieji nepelnytai primiršti, tiesiog nespėję įsirėžę į tautos istorinę atmintį laivai dabar atgijo ant mūro sienų. Jie, be kita ko, mums primena ir tai, kad ne Klaipėda, o Jurbarkas prie Nemuno buvo pirmasis Lietuvos jūrų uostas“, – pažymėjo LJM direktorė istorikė Olga Žalienė.

Visą straipsnį  ir nuotraukas rasite "Lietuvos rytas" portale.