Lesykla reikalinga net ir per atlydį
Šalčiai, kaip ir žiema, iš mūsų krašto dar nesitraukia. Tiesa, pranašaujami atlydžiai, teigiamos temperatūros – jeigu tuo metu imtų lyti, sniego sluoksnis beregint plonėtų, nyktų. Kai kas, matyt, imtų kalbėti apie žiemos pabaigą. Tačiau žiema dar nesibaigia, ji turi teisę karaliauti bent mėnesį!
Būtent iki kovo vidurio turime planuoti viską, kas siejama su žiema. Lesyklos, paukščių globa ir lesinimas – vienas iš žiemos darbų. Pasižvalgykite aplinkui – ar tikrai visi paukščius lesina nuo rudens?
Per 2–3 mėnesius prie lesyklų susirinko labai margas paukščių būrys. Kiek rūšių lanko jūsų lesyklą? Pabandykite suskaičiuoti, tačiau mažiau kaip 4–5 rūšių joje paprastai nebūna. Dažniausi lankytojai karklažvirbliai ir naminiai žvirbliai, didžiosios ir mėlynosios zylės, daug kur – bukučiai, didieji margieji ir vidutiniai margieji geniai, kėkštai. Kitur atskrenda žaliukės, juodagalvės sniegenos, pilkosios zylės (o jų – dvi rūšys, paprastoji ir šiaurinė). Jau nesistebime lesykloje apsilankančiomis getonosiomis startomis, pilkosiomis meletomis, kuoduotosiomis ar juodosiomis zylėmis, net juodaisiais ir smilginiais strazdais. Po lesykla jūsų kieme, žiūrėkit, apsilankys (jei dar neapsilankė) kurapkos... žinoma, rasite ką paberti ir joms.
Lesyklos ypač svarbios ten, kur neišliko „gyvų” kaimo sodybų – su gyvuliais, ūkio darbais, pagaliau – su kieme lesinamais paukščiais. Jei kiemuose iš tikro neverda gyvenimas, jei nenubyra jokio papildomo lesalo, čia neieškokite naminio žvirblio - ši rūšis tiesiogiai priklauso nuo ūkinės veiklos, nes kito pasirinkimo – skristi į laukus, į mišką - ji neturi. Kažkada naminiai žvirbliai į mūsų kraštus plito paskui žmones, jų gyvenvietes. Dabar belikę gal 10 procentų buvusios populiacijos. Kas žino, kada net apie paprastą naminį žvirblį kalbėsime kaip apie išnykusią mūsų krašto rūšį. Tokia pati situacija ir didžiojoje Europos dalyje, tačiau tuo guostis nederėtų – juk ne visus blogus darbus reikia laikyti pavyzdžiu.
Ką daryti, jei lesyklos dėl kokių nors priežasčių iki šiol jūsų kieme nebuvo? Nieko tokio – įrenkite ją dabar, tegul paukščiai suranda lesalą ir prieglaudą. Po žiemos, šiemet pareikalavusios labai daug energijos, bus sunku iš karto apsirūpinti lesalu ir išlikti, todėl lesykla paukščiams taps išsigelbėjimo vieta. Žinokite, lesykla nėra mūsų auka, mes paukščiams ir gamtai taip gražiname mažą dalį skriaudos, kurią visi kartu jai esame padarę.
Tiesa, dar apie lesalus. Naudokite tik sveiką, tikrą lesalą – saulėgrąžas, kruopas, riebalinius kukulius, kuriuos galite sulipdyti patys, pakabinkite riebalų.
Jei jūs jau turite lesyklą, paklauskite savo kaimynų, draugų, pažįstamų – o kaip jie? Kas lankosi jų lesyklose? Gal ir jie pakabins naujas lesyklas, jei tik jų neturėjo nuo rudens.






























Tikrai nepamenu kodėl nėra parašytą už ką konkrečiai,ar nėra vertesnis mūsų krašte,kurie gsrsintų mū...
Apdovanojimas „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ skirtas viešviliškei Daliai Mačiežienei