Kito tokio rudens nebus!
Ruduo kaip ruduo... pamanyk, kai kam tinka, kitiems – ne... man – tinka! Čia ne aš taip sakau, o kėkštas, kuris nuo ankstumos šlama ąžuolo šakose. Žinau, ką jis ten veikia – giles plėšo, grūda gurklin, o po to su jomis kažkur lekia. Netrunka daug laiko, jis ir vėl čia: braška, šlama, nusileidžia žemėn.
– Ei, ar daug gilių randi?
– Kaip? – Paukštis gręžioja galvą ir žiūri į mane. – Ar daug? Gilių?
– Na taip, ar daug jų šiemet? Ar tau pakaks?
– Tu žinai, – kėkštas straksi po ąžuolu. – Pernai aš čia jų daugiau radau... kiek tada nešiau, kiek visur slėpiau!
– Ar visas po to suradai? Žiemai pakako?
– Ne tavo reikalas! – jis susigrūda dar vieną gilę. – Man svarbu darbuotis. O joks kėkštas nekrito iš bado... mes daug ką mokam.
– Jei jau daug mokat, gal gali pasakyti, koks bus šis rugsėjis?
– Tik tiek? – Paukštis papurtė sparnus, nes jam buvo linksma. – Tą paprastas žvirblis žino. Tai va, ruduo bus kitoks. Kitoks, nei pernai...
– Ačiū. Kaip tu sužinojai?
– Radai kuo stebėtis! Taigi dviejų vienodų dalykų gamtoje nėra... net dviejų kėkštų. O ką ten ruduo? Jis bus ne toks... kitoks...
Pasakė ir nuskrido... nesupratau – juokėsi iš manęs, ar rimtai taip pasakė. Bet jūs pažiūrėkit, kaip ten bus – o gal kėkštas buvo teisus?
Ich bin Mr. Rick sehr dankbar für den Frieden, den ich heute in meinem Leben habe. Ich suchte nach e...
Jurbarko rajone sulaikyti 4 neteisėtai medžioję asmenys