Ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis – gyvas mūsų širdyse

Lapkričio 26 d. sukako 60 metų, kai buvo sušaudytas ketvirtasis Lietuvos prezidentas – Jonas Žemaitis. Praėjus daugiau nei pusei amžiaus po jo žūties šis Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui vadovas, partizanų generolas Seimo buvo pripažintas Lietuvos prezidentu. Seimo priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 metų lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

Ginkluoto pasipriešinimo vadovu jį pripažino ne tik partizanai, bet ir okupantai – suimtą jį tardė pats Lavrentijus Berija. Apie šią asmenybę buvo žinoma gana nedaug, į Lietuvos žmonių atmintį ji sugrįžo tik paskelbus šalies nepriklausomybę. Beveik po penkiasdešimt metų užmaršties Jonas Žemaitis grįžo į Lietuvos istoriją ir visuomenės sąmonę: partizanų generolas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, vienas iš tūkstančių už tėvynę žuvusių Lietuvos sūnų. Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas.

Lapkričio 28 d. Šimkaičiuose vyko renginys „Gyvi mūsų širdyse“, skirtas generolo Jono Žemaičio-Vytauto 60-osioms mirties metinėms paminėti. Susirinkusieji generolo Jono Žemaičio atminimą pagerbė prie paminklo žuvusiems partizanams bei vyko į vadavietę, kur padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakeles bei prisiminė generolo Jono Žemaičio gyvenimo istoriją.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis šv. vyskupo Mykolo Šimkaičių bažnyčioje. Joje Skirsnemunės parapijos kunigas Egidijus Periokas pasakė labai gražų pamokslą – kalbėjo apie Lietuvos Prezidento drąsą, jo pasiaukojimą vardan laisvės. Vėliau visi iškilmėse dalyvavę svečiai – rajono valdžios atstovai, tremtinių ir politinių kalinių sąjungos nariai, moksleiviai, mokytojai, kultūros darbuotojai, Jurbarko ir Tauragės šauliai ir kiti garbingi svečiai – patraukė prie žeminės, kur ilgus metus slapstėsi, o galiausiai buvo išduotas ir areštuotas Jonas Žemaitis. Prie šio neseniai atnaujinto bunkerio buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėta gėlių, uždegtos žvakės. Su bunkeryje besislapstančių žmonių likimu supažindino Jurbarko Petro Paulaičio šaulių I-osios kuopos vadas atsargos majoras Algirdas Genys. Po to renginyje dalyvavę šauliai salvėmis pagerbė generolą J. Žemaitį, visus partizanus, kovojusius už mūsų tėvynės laisvę ir pačią Lietuvą. Vadžgirio kultūros namų meno vadovė Lina Lukoševičienė su dviem moksleivėmis visiems pritariant dainavo dainą „Mažam kambarėly“.

Vėliau renginys persikėlė Šimkaičių į Jono Žemaičio pagrindinę mokyklą. Aktų salėje mokykloje direktorius Leonardas Zaksas pristatė svečius. Iškilmingo minėjimo metu Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos mokiniai susirinkusiems dovanojo šventinę programą. Jurbarko rajono savivaldybės meras Ričardas Juška dėkojo laisvės kovos dalyviams, kurių dėka šiandien galime džiaugtis laisve ir nepriklausomybe.

Be jurbarkiečių dalyvavo ir Šilalės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pirmininkė Teresė Ūksienė, Raseinių tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narys Antanas Vizbaras. Iškilmingame  renginyje Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinėje mokykloje dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, savivaldybės tarybos nariai,  Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, politinis kalinys, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Jurbarko skyriaus garbės pirmininkas Petras Gervylius, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Štabo viršininkas dimisijos majoras Vytautas Balsys, Petro Paulaičio rinktinės šauliai ir šios rinktinės jaunieji šauliai, tremtiniai, politiniai kaliniai ir kiti garbingi svečiai. Susirinkusiuosius sveikino Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos štabo viršininkas plk. ltn. Darius Baranauskas ir docentas dr. Romas Batūra. R. Batūra skaitė pranešimą apie Joną Žemaitį, 1949 m. galutinai suvienijusį Lietuvos partizaninį judėjimą. Šiam  judėjimui jis vadovavo iki 1953 m. gegužės 30 d., kai jį išdavus ir įmetus į bunkerį granatą su migdomosiomis dujomis, buvo apsvaigintas ir suimtas. 1954 m. birželio mėn. uždarame teisme J. Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Sušaudytas lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime. 2009 m. J. Žemaitis LR Seimo buvo pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.

Algirdas Genys įteikė garbės ženklelius trims laisvės kovų partizanams. Kalbėjęs A. Vizbaras padovanojo mokyklai knygą. Jurbarko tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pirmininkė Irina Pažereckienė savo kalboje minėjo, jog – laisvė labai brangus žodis ir už tai, kad patriotiškai ugdomi mūsų vaikai, visi turim būti dėkingi švietimo darbuotojams. Renginio metu rajono mokyklų moksleiviai buvo apdovanoti už gražiausius piešinius, skirtus šiai datai paminėti. Jų paroda buvo eksponuojama antrame mokyklos aukšte. Mokiniams įteiktos padėkos ir knygos „Kova už laisvę. Fragmentai iš Povilo Pečiukaičio knygos „Šitą paimkite gyvą“.

Renginį organizavo tarpusavyje bendradarbiaujantys Jurbarko tremtinių ir politinių kalinių sąjunga, Šaulių sąjunga ir Šimkaičių pagrindinės mokyklos bendruomenė.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją su Šimkaičių mokykla sieja partizanų vado – Jono Žemaičio – suteiktas vardas, kuris skatina plėtoti veiklą tautinio, pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje. Pagal bendradarbiavimo sutartį Akademija su Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindine mokykla nuo 2008 m. palaiko artimus ryšius, plėtodami glaudesnį kariūnų ir moksleivių bendravimą bei skatindami jų dalyvavimą organizuojamuose renginiuose.

 Lietuvos karo akademija kasmet kovo mėnesį organizuoja patriotinės žygio dainos konkursą „Kai lietuviai žygiuoja kovon“, skirtą Generolo Jono Žemaičio gimimo metinėms paminėti. Siekdama stiprinti mokinių patriotiškumo ir tautiškumo jausmą, Akademija kviečia mokyklos auklėtinius dalyvauti šiame konkurse.

Gegužės mėn. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla organizuoja Generolo Jono Žemaičio gimimo metinėms ir Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtus renginius. Tradiciškai minėtuose renginiuose dalyvauja ir Lietuvos karo akademijos atstovai. Kariūnai užima prizines vietas tradiciniame bėgime „Laisvės taku“.

2007 m. spalio 25 d. Šimkaičių pagrindinei mokyklai (Jurbarko r.) suteiktas Jono Žemaičio vardas.

„...1951 m. J. Žemaitį ištiko bėda – insultas. Pusiau paralyžiuotas, nevaldydamas kairės rankos ir kojos, partizanas pusantrų metų išgulėjo drėgname bunkeryje Šimkaičių miške. Jį slaugė Elena Palubeckaitė, vėliau – Marijona Žiliūtė. 1953-aisiais, šiek tiek pagerėjus sveikatai, J. Žemaitis vėl ėmėsi vado pareigų. Deja, jo bunkeris buvo buvo išduotas. Čekistai J. Žemaitį suėmė. Jis buvo laikomas Vilniaus KGB kalėjimo rūsiuose, tardomas, vėliau netgi nuskraidintas į Maskvą. Ten jį tardė pats Lavrentijus Berija. Tačiau jis kategoriškai atsisakė dirbti okupantams. Malonės neprašė. Vienintelis jo prašymas buvo leisti prieš mirtį  susitikti su sūnumi. Tačiau sovietų budeliai buvo ciniški – užuot leidę pamatyti vaiką, J. Žemaičiiui atnešė jo nuotrauką, kur sūnus buvo tyčia nufotografuotas segintis tarybinį pionieriaus ženklelį.

1954 lapkričio 26 d. J. Žemaitis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime“. (Ištrauka iš Mantvydo Vitkūno str. „Jonas Žemaitis – niekada nepalūžęs laisvės kovotojas“, spausdinta „Savaitė“, Nr. 48).