Kauno gatvei kuriamos skulptūros primins jurbarkiečių pamirštus žodžius (nuotraukos)

Apžiūrėję Jurbarko Kauno gatvę, susipažinę su miesto istorija, prisiklausę senamiesčio pastatų ir juose gyvenusiųjų istorijų, du skulptoriai iš Telšių pristatė tris skulptūras, tiksliau pirmines jų versijas, kuriomis papuoštų Kauno gatvę – pasiūlydami konkrečias vietas, kuriose jie turėtų stovėti. Jei projekto sumanytojai norėjo žuvų, auksinio žiedelio, dešrigalį pasičiupusio šuniuko, bėgančio gatve, skulptorius Vilniaus Dailės Akademijos Telšių fakulteto profesorius Osvaldas Neniškis ir to paties fakulteto docentas Marius Norkus, atsivežė užsakovams parodyti tris objektus – knechtą, pasakojantį Jurbarko uosto istoriją, memorialinę stilizuotą nuotrauką, kuri primintų apie Jurbarke tarpukariu veikusį banką bei juvelyrų žydų istoriją pasakojantis senovinis rankinis valcas su kino kameros elementais. 

Šios skulptūros kuriamos pagal projektą "Kauno gatvė pasakoja", kurį parašė Jurbarko rajono turizmo ir verslo informacijos centras – gavo dalinį (6 tūkst. Eur) finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos. Dar keturis tūkstančius ruošiasi pridėti rajono savivaldybė, o likusią sumą planuojama surinkti iš privačių rėmėjų.  Preliminariais menininkų skaičiavimais, kiekviena pristatya skulptūra kainuotų bent po 3-4 tūkst. eurų. 

Tris puošybos elementus jų kūrėjai antradienio popietę, liepos 21-ąją,  pirmą kartą parodė ir projekto rengėjams, rajono turizmo ir verslo informacijos centro atstovams – atvežė užsakovams parodyti pirminius natūralaus dydžio trijų skulptūrų variantus. Į susitikimą pakviesti ir savo nuomonę galėjo pareiškti rajono valdžios atstovai, savivaldybės vyr. architektė Gražina Gadliauskienė, Kauno gatvės pastatais besidomintys gidai, rajono meno srities atstovai, galiausiai vietiniai verslininkai, kurie, tikimasi, galėtų prisidėti prie skulptūrų finansavimo. Tarp atvykusių verslininkų – tarybos nariai Kęstutis Naujokas, Kasparas Jurevičius, Jurbarko kredito unijos valdybos pirmininkė Nijolė Petraitienė, „Scanstatyba“ direktorius Mantas Špigelskis. Kaip pajuokavo pastarasis, atvyko visi verslininkai, kurie nemoka pasakyti „Ne“. Jurbarko TVIC direktorė Gaiva Mačiulaitienė kvietė prie šio projekto ir apskritai prie Jurbarko miesto gražinimo prisidėti daugiau verslininkų.

Pirmoji mažoji skulptūra, kurią O. Neniškis ir M. Norkus atsivežė parodyti – knechtas, kurį, pasak autorių, simboliškai turėjo kiekvienas uostas, ir prie kurio buvo pririšami laivai. Šios skulptūrėlės pagrindas būtų- šviesaus akmens su ant viršaus montuojama žalvarine lentele, ant kurios iš bronzos išlieti įvairūs laiveliai bei trumpas įrašas, pasakojantis Jurbarko uosto istoriją. Ant tos lentelės dar turėtų būti sukniedintas tarsi laivo langas – iliuminatorius. Šiam objektui menininkai parinkę ir konkrečią vietą. Jų manymu, knechtas turėtų būti Kauno gatvėje prie fontano, jau esančioje nišoje ir tokiame aukštyje, kad galima būtų paliesti, pačiupinėti.

Kitas menininkų siūlomas puošybinis elementas –  memorialinė informacinė lenta su stilizuotai įrėminta originalia pastato nuotrauka. Ši lenta turėtų kabėti ant Kauno g. 33-uoju pažymėto pastato (žinoma, jei leis pastato šeimininkai), kuriame tarpukariu veikė komercinis bankas. Originalią nuotrauką įrėmina puošnaus pastato durų fasado elementas – stakta. „Autentiško vaizdo gabalėlis. Per durų staktą susipažįstame su to meto architektūriniu elementu“, - pasakojo skulptorius, pridurdamas, kad pats pastatas išraiškingas, įdomus dekoro elementų prasme, demonstruojantis medžio apdirbimo meistriškumą. Šios memorialinės lentos pagrindas greičiausiai būtų neutralios pilkos spalvos marmuras, pačios staktos būtų atlietos iš bronzos, o ant keramikos plokštės perkelta fotografija su tekstu. „Jei atvykstame į tą miestą, turime galimybę susipažinti nors su mažyčiu  jo istorijosgabalėliu“, - pasakojo skulptorius. Lenta turėtų būtų sumontuota ant namo sienos akių lygyje, kam yra iškalbingas paaiškinimas - kuo mažiau demokratijos, tuo paminklai keliami aukščiau ir nepasiekiami, o demokratiniais laikais yra arčiau žmogaus. „Dabar lengviau nuversti“, - juokavo vietiniai verslininkai.

Trečiasis objektas įsikurtų šalia, ant Kauno g, 31-uoju numeriu pažymėto namo (jei sutiktų pastato savininkai). Mintį šiam objektui menininkams padiktavo įdomi jo buvusių savininkų istorija. Senovinis iš tarpukario laikų juvelyrų naudojamas rankinis valcas – su šeimos portretais ir užrašais. Šis juvelyrų naudojamas presas pasakoja, kad tame tame gyveno ir dirbo auksakalių šeima Krelitzai, o iš volų išsuktas lakštas – tarsi kino juostelė, pasakojanti kito žymaus žydo Beno Craine' istoriją. Pasak skulptoriaus, ši juvelyrų darbo priemonė turi ir simbolinę prasmę - atskleidžia neramius laikus, permainas.

Visą straipsnį rasite naujame "Mūsų laikas" laikraštyje.