Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Iki lapkričio pabaigos Jurbarko krašto muziejuje veiks jurbarkiškiui kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti ir pagerbti skirta paroda. Šiais metais minimos 145-osios šio kraštiečio gimimo metinės. Parodoje eksponuojami Jurbarko krašto muziejaus saugyklose saugomi P. Puišio medžio darbai - kanklės, kryželiai bei ikonografinė medžiaga.

Apie kryžių ir kanklių meistrą Praną Puišį rašė kraštietė Elena Puišytė – poetė, eseistė, vertėja: „Pusbroliai, meniškai ornamentuotų kryžių ir kanklių meistras Pranas Puišys bei tapytojas, skulptorius ir dekoratorius Pranciškus Mikutaitis (Onutės Puišytės ir Tado Mikutaičio sūnus), gyveno Jurbarke ir buvo gerai žinomi menininkai prieškario Lietuvoje. Jau Lietuvos nepriklausomybės metais ,,garsėjo Jurbarke kukli, dailių ir skambių kanklių bei meniškų lietuviškų kryžių Pranciškaus Puišio dirbtuvėlė,’’ – rašo Antanas Giedraitis-Giedrius knygoje ,,Mūsų Jurbarkas’’.

Pranas Puišys (1879-1958) medžio drožinėjimą pamėgo paauglystėje. Nuo kūdikystės buvo silpnos sveikatos, ūkio darbai jo netraukė. Drožė tik jo kūrybai būdinga ornamentika puoštus kryžius, saulutes, rėmus šventiems paveikslams. Savamokslis menininkas kūrė iš savo vidiniais regėjimais suvoktos realybės. Mėgo vienatvę, buvo reto kuklumo ir gerumo, gilios dvasios, visa širdimi paniręs į krikščioniškosios pasaulėjautos ir meno pasaulį. Darbams visada pasidarydavo eskizus. Jo dailės darbų dar galima rasti Jurbarko bažnyčioje (jo daryti du pulpitai mišiolams su Jėzaus ir Marijos inicialais, su jo padovanotu kryžiumi einama į kapines) ir atskirų asmenų rinkiniuose. Tebestovi meniški jo darbo kryžiai gimtojoje Vanaginėje ir Jurbarko kapinėse prie Puišių šeimos kapo. Buvo Girdžiuose pavasarininkų kryžius, bet tiesiant kelią nupjautas ir pastatytas.

Daugiau informacijos apie P. Puišį rasite čia

„Mūsų laiko“, Jurbarko krašto muziejaus inf.