Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Iki lapkričio pabaigos Jurbarko krašto muziejuje veiks jurbarkiškiui kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti ir pagerbti skirta paroda. Šiais metais minimos 145-osios šio kraštiečio gimimo metinės. Parodoje eksponuojami Jurbarko krašto muziejaus saugyklose saugomi P. Puišio medžio darbai - kanklės, kryželiai bei ikonografinė medžiaga.

Apie kryžių ir kanklių meistrą Praną Puišį rašė kraštietė Elena Puišytė – poetė, eseistė, vertėja: „Pusbroliai, meniškai ornamentuotų kryžių ir kanklių meistras Pranas Puišys bei tapytojas, skulptorius ir dekoratorius Pranciškus Mikutaitis (Onutės Puišytės ir Tado Mikutaičio sūnus), gyveno Jurbarke ir buvo gerai žinomi menininkai prieškario Lietuvoje. Jau Lietuvos nepriklausomybės metais ,,garsėjo Jurbarke kukli, dailių ir skambių kanklių bei meniškų lietuviškų kryžių Pranciškaus Puišio dirbtuvėlė,’’ – rašo Antanas Giedraitis-Giedrius knygoje ,,Mūsų Jurbarkas’’.

Pranas Puišys (1879-1958) medžio drožinėjimą pamėgo paauglystėje. Nuo kūdikystės buvo silpnos sveikatos, ūkio darbai jo netraukė. Drožė tik jo kūrybai būdinga ornamentika puoštus kryžius, saulutes, rėmus šventiems paveikslams. Savamokslis menininkas kūrė iš savo vidiniais regėjimais suvoktos realybės. Mėgo vienatvę, buvo reto kuklumo ir gerumo, gilios dvasios, visa širdimi paniręs į krikščioniškosios pasaulėjautos ir meno pasaulį. Darbams visada pasidarydavo eskizus. Jo dailės darbų dar galima rasti Jurbarko bažnyčioje (jo daryti du pulpitai mišiolams su Jėzaus ir Marijos inicialais, su jo padovanotu kryžiumi einama į kapines) ir atskirų asmenų rinkiniuose. Tebestovi meniški jo darbo kryžiai gimtojoje Vanaginėje ir Jurbarko kapinėse prie Puišių šeimos kapo. Buvo Girdžiuose pavasarininkų kryžius, bet tiesiant kelią nupjautas ir pastatytas.

Daugiau informacijos apie P. Puišį rasite čia

„Mūsų laiko“, Jurbarko krašto muziejaus inf.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais  0

Bukutis prie savo namų

Sausio vidury – metas kelti inkilus  0

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais  0

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos  0

Jurbarko Ragainė

Jurbarko Ragainės legendos – išmonė ar šiurpios realybės atspindys?  0

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Šv. Roko kapas Venecijoje

Šv. Rokas, Pjūties pabaiga  0

Mūsų partneriai