Jurbarko krašto muziejuje – daugybė Mozės veidų

☰Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje (cerkvėje) nuo balandžio 5-osios eksponuojama išskirtinė paroda – Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininko, kultūros veikėjo Daumanto Levo Todeso projektas „Mozės klajonės“.

Šeštadienį, balandžio 5-ją, pristatydamas parodą, Daumantas Levas Todesas pripažino, kad ji gimė impulsyviai, juokavo, kad ėmėsi šio projekto, žydų kultūros ir istorijos atskleidimo per vieną, įvairiai pristatytą, objektą, kaip žmogus, kuris šoka į vandenį nemokėdamas plaukti. Parodos pagrindas – skulptoriaus Jakovo Bunkos išlikusio skulptūros fragmento interpretacijos, sukurtos daugiau nei dvidešimties skirtingų menininkų.

Parodos iniciatoriaus bičiulio rašytojo Eugenijaus Bunkos tėvas Jakovas Bunka (1923–2014) Plateliuose, Plungės rajone, ant Jazminų kalno, kurio papėdėje Holokausto metu buvo nužudyta 20 žydų, 1989 metais pastatė paminklą. Vietiniai jį iš karto praminė „Platelių Moze“. Paminklas stovėjo nelabai ilgai, gerokai trumpiau nei paprastai stovi medinės skulptūros – nugriuvo ant į kalną vedančių laiptelių ir subyrėjo į gabalus. Vienintelis išlikęs atpažįstamas fragmentas – Mozės veidas, kuris taip pat eksponuojamas parodoje.

2018 m. skulptūrą „Platelių Mozė“ atkūrė skulptorius Antanas Vaškys. O D. L. Todesas pagal Mozės veidą užsakė pagaminti formą, norėdamas šią išlikusią detalę atlieti iš bronzos.

Parodoje eksponuojamos gipsinės to paties Mozės veido kopijos, kurių kiekvieną ištapė ir sukūrė parodos iniciatoriaus draugai menininkai – žydai, lietuviai ir ukrainiečiai, simbolizuojančios laikinumą ir amžinybę, atsidavimą lemčiai ir pasipriešinimą, aklumą ir regėjimą, pasiaukojimą ir tikėjimą, karą ir taiką. „Kiekvienas iš tų darbų yra tris kartus distiliuotas: pirmą kartą jį distiliuoja menininkas, kai jis mato tą gipsinę galvą ant medinio stovo, antrą kartą distiliuoju aš, kai matau, ką padarė menininkas, ir kaip aš jaučiu. Ir trečią kartą distiliuojate jūs – ką jūs jaučiate, žiūrėdami į šitą darbą“, – vaizdingai kalbėjo projekto įkvėpėjas.

Parodoje yra ir piešinių – darbų eskizų, o taip pat įkvėptų pačios parodos inspiruotų darbų – tokių, kaip trylikmečio autisto berniuko piešinys. Paroda du kartus eksponuota Ukrainoje.

Dalyvavę parodos pristatyme gavo labai daug – D. L. Todesas lankytojus vedžiojo po visą ekspoziciją, sustodamas prie kiekvieno eksponato, dalindamasis kūrinių atsiradimo istorijomis, įžvalgomis, aiškindamas kūriniuose paslėptus simbolius, kūrėjų sumanymus.

Ypatingą parodos pristatymo atmosferą sukūrė smuikininko, altininko, kontrabosininko, „World Music“ įkūrėjas ir vadovas, Klezmer & Asthetik Akademie (Kelnas) įkūrėjo profesoriaus Igor Epstein atliekami kūriniai.

Paroda Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje bus eksponuojama iki balandžio 28 d.

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  1 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?  0

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę  0

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė  0

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu  0

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų  0

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta  0

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)  0

Perkūno oželis

Selemonas Paltanavičius. Kitokia tilvikų vasara  0

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais  0

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)  0

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  0

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  3

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  1

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Mūsų partneriai