Jurbarko krašto muziejuje atnaujintos ne tik erdvės

Jurbarko krašto muziejus, kelias savaites nepriėmęs lankytojų, jau atvėrė duris, atnaujinęs ne tik erdves ir ekspozicijas. „Kai ką atsinešėme naujo, kai ką pernešėme į kitas patalpas, bet pats svarbiausias dalykas, kad pradedame pasakoti Jurbarko krašto istoriją“, – sakė Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus, gegužės 22 dieną  pakvietęs apžiūrėti pasikeitusias erdves.

Kaip jis sakė, muziejus „restartavosi“, persikrovė ir jame pasakojamų istorijų turinys, kuriame bus koncentruojamasi į valstybingumą ir daugiasluoksnę Jurbarko krašto istoriją. Nuo šiol bus pasakojama ne tik Vasilčikovų šeimos, bet Jurbarko miesto ir viso krašto istorija, pradedant Viduramžiais ir baigiant tarpukariu, apimant ir Renesansą, kai Jurbarką valdė karalienė Bona. Pasak muziejaus vadovo, programa dėliota, įsiklausant į istorikų patarimus – užmegzti kontaktai ne tik su vietiniais, bet ir respublikiniu mastu žinomais istorikais. „Sukurtos naujos programos – jos bus papildomos. Ekspozicijos tik maža dalis to, kas suplanuota“, – žada A. Griškus.

Naujos erdvės

Atsinaujinusiame muziejuje – dar daugiau ekspozicijų salių, nes tam išnaudojamos ir iki tol nenaudotos erdvės. Besidomintieji Viduramžiais nuo šiol turės leistis į rūsį, kur buvusiame sandėlyje  įrengta ekspozicijų erdvė ir perkelta Viduramžių kovų su kryžiuočiais ekspozicija. Čia bus pasakojama ir Kolainių pilies bei jos vado Surmino istorija – Jurbarko istorijos dalis.  Į Surminą įsikūnys šio muziejaus ūkvedys Edgaras Gabševičius, pristatymo metu juokavęs, kad čia bus galima apginkluoti kelias kariuomenes ir bus ruošiami kariai. Beje, ta erdvė gali būti naudojama ir kaip priedanga.

Vietoj Vasilčikovų – Bona

Jurbarko krašto muziejuje buvusios nuolatinės ekspozicijos su Vasilčikovų šeimos narių vaškiniais manekenais antrame aukšte neberasite. Muziejininkai sako, kad Vasilčikovai nėra ištrinti iš Jurbarko istorijos, tiesiog jie nebus pagrindinė pasakojimo dalis, o bus pasakojama to laikmečio dvaro istorija.

Užtat muziejaus lankytojai daug daugiau galės sužinoti apie Renesanso madas – ypač kilmingų moterų drabužius. Juos galėsite pamatyti šalia Židinio salės, kur buvusią Viduramžių kovų ekspoziciją pakeis puošnus ir labai moteriškas Renesansas  –čia bus pasakojama apie karalienės Bonos Sforcos laikų Jurbarką. Edukatorė Milda Prūsaitytė pristatys du rekonstruotus karalienės Bonos istorinius kostiumus – nuotakos ir našlės. Būtinai atkreipkite dėmesį į eksponuojamą karališką apavą, tiksliau, jo pado storį. Beje,  ten pat jau galima apžiūrėti senovinių koklių (ne tik kopijų), kuriuos muziejui paskolino Valdovų rūmai – su ten dirbančiais istorikais užmegzta draugystė. 

 Ekskursijos anglų kalba

Antrojo aukšto erdvėse pasakojama ir valstybingumo praradimo, Jurbarko kaip pasienio miesto istorija.  Atskira erdvė skirta tarpukariui, kur bus pasakojama ir apie režisierių Konstantiną Glinskį, ir įvairios Nemuno istorijos. Ši erdvė  – kultūrinės veiklos vadybininkės Gretos Šulcaitės valdos.

Kaip paaiškėja, Gretai apie Jurbarką pastaruoju metu tenka daug pasakoti anglų kalba, nes muziejus sulaukia užsakymų ekskursijoms ne tik iš mokyklų, bet ir tokių institucijų kaip Krašto apsaugos ministerija, kurios nori svečiams iš užsienio parodyti ir papasakoti apie Jurbarko kraštą – supažindinti su gynybine linija nuo Seredžiaus iki Jurbarko.

Kolektyvas žada ir daugiau naujienų. Pasidžiaugė, kad muziejus turi savo istorikus, kurie jau dirba archyvuose – renka istorinę medžiagą. Užmegzti kontaktai su šalies istorikais, o rudenį žada sukviesti į Jurbarką archeologus iš visos Lietuvos – čia vyks jų kasmetinis renginys.

„Mūsų laiko“ inf.