Jurbarko esperantininkai ruošiasi paminėti net du šimtmečius

☰Straipsnis  2 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Gruodžio 14–15 dienomis Kaune vyks Lietuvos esperantininkų sąjungos 100 metų jubiliejaus renginiai, kuriuose aktyviai dalyvaus ir Jurbarko esperantininkai, savo šimtmetį minėsiantys jau kitais metais. Jurbarko esperanto klubas savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1972 metų, tačiau šiame krašte pirmieji esperantininkai pasirodė jau 1920 metais. Būtent šių metų pavasarį Jurbarko gimnazijoje įsikūrė esperanto būrelis, o nuo 1972 m. Jurbarke vyko organizuotas esperantininkų judėjimas, veikė esperanto klubas „Horizonto“. Šio sąjungos šimtmečio proga „Mūsų laiko“ skaitytojas, esperantininkas Laimundas Abromas, išsamiai papasakojo ir apie Lietuvos esperantininkų sąjungą (LES), ir apie Jurbarko esperantininkus, kurie savo šimtmetį minės jau kitais metais.

 LES – visuomeninė organizacija, vienijanti šią kalbą mokančius bei ją platinančius žmones, taip pat palaikančius tarptautinės kalbos (esperanto) idėją asmenis. Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba. Esperanto nėra ir niekada nebuvo gimtoji kalba jokiai tautai. Šios dirbtinės kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaras Zamenhofas, Balstogėje (Lenkijos Bialystokas) gyvenęs žydų okulistas, pirmąją esperanto kalbos knygą Unua Libro („Pirmoji knyga“) išspausdinęs 1887 m. Kurdamas esperanto kalbą, L. L. Zamenhofas norėjo, kad ją būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų pagalbine tarptautine, palengvinanti bendravimą tarp kalbančių skirtingomis kalbomis. Kalbos pavadinimas kilęs iš pseudonimo (Dr. Esperanto), kuriuo naudojosi L. L. Zamenhofas, spausdindamas pirmą savo darbą šia tema. Pažodžiui tai reiškia „tas, kuris tikisi“. 

Lietuvos esperantininkų sąjungos pradžia Lietuvoje – 1919 metai. Rugpjūčio 21 dieną Kaune ji buvo įkurta, o gruodžio 15 dieną oficialiai įregistruota. Šios sąjungos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo profesorius Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) – prelatas, poetas, rašytojas, publicistas, literatūros kritikas, mokslininkas. Ši visuomeninė organizacija 1919-1940 metais buvo viena veikliausių tuometinėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų. Leido esperanto kalbos vadovėlius, organizavo kalbos kursus norintiems išmokti šią kalbą, leido knygas esperanto kalboje ir apie esperanto lietuviškai, leido žurnalą „Litova Stelo“(Lietuvos žvaigždė). Šiuo metu Lietuvoje yra per 6 tūkst. aktyvių esperantininkų. Jų tarpe – ir jurbarkiečiai. 

Jurbarko esperantininkai tokie aktyvūs ir ryškūs, kad išrenkami ir į pačios sąjungos valdybą, komisiją. Kaip pasakojo L. Abromas, 1993 metais į Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybą yra išrinktas jurbarkietis esperantininkas Antanas Gvildys, o jis pats, Laimondas, – į revizijos komisiją. 2017 metais LES valdybos nariu išrinktas Stasys Raulynaitis, Jurbarko esperanto klubo „Horizonto“ pirmininkas.

Daugiau skaitykite 2019 11 29 d. „Mūsų laiko“ numeryje.

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  2 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?  0

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę  0

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė  0

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu  0

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų  0

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta  0

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)  0

Perkūno oželis

Selemonas Paltanavičius. Kitokia tilvikų vasara  0

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais  0

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)  0

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  0

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  3

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  1

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Mūsų partneriai