Jubiliejiniai Senovinės technikos muziejaus metai

Šiemet pavasarį sukako lygiai dešimt metų, kai Smalininkuose buvo įkurtas Senovinės technikos muziejus. Nors oficialios šventės dar nebuvo, paminėti ir atšvęsti 10-metį spalio 18 dieną iš Vilniaus į Smalininkus atvyko gana solidi delegacija. Kartu su  žurnalistu, fotografu ir dailininku, jau senai pažįstamu smalininkiečiams Zinu Kazėnu atvyko ir jo šeimos nariai - žmona dr. Marija Prokopčik, Vilniaus Universiteto bibliotekos direktorė, duktė doc. dr. Eglė Jaškūnienė, menotyrininkė, VGTU dėstytoja ir Tautinio Atgimimo Ąžuolyno Ožkabaliuose draugijos pirmininkas Vytalis Stepulis. Svečius lydėjo buvęs smalininkietis, dabar gyvenantis Vilniuje, aktyvus šio krašto puoselėtojas Algimantas Petkūnas. Jis ir sumanė šią kelionę. Atvykus prie įvažiavimo į Smalininkus, svečius pasitiko girininkė Irena Petrošienė, kuri labai įdomiai supažindino su miesteliu. Na, o pačiame muziejuje jo įkūrėjas Justinas Stonys ir muziejaus darbuotoja Angelina Reičiūnienė trimito ir būgno garsais sutiko svečius, kurių mašinų bagažinės buvo kupinos muziejui skirtų dovanų.

Kaip ir buvo sumanyta, pirmiausia visų atvykusių laukė kelionė į ąžuolų pasaulį kartu su girininke Irena Petrošiene. Girininkė nustebino svečius ne tik pasakojimais apie medžius, ypač ąžuolus, bet ir  apie žmones, kurie sodino tuos šimtamečius ir jaunesnius ąžuolus. Tai buvo vokiečiai ir austrai, kurių palikuonys dar ir dabar domisi ir atvyksta pasigrožėti miškų galiūnais, tvarkomomis ir prižiūrimomis miškuose esančiomis kapinaitėmis. Didžiausią įspūdį padarė aukščiausias Lietuvoje ąžuolas, įšaugęs tiesiai lyg pagal liniuotę į dangų. Girininkė Irena sakė nežinanti, kaip atsirado aplink aukščiausiąjį ąžuolą lieknų ąžuolų giraitė - ar iš sodinukų, ar gilių, atvežtų iš kitur. Visiems šis apsilankymas ąžuolyne paliko gražius prisiminimus – ir ne tik vaizdinius. Atmintin įstrigo ir istorijos apie kitus medžius, jų atsiradimą Smalininkų ir Viešvilės apylinkėse. Na, o Tautinio Atgimimo Ąžuolyno Ožkabaliuose draugijos pirmininko Vytalio Stepulio vaizduotėje gimė jau ir Mažosios Lietuvos ąžuolų giraitė, galbūt ir su vokiečių palikuonimis, nes dabar pastebimas tikras ąžuolynų sodinimo atgimimas.

Po ąžuolynų ir gražių alėjų apžiūrėjimo svečiai grižo pas poną Justiną Stonį į muziejų. Čia pirmiausia Vytalis Stepulis su Justinu Stoniu griebė kastuvus ir ėjo sodinti Irenos Petrošienės atvežto ąžuoliuko. Zinas Kazėnas, kuris savo ir šeimos vardu yra nemažai eksponatų dovanojęs muziejui, ši kartą atvežė ir padovanojo autorinių spalvotų fotografijų parodą „Lietuva 1988-1991“ (79 vnt., 40x40 cm), autorinį fotoplakatą (130x185 cm) ir 7 trumpametražinius videofilmus apie minimą laikotarpį. Ši paroda įvairiais variantais buvo eksponuota ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Suomijoje, Estijoje, Lenkijoje, JAV ir kitur, iš viso apie 120 kartų. Dabar ši paroda visiems laikams atiteko Smalininkų senovinės technikos muziejui. Taip pat labai šiltai lankytojų buvo sutikta ir Zino Kazėno tapybos paroda „Vabalai“, eksponuojama kartu su technikos eksponatais tiek muziejaus kieme (didieji paveikslai), tiek ir viduje esančiose patalpose (mažieji). Be šių visų dovanų reikia paminėti ir itin originalią Zino Kazėno sukurtą dovaną – tai iš įvairių metalinių detalių sukurtas vizualaus meno kūrinys, skirtas specialiai šiam muziejui ir puikiai atspindintis jo dvasią.

Justinas Stonys sutiko pasidalinti su artimiausiais muziejaus laukiančiais planais ir jubiliejui skirtais renginiais. „Jau kitais metais bus įrengti penki paviljonai, penkios atskiros ekspozicijos, skirtos šaltkalvystei, medžio apdirbimui, bitininkystei, spaustuvei ir namų ūkiui – pastarajam muziejuje yra sukaupta ypač daug eksponatų“, - pasakojo direktorius. Jis džiaugėsi, kad atsiras atskiri tik vienai sričiai skirti paviljonai, o spaustuvėje bus galima spausdinti specialius plakatus ar kitokius prisiminimui apie muziejų skirtus ženklus. Žmonės galės rinktis, ką nori pamatyti. Pasak J. Stonio, amatų demonstravimas – muziejaus vertybė. Per vasarą darbo biržos siųsti žmonės daug padirbėjo, tad muziejaus reikalai sparčiai stumiasi į priekį. „Tai labai didelė paspirtis muziejui, juk patys nebūtume užlipę ant stogo jo nušveisti ir nudažyti“, - direktoriui pritaria ir A. Reičiūnienė. 

„10-metį švęsti dar šiek tiek anksti. Tą jubiliejų darysime vėliau. Yra surinkta milžiniška kolekcija, bet negalima priimti sveikinimų ir vaidinti, kad esame puikus muziejus, nes kol kas eksponatai nėra tinkamai išdėlioti. Patį jubiliejų norėjome priskirti prie kažkokio įvykio, galbūt prie Bubilo ir Austėjos skulptūrų pastatymo, bet jos dar nebaigtos, tad dar teks palaukti oficialaus šventimo. Tos skulptūros atkeliaus vėliau. Kai kažką padarysim iš tikrųjų – tuos penkis amatus puikiai išeksponuosim, tada bus muziejuje tikra šventė. Ir jubiliejų tinkamai atšvęsime“, – pasakoja ponas Justinas.

Jis taip pat džiaugiasi, kad kiekvienam amatui eksponuoti turi gana daug įrangos, pvz. medžio apdirbimo staklių. Kiekvienam amatui bus skirtas atskiras namelis ar jo patalpa. Du bus eksponuojami neseniai atnaujintame namelyje kieme, kiti – baltų plytų pastate, bitininkystė ten, kur dabar ir yra bitės. Jos bus už stiklinės pertvaros, tad lankytojai galės stebėti tikrą bičių gyvenimą joms netrukdant.

„Laukia puikios ekskursijos jau ateinantį pavasarį. Patalpos jau baigiamos ruošti, per žiemą jos bus sukomplektuotos ir įrengtos. Tie eksponatai, kurie dabar yra nameliuose, bus pašalinti ir atnešti tie, kurie bus skirti amatų demonstravimui. Dabartiniai eksponatai taip pat ras savo vietą kitur. Muziejus eina išgryninimo linkme, kad nebūtų mišrainė. Žmonės galės pasirinkti, kas juos labiausiai domina. Namų ūkio technika, smulkūs amatėliai, buitinė tecnika – numatoma plačiausia ekspozicija. Varikliai dar palauks savo eilės, jie kol kas puošia erdvę. Vieną pastatysim ir eksponuosim veikiantį, jis prabils „lietuviškai“, nes yra pagamintas Lietuvoje. Žmonėms įdomu, kai aparatas veikia, judesys, veiksmas traukia labiausiai. Tai bus pasakojimas, papildytas gyvu veiksmu. Spaustuvė atspausdins reklaminį plakatą - vieną bendrą ir personaliai kiekvienam. Muziejaus laukia gera ir smagi ateitis“, – mintimis apie atsinaujinimą dalijasi  Justinas Stonys ir Angelina Reičiūnienė.

Pernai paruoštus paviljonus, pasak jų, reikia tik surinkti. Tai bus padaryta ateinantį pavasarį. Na, o kaip konkrečiai bus švenčiamas jubiliejus, muziejaus direktorius Justinas Stonys dar neketina atskleisti. Sako, kad tai bus staigmena.