Iškilminga vakarienė su Prezidentėmis ir... rašytoja iš Veliuonos

☰Straipsnis  2 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Maloni žinia, kai mūsų kraštiečiai kviečiami prie bendro stalo su Prezidentais. Tiksliau, Prezidentėmis – šiuo atveju, Lietuvos ir Sakartvelo (Gruzijos). Į iškilmingą vakarienę Prezidentūroje pakviesta rašytoja, vertėja Violeta Šoblinskaitė-Aleksa iš Veliuonos neslepia, kad toks pakvietimas jai buvęs staigmena. Veliuonos bibliotekoje dirbanti knygų ir vertimų autorė spėja, kad tai susiję su jos kultūrine veikla Gruzijoje ir ryškiausiu darbu šioje srityje – Čabua Amiredžibio romano „Mėnulio sūnus“ (originale – „Data Tutašchija“) vertimu.

 

Violeta Šoblinskaitė gavo oficialių Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą atvykti kovo 7 dieną Iškilmingos vakarienės, kuri surengta Jos Ekselencijos Sakartvelo Prezidentės Salomė Zurabišvili oficialaus vizito proga.

 

Susitikimo išvakarėse pakalbinta rašytoja atviravo esanti sujaudinta kvietimo ir galinti tik numatyti, kokios priežastys lėmė, kad jai suteikta tokia garbė. „Kol kas ir pati nelabai suprantu, už ką, manau, tai susiję su Čabua Amiredžibio vertimu“, – sako Violeta. Su Sakartvelu, kaip jau įteisintas Gruzijos pavadinimas, ji susidraugavo per literatūrą. Jau nepamena, kuriais metais Lietuvos rašytojų sąjunga rengė vertėjų seminarą Palangoje, kurio metu ir užsimezgė draugystė su keleto šalių literatais. Tame tarpe, ir su tuometine Gruzija. „Sieja tokia literatūrinė bendrystė.

 

Čabua Amiredžibio romaną „Data Tutašchija“, kurį Violeta išvertė pagal europinę tradiciją. „Tai yra viena iš gerbiamiausių gruzinų autorių knygų. Kaip jie patys juokauja, gulinčių lentynoje šalia Šventojo rašto. Labai didelės apimties, įdomi knyga. Aš kokia 30 metų svajojau, kad ją kas nors išverstų“, – juokiasi rašytoja. Kadangi tokių vertėjų neatsirado, teko versti pačiai. Šį romaną iš Gruzijos ji parsivežė dar 1982 metais, dar be jokių literatūrinių draugysčių. Tai buvo paties autoriaus vertimas į rusų kalbą. Iš jos Violeta vertė į lietuvių kalbą. Kaip pati sako, teko prie vertimo pasėdėti keletą metų.

„Labai sudėtinga knyga, ir istoriniai, ir filosofiniai, ir religiniai klodai. Kol nesijaučiau stipri suprasti, nė nesvajojau tokią knygą versti“, – atvirauja Violeta.

Tbilisio technikos universitete yra įsteigtas lietuvių kultūros ir kalbos centras, kuriam vadovauja profesorius Vidas Kavaliauskas. Jo kvietimu esame važiavę į Poezijos pavasarį Gruzijoje. Beveik kasmet atsirasdavo proga ten nuvykti.

 

Paklausta, kam daugiau skiria savo laiko, knygų rašymui ar vertimui, V. Šoblinskaitė-Aleksa atvirauja, kad nei vienam, nei antram. „Bibliotekai“, – juokiasi atsakydama, nes rašymui šiuo metu visai nelieka laiko. Ir sako visiškai dėl to nesigailinti, nes kūrybai tokios pauzės naudingos.

 

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  2 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?  0

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę  0

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė  0

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu  0

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų  0

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta  0

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)  0

Perkūno oželis

Selemonas Paltanavičius. Kitokia tilvikų vasara  0

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais  0

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)  0

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  0

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  3

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  1

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Mūsų partneriai