Išgirskite apie laikus, kai Jurbarką valdė karalienė Bona

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Rugpjūčio 10 dieną Jurbarko krašto muziejus kviečia į Renesanso dieną. 11 val. pranešimą „kai Jurbarką valdė karalienė Bona“ skaitys istorikė dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė. 16 val. Renesanso laikų šokių ir kostiumo pristatymas (Veliuonos kultūros centro istorinių šokių studija „Saltare Festum“. Vad. I. Svetlauskienė).

„Mūsų laikas“ primena, kad Jurbarke istorinis didžiųjų kunigaikščių dvaras stovėjo jau XV a., kaip spėjama jis galėjo stovėti Imsrės vakarų krante, į šiaurę nuo Mituvos ir Imsrės santakos bei panemunės kelio. XVI a. Jurbarką valdė Žygimanto Senojo žmona, karalienė Bona, sėkmingai vysčiusi žemės ūkį, kūrusi naujus kaimus. Vėliau, iki pat XVIII a. pab., Jurbarko valdų valdytojai dažnai keitėsi, atitekdami kitoms karalienėms (Zigmanto Vazos žmonai Onai Habsburgietei, Vladislovo Vazos žmonoms Cecilijai Renatai ir Liudvikai Marijai), jų paskirtiems valdytojams ar nusipelniusiems didikams. Visos dvaro sodybos vieta kito nedaug, per visą dvaro istoriją išliko tarp dviejų upių, Imsrės ir Mituvos. Manytina, kad nuo XVII a. pirmosios pusės dvaro sodybos vieta iš esmės nesikeitė, liko rytinėje Mituvos pakrantėje (Semaškaitė I. Lietuvos dvarai, T. II, Vilnius, p. 70-72). Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo Jurbarkas pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Jekaterina II Jurbarko seniūniją padovanojo grafui Platonui Zubovui, kuris Mituvos pakrantėje pasistatė architekto Pončinio suprojektuotus klasicistinius rūmus, užveisė parką. 1846m. caras Jurbarką paskyrė valdyti kunigaikščiui Ilarijonui Ilarijonavičiui Vasilčikovui. Kunigaikštis Ilarijonas Vasilčikovas išplėtė Jurbarko dvaro parką, pastatė rūmus, pietinę ir šiaurinę oficinas ir kitus vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatus. 1865 m. pastatė cerkvę.

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais  0

Bukutis prie savo namų

Sausio vidury – metas kelti inkilus  0

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais  0

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos  0

Jurbarko Ragainė

Jurbarko Ragainės legendos – išmonė ar šiurpios realybės atspindys?  0

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Mūsų partneriai