Gandrai patinka ne visiems. Beveik detektyvinė gelbėjimo istorija

Sako, kad parskrisdamas namo iš šiltųjų kraštų baltasis gandras ant uodegos pasineša kielę – ledspirą, išspardančią ledus ir prišaukiančią pavasarį. Šiųmetiniai ledai jau kadai išspardyti, o daugiau nei prieš mėnesį sugrįžę gandrai jau spėjo ir lizdus pasitaisyti, ir vestuvines apeigas atlikti, ir kiaušinius sudėti. Tačiau, pasirodo, didingais paukščiais patenkinti anaiptol ne visi, o šia tema pasidomėti paskatino skaitytoja, papasakojusi keistą, beveik detektyvinę, ir nelabai laimingai pasibaigusią gandro gelbėjimo istoriją.

Balandžio pradžioje išėjusi su vyru pasivaikščioti prie Nemuno moteris pastebėjo akivaizdžiai negalintį pakilti nuo žemės gandrą. Paukštis neatrodė sužalotas, nebuvo kruvinas, plasnojo sparnais ir stovėjo ant sulenktų kojų, tačiau pakilti į orą nepajėgė. „Tuo momentu visiškai pamiršau gamtininkų patarimus, kad sužeistus paukščius reikia palikti gamtai. „Įsijungė“ nenugalimas noras padėti, išgelbėti“, – prisipažino moteris, nedelsiant ėmusi skambinti pagalbos numeriu 112. Po kurio laiko jai perskambino Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, kiek vėliau – ir Laukinių gyvūnų globos centro darbuotojai, prižadėję atvažiuoti paimti gandro kitą dieną.

Žmonėms pavyko gandrą pagauti ir parsivežti namo. Ilgasnapis jų verandoje praleido pusantros paros. Jis nieko nelesė ir negėrė (dėl streso, telefonu paaiškino Laukinių gyvūnų globos centro darbuotoja), tik stovėjo ant sulenktų kojų, tačiau visais kitais atžvilgiais labai nesveikas neatrodė.

Atvykęs Laukinių gyvūnų globos centro darbuotojas gandrą išsivežė, o po poros dienų į šį centrą paskambinęs moters vyras sužinojo, kad gandrą teko užmigdyti, nes, pasirodo, jo kojos buvo paralyžiuotos, o paralyžių sukėlė... medžiokliniai šratai, įstrigę gandro kūne. Vien paukščio sparnuose veterinaras aptiko įstrigusius 5 šratus. Į gandrą buvo šauta.

Moteris, sužinojusi apie tai, teigė nei į aplinkosaugininkus, nei į policiją nebesikreipusi, nes po įvykio buvo praėjusios jau kelios dienos, taigi išaiškinti į paukštį šovusį piktadarį, jos nuomone, galimybių nebuvę jokių.

Už paukščių šaudymą numatyta atsakomybė

Nusprendę išsiaiškinti, kokia atsakomybė gresia už tokį elgesį, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

„Visi Lietuvos paukščiai yra saugomi. Taigi saugomų rūšių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimas iš aplinkos, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas (išskyrus laikymą nelaisvėje) pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 800 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 2600 eurų. Taip pat už sumedžiotą gandrą būtų skaičiuojama žala gyvūnijos ištekliams“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento atsakyme.

Pasirodo, dėl neteisėtų paukščių sumedžiojimo departamentas kasmet atlieka apie 10 tyrimų, o praėjusiais, t y. 2024, metais buvo nustatyti du asmenys, neteisėtai sumedžioję paukščius. Pasak aplinkosaugininkų, patikrinimų metu labai sunku nustatyti tokius pažeidimus padariusius asmenis, jei informacija gaunama pavėluotai, todėl labai svarbu, kad pamačius pažeidimus nedelsiant būtų informuojami pareigūnai bendruoju pagalbos telefonu 112.

Marijampolės apskr. VPK patvirtino, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais asmenys gali būti patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str. (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. (Žiaurus elgesys su gyvūnais) nustatyta tvarka. „Jei pranešimas apie galimą žiaurų elgesį su gyvūnu, šiuo atveju gandru, būtų registruojamas policijoje, policijos pareigūnai nedelsiant tirtų visus gautus pranešimus ar pareiškimus apie gautą pažeidimą ar nusikalstamą veiką“, – paaiškino policijos atstovai, pridūrę, kad per keletą metų tokių atvejų Šakių ir Jurbarko rajonuose registruota nebuvo.

Gandrais patenkinti ne visi

Pasak Vikipedijos, baltasis gandras Lietuvoje labai dažna rūšis ir jo populiacija yra tikrai didelė – 2016 m. duomenimis priskaičiuojama apie 20 tūkstančių perinčių porų. Lietuva pagal gandrų tankumą bene vienintelė tokia šalis visoje Europoje.

Vis dėlto Lietuvos nacionaliniu paukščiu patenkinti ne visi. Štai Jurbarko rajone esančiame Gricių kaime vieną gatvę galima būtų vadinti Gandrų gatve, mat joje bene ant kas antro stulpo yra po gandralizdį. Tačiau kai kurie gatvės gyventojai sakosi esą šia kaimynyste nelabai patenkinti – pasak jų, gandrai šiukšlina, aplink lizdus primėtyta šakų, visokių atliekų, žemė balta nuo išmatų.

Dar daugiau pretenzijų gandrams turi medžiotojai, kurie (nors gal ne visi) mielai kulkomis ir šratais „pareguliuotų“ gandrų populiaciją, jei tik būtų leidžiama. Štai 2017 metais internetiniame medžiotojų žurnale Miske.lt paskelbtas straipsnis „Ką globojame? Baltojo gandro juodi darbeliai“ dramatiškai demaskuojami „gandrų mafijos“ darbai. „Gamtininkai mano, kad ši į Europos raudonąją knygą įrašyta rūšis baigia išnaikinti daugelį ant žemės perinčių sparnuočių – pempių, vieversių, kurapkų… Jie tampa retaisiais paukščiais“, – rašo medžiotojų ruporas, pridurdamas, kad esą ne vienas ūkininkas yra matęs, kaip gandrai, „išsirikiavę voromis, „šukuoja“ pievas, o pravažiavus kombainui naikina visus gyvus padarus“. „Viena globojama populiacija ima viešpatauti ir terorizuoti visus silpnesnius gyvus padarėlius!“ – „užuojautą“ silpniesiems liejo medžiotojai, pasak kurių kiškių populiacija kasmet mažėja katastrofiškai, o kurapkų visai nebeliko – ir dėl viso to, jų manymu, kalti tik baltieji gandrai.

Prisitaikęs grobuonis

Visai kitaip mano ornitologai, 2023 metais paskelbę gandrą metų paukščiu. Dar 2014 metais internetiniame portale Bernardinai.lt publikuotame straipsnyje „Baltųjų gandrų žala Lietuvos ekosistemai – medžiotojų mitas“ pastebima, kad gamtininkams nerimą kelia viešai transliuojamas požiūris, jog gandrai daro žalą mūsų biologinei įvairovei. Kaip teigiama, visų pirma dėl to, kad tokia žala nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, be to, ji „neetiška, turint omenyje tai, kad dažnai išsakoma žmonių, kurie savo gamtinių žinių aruodus susikrovė gamtą stebėdami pro medžioklinio šautuvo taikiklį ir gamtinius ryšius vertina per medžioklės objektų gausą“.

Kaip teigiama straipsnyje, baltasis gandras – oportunistinis grobuonis, mintantis aplinkoje esančiais tinkamo maisto objektais. Maitinasi ant žemės randamu įvairiu gyvulinės kilmės maistu. Maisto ieško tik dieną, dažniausiai pavieniui, poromis, vienos šeimos dydžio grupėmis. Didesnės besimaitinančių paukščių sankaupos stebimos tik tokiose vietose, kur galima rasti ypač daug lengvai prieinamo maisto (pvz., šviežiai nušienautose pievose ar ką tik išdirbtos žemės plotuose ir pan.).

Ten, kur sausa, gandro racione vyrauja vabzdžiai ir peliniai graužikai, drėgnesnėse buveinėse sulesama santykinai daugiau vandens organizmų. Grobis labai įvairus, tačiau visuomet vyrauja vabzdžiai ir jų lervos (dažniausiai vabalai ir tiesiasparniai – žiogai, vasaros antroje pusėje – skėriukai). Ženklią raciono dalį gali sudaryti ir sliekai, varliagyviai (dažniausiai suaugusios varlės), ropliai (ten, kur jų gausa didelė) bei įvairūs smulkieji žinduoliai. Ant žemės perinčių paukščių jaunikliai, moliuskai, žuvys ir kiti gyvūnai, pasak gamtininkų, natūraliomis sąlygomis sudaro tik nežymią gandrų sulesamo maisto dalį.

Anot ornitologų, moksliškai įrodyta, kad vietovės, kuriose gandrai reguliariai sėkmingai peri, pasižymi didesne biologine įvairove nei tos vietos, kur gandrų perėjimo sėkmė yra mažesnė. Gandrai kaip aukščiausiojo mitybinio lygmens grobuonys pievų ekosistemose sėkmingai palaiko kitų organizmų populiacijas tam tikrame lygmenyje, taip užtikrindami jų stabilumą. Šnekant populiariai, teigia ornitologai, turėdami stabilią baltųjų gandrų populiaciją, mes niekada nesulauksime skėrių antplūdžio ar pelinių graužikų masinio dauginimosi.

O kaip dėl kiškučių, kurių masiniu naikinimu kaltinami gandrai? Gamtininkai siūlo atkreipti dėmesį, kokiomis aplinkybėmis gandrai tuos kiškučius randa. Didžiąja dalimi tai jau sužeisti kiškučiai, kurie, kaip ir ant žemės perinčių paukščių lizdai, gandrų dažniausiai randami ką tik nušienautose pievose. Įprastai maži kiškučiai laikosi aukštoje žolėje, kur baltieji gandrai nesimaitina. Ūgtelėję kiškių jaunikliai jau pakankamai greiti, kad paspruktų nuo gandro. Todėl ir egzistuoja, bent jau natūralių pievų tvarkymo praktikoje, reikalavimas pievas šienauti ne anksčiau nurodytų terminų, taip pat jas šienaujant nuo lauko vidurio, kad smulkioji fauna galėtų pasitraukti į gretimus plotus. Taigi, ne gandras yra kiškių jauniklių žūties kaltininkas, o žmogus, kuris juos sužeidžia arba palieka tokiomis sąlygomis, kur žvėreliai negali pasislėpti nuo plėšrūnų.

„Todėl mums reikėtų daugiau dėmesio skirti ne vienos ar kitos rūšies gausos reguliavimui, tarp kurių dažniausiai vyrauja visame pasaulyje nykstantys plėšrūnai, o siekti visomis įmanomomis priemonėmis palaikyti natūralius procesus. Tuomet nereikės smerkti vienos ar kitos rūšies, o visi džiaugsimės jų įvairove ir gerėsimės kiekvienu gamtos sukurtu padaru“, – rašoma straipsnyje.

Populiacija mažėja

Ornitologai jau pastebi ir pačių gandrų populiacijos mažėjimą. Kaip rašoma 2025 m. kovo 24 d pranešime spaudai, nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija vykdo įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėseną, tarp kurių yra ir baltasis gandras. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad pastarąjį dešimtmetį (2014–2024 m.) fiksuotas baltųjų gandrų mažėjimas – vidutiniškai po 2,9 proc. per metus.

Viena pagrindinių nykimo priežasčių, anot ornitologų, yra natūralių buveinių keitimas ir naikinimas – pievų pavertimas ariama žeme, potvynių reguliavimas, dirvų sausinimas ir intensyvus žemės ūkis. Priminsime, kad didžiosios dalies gamtininkų nuomone, būtent žmogaus veikla, o ne baltieji gandrai, kaip teigia medžiotojai, yra ir kiškių, o taip pat pempių, kurapkų ir kitų paukščių nykimo priežastis.

Skatina prisiminti tradicijas

Baltieji gandrai veisiasi atvirame ar kaimo urbanizuotame kraštovaizdyje, vengdami miškų masyvų. Šie paukščiai dažniausiai peri arti žmogaus – sodybose, kaimuose, pakelėse, ant pastatų ar specialiai įrengtų platformų. Deja, nykstant kaimams ir vienkiemiams, mažėjant tradicinių lizdų ant medžių ar pastatų, daugiau nei pusė gandralizdžių dabar randama ant elektros oro linijų stulpų. Tai sukelia pavojų tiek paukščiams, tiek elektros tiekimui. Dar viena rūšies ypatybė, kad jie, kaip ir šelmeninės kregždės, mieliau kuriasi šalia gyvenamųjų sodybų, o jas apleidus labai dažnai pasitraukia ir baltieji gandrai. Spėjama, kad šalia žmogaus šie paukščiai jaučiasi saugiau, išvengdami laukinėje aplinkoje esančių plėšrūnų.

Lietuvos ornitologų draugija skatina žmones prisiminti tradicijas ir įrengti saugias lizdavietes sodybų teritorijose, medžiuose ar ant nuošalių pastatų. Taip pat kviečia skatinti ekstensyvius ūkininkavimo metodus, išsaugoti natūralias pievas ir drauge skatinti gamtinių buveinių apsaugą.