Europos paveldo dienose - unikalių Veliuonos pilaičių istorija

Turbūt ne vienas nustebtume sužinoję, kiek kiekvienas žemės lopinėlis gali papasakoti apie mūsų protėvių istoriją. Kasmet vykstančios Europos paveldo dienos yra skirtos pažadinti žmonių širdis ir protus. Kviečiama ne tik saugoti turtingą Lietuvos paveldą, bet kartu ir kurti kultūros paminklą, kurį būtų galima palikti ateinančioms kartoms. Šiemet šiai dienai paminėti Jurbarke buvo suorganizuotas pažintinė išvyka „XIV–XV a. valstybingumo ženklai Veliuonoje“, kurioje papasakota unikali Veliuonos pilaičių istorija, supažindinta su Veliuonos piliakalnių komplekso raida, Vokiečių ordino rutina, XIV-XV amžiaus apranga ir ginkluote. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo apdovanoti mokiniai, dalyvavę konkurse „LDK pilys ir heraldika“.

Prie atvykusių jurbarkiečių prisijungė gausus Veliuonos moksleivių būrys. Nuo Veliuonos kultūros centro autobusas, lydimas juoko ir žaidimų, pajudėjo prie unikalių pilaičių. Čia atvykusiuosius pasitiko ne tik Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta, bet ir dr. Vytenis Almonaitis, kuris papasakojo neįtikėtiną pilaičių istoriją.

1965 m. atlikti archeologiniai tyrimai parodo, kad čia stovėjo Vokiečių ordino pilis. Tyrimų metu buvo rasta puodų, taurių, šūkių, plytų ir kitokių senovinių daiktų. Visi radiniai byloja apie čia gyvenusius kryžiuočius.

Veliuonai yra tikrai kuo pasidžiaugti, turint tokį turtingą istorinį paveldą – tai viena iš trijų tokio pobūdžio pilaičių Lietuvoje. Be šios piliavietės – Bajerburgo pilies – yra dar yra dvi: viena Kalnėnų piliavietė – Georgenburgo pilis, o kita –Dobisburgo arba Tonisburgo piliavietė prie Seredžiaus, ties Dubysos intaku.

Ši piliavietė turi ne tik didelę archeologinę, bet ir istorinę vertę. Su šiuo kultūros paveldo objektu siejami konkretūs istoriniai įvykiai aprašyti istoriniuose šaltiniuose. Čia vyko ne vienas svarbus mūšis tarp mūsų protėvių ir kryžiuočių. Visgi vienas svarbiausių mūšių vyko tarp kryžiuočių ir kunigaikščio Gedimino kariuomenės. Mūšio metu kryžiuočiai paleido strėlę į lietuvių vėliavą – taip ji pirmą kartą buvo paminėta lietuvių istoriniuose šaltiniuose. Dr. Vytenis Almonaitis pasiūlė čia įsmeigti Lietuvos vėliavą, taip pažymint tokį svarbų istorinį įvykį.

Manoma, kad istoriniai šaltiniai gali ir klaidinti: ilgą laiką sklandė hipotezė, kad šiame mūšyje buvo nukautas kunigaikštis Gediminas, tačiau ji nepasitvirtino, kadangi chronologinė įvykių seka nesutampa.

Šventei persikėlus į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, vyko apdovanojimai. Čia buvo apdovanoti ne tik konkurso „LDK pilys ir heraldika“ nugalėtojai mokiniai, bet ir pats Veliuonos seniūnas. Egidijus Mikšta gavo segę už Veliuonos piliavietės priežiūrą ir paveldo saugojimą.

Vėliau Dr. Vytenis Almonaitis pratęsė savo paskaitą apie kryžiuočius, kurioje supažindino su Vokiečių ordino pilimis panemunėje, jų statybos kasdienybe, ginkluote bei panaudojimu karuose prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Lektorius dr. Manvydas Vitkūnas skaitė paskaitą apie Veliuonos piliakalnio komplekso raidą ir reikšmę kovose su kryžiuočiais, papasakojo apie pernai vykusius archeologinius tyrimus Švč. Marijos Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Renginį užbaigė gyvosios istorijos klubo „Varingis“ nariai, kurie pristatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rekonstruotą kario aprangą ir ginkluotę. Vienas jaunuolis iš žiūrovų būrio demonstravo visą apsirengimo procesą.

 Įdomūs faktai apie kryžiuočius:

*XIV-XV amžiuje vėliava turėjo simbolinę reikšmę: vėliava, nešama kariaunos gale, reiškė, kad tai ne tik gyvų karių kariuomenė, bet mirusiųjų protėvių, kurie keliavo į mūšius kartu su jais.

*Vokiečių iždininkai buvo kur kas kruopštesni nei šiuolaikiniai buhalteriai; viskas išlaidas užrašinėjo iki smulkmenų, pvz: kiek kainavo vienas vinukas, svogūnas ir pan.

*Vokiečiai mėgo valgyti sūriai. 1407 m. rašytiniuose šaltiniuose minima, kad gauta 7 lastai druskos (lastas – dvi tonos).

*Vokiečiai mėgdavo ta pačią pilį atstatyti kitoje vietoje tuo pačiu pavadinimu, todėl sunku suskaičiuoti, kiek jų būta iš viso.

*Vokiečiai alų gerdavo labai dažnai: 1407 metais į Dubysos pilį buvo išsiųsta 4 lastai stalo alaus.

*Kryžiuočių pilys buvo pastatytos iš medienos, o pilies sienos prikrėstos molio.