Buvusi Vadžgirio bibliotekininkė per karantiną nenuobodžiauja – rašo naują knygą

Nors karantinas ir jo ribojimai senokai visiems įgriso, vadžgiriškė ilgametė bibliotekininkė Izabelė Lukošienė nesuka dėl to galvos. Juokauja, kad jai visa ši pandemija netrukdo, nes toliau namų ir taip niekur neina – sveikata nebeleidžia, o ir laiko neturi. Tuoj po Velykų atšventusi 88-ąjį gimtadienį Izabelė dienas leidžia rašydama knygą. Nors akys sunkiai mato, o ir rankos jau ne tokios guvios, moteris kasdien sėda prie kompiuterio ir rašo. Kas gimsta mintyse, tą ir guldo į savo naujausios knygos puslapius.

 Izabelė juokauja, kad visas jos gyvenimas kaip pasaka – tiek per jį patirta stebuklų. „Viskas priklauso tik nuo mūsų požiūrio“, – pokalbį pradeda penkių knygų autorė Izabelė Lukošienė. Nuo mažens svajojusi parašyti ką nors vertingo, pamokančio, I. Lukošienė svajonės įgyvendinimo ėmėsi išėjus į pensiją. Tada, kai atsirado į valias laisvo laiko ir galėjo atsidėti kūrybai. Kas širdyje per ilgus dešimtmečius nusėdo, tą popieriaus lapuose ir išliejo. Nepagražindama, bet ir neteisdama, sodriu, o kartu ir šmaikščiu žodžiu Izabelė į savo knygas sutalpino viso gyvenimo istoriją. Į autobiografinio romano pirmąją dalį „Mano gyvenimo pasakos“ vadžgiriškė sudėjo savo vaikystės ir jaunystės atsiminimus, o į kitą dalį – „Kai baigiasi pasakos“ – gyvenimą po vedybų. Abiejose knygose – kelių kartų istorija, skirtingi požiūriai, laikmečio išgyvenimai, patirti vargai ir džiaugsmai.

 Ne visos vadžgiriškės knygos autobiografinės. Viena I. Lukošienės knyga, tiksliau pusė jos, pavadinimu „Saulė šviečia visiems“, parašyta kartu su Virginijum Bielskiu, rašytoju iš Telšių. O į pačią pirmąją, išleistą 2013 metais, autorė sudėjo savo sukurtas pjeses. Dirbdama Vadžgirio kultūros namuose ir mokykloje Izabelė rengdavo vaidinimus, statydavo spektaklius. Į pačią naujausią knygą, kurią dabar baiginėja ir kuri tebėra kompiuterio rinkmenoje – keliauja viskas, kas prieš tai išleistose nepasakyta. Čia sudėtos ne tik pasakos iš gyvenimo, bet ir iš vaizduotės. Būtent taip – „Ne tik pasakos“ – vadinsis būsimoji I. Lukošienės apsakymų, novelių ir kitų trumpo žanro kūrinėlių knyga.

„Kas tie stebuklai, apie kuriuos savo knygose rašote? – smalsaujame pašnekovės, jaukiai įsitaisiusios virtuvėje prie darbo stalo, kur vyksta visas kūrybinis procesas. „Stebuklas – kai žmogus tinkamu laiku atsiranda tinkamoje vietoje. Ištisai mano gyvenime tokie stebuklai. Ir jūs dabar. Aš ir nežinau kodėl... Gal kad parašyčiau paskutinį apsakymą“, – šelmiškai šypsosi Izabelė, iš kurios akių nesuprasi, ar ji čia juokauja, ar tikrai apie naują personažą galvoja. Nors Izabelė savo knygose aprašo savo potyrius ir pasaulėjautą, neišvengiamai paliečia ir kitus žmones – ne tik iš artimos aplinkos, bet ir tuos, su kuriais teko susieiti, susipažinti. Apie tai plačiau – naujausiame  „Mūsų laike“ (2021 04 19).