Būsimasis Danijos karalius domėjosi lietuvių gyvenimu

Paskutiniąją 2023 metų dieną Danijos karalienė Margarita II netikėtai paskelbė apie pasitraukimą iš sosto. Per Danijos televiziją transliuotoje Naujų metų kalboje 83-ejų monarchė pareiškė 2024 m. sausio 14 d. paliksianti sostą savo sūnui kronprincui Frederikui.

Danija buvo antroji suvereni valstybė, pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, o draugystę dar sustiprino ir karalienės Margaritos II vizitas Lietuvoje 1992-ųjų liepą. Pirmasis Europos monarcho vizitas Lietuvoje, per kurį karalienė lankėsi pas Lietuvos ūkininkus, apsipirko Vilniaus turguje ir puotavo Trakų pilyje, buvo svarbus diplomatinis įvykis jaunai valstybei. Dar kartą karalienė mūsų šalyje lankėsi 2016-aisiais.

2013 m. spalio mėnesį Lietuvoje lankėsi ir princas Frederikas, nuo 2024 m. sausio 14 d. tapsiantis Danijos karaliumi, tačiau, pasirodo, tai nebuvo pirmais jo vizitas mūsų šalyje. Jurbarkietė Rimgailė Johana Rūta Gulbinienė „Mūsų laikui“ papasakojo apie 2001 m. birželio mėnesį vykusį neoficialų princo vizitą Lietuvoje, kurio metu jis apsilankė R. Gulbinienės antros eilės pusbrolio, jos mamos Michalinos Banaitienės krikštasūnio Algirdo Lašo namuose Kaune, mat domėjosi, kaip mūsų šalyje gyvena paprasti žmonės.

Į Lietuvą atvyko paslapčia

Tuo metu (2001 m.) Lašų sūnus Mindaugas Vilniaus Universitete studijavo politologiją. Čia jis susipažino su Lietuvoje dirbusiu Danijos Orborgo universiteto profesoriumi Eriku Albaeku. Per Velykas Mindaugas profesorių pakvietė į svečius pas savo tėvus. E. Albaekui paliko įspūdį lietuviškos šios šventės tradicijos, ypač kiaušinių marginimas. Išvykdamas jis šeimininkams pažadėjo malonią staigmeną.

Mindaugui Lašui profesorius atskleidė, kad Danijos princas ketina neoficialiai aplankyti Lietuvą ir norėtų pamatyti, kaip gyvena paprasti žmonės. Šis vizitas buvo įslaptintas. Pasirodė, kad politikos mokslus baigęs princas Frederikas – buvęs profesoriaus E. Albaeko studentas, palaikantis su juo draugiškus ryšius. Pasak profesoriaus, būsimasis Danijos karalius dar studijų metais susidomėjo Baltijos šalimis, joms paskyrė savo diplominį darbą.

Apsilankymas buvo netikėtas

Mindaugo mama Irena Lašienė giminaitei pasakojo, kad princo apsilankymas jai tapo didžiuliu netikėtumu. Nors sūnus buvo įspėjęs, kad juos gali aplankyti Danijos sosto įpėdinis, ji nelabai tuo tikėjo, kol 2001 m. birželio 2 d. paskambinęs Mindaugas įspėjo, kad po pusvalandžio pas juos atvyks princas Frederikas ir profesorius E. Albaekas.

Paprastas vaikinas – tokį pirmąjį įspūdį apie princą susidarė kauniečiai, nes Frederikas mūvėjo džinsus, nuolat šypsojosi ir laisvai bendravo. Vyresnieji iš pradžių jautėsi nejaukiai, tačiau išgelbėjo sūnūs Mindaugas, Gediminas ir Vytautas, laisvai kalbėję angliškai. Princas labai domėjosi Algirdo Lašo, kuriam teko patirti tremtinio dalią, gyvenimu. Neatsisakė jis ir Irenos Lašienės vaišių: balandėlių, ridikėlių salotų, varškės sūrio su medumi, šakočio.

Lašų namuose Danijos sosto įpėdinis praleido porą valandų. Šeimininkams jis padovanojo butelį vyno iš savo tėvo, princo Henriko vynuogyno Pietų Prancūzijoje.

Beje, po trejų metų, 2004 m. gegužės 14 d., Danijos ambasados Lietuvoje Lašų šeima buvo pakviesta į priėmimą Vilniaus rotušėje, skirtą Danijos princo Frederiko ir jo išrinktosios australės Mary Donaldson vedyboms.

Tiesa, Mindaugas Lašas, šiuo metu dirbantis kibernetinio saugumo srityje Europos išorės veiksmų tarnybos generaliniame sekretoriate Berlyne, daugiau su Danijos kronprincu susitikęs nebuvo – tiek jam, tiek jo tėvams ir broliams princo Frederiko apsilankymas liko įdomiu gyvenimo nuotykiu.

Buvęs vakarėlių liūtas

Iš karto po karalienės kalbos BBC paskelbė straipsnį, kuriame pristatė 55-erių būsimąjį Danijos karalių.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje sosto įpėdinis princas Frederikas Danijoje buvo žinomas kaip vakarėlių princas, tačiau požiūris į jį pradėjo keistis, kai 1995 m. Orhuso universitete jis baigė politikos mokslų magistro studijas. Princas buvo pirmasis Danijos karališkasis asmuo, įgijęs universitetinį išsilavinimą. Kurį laiką jis studijavo Harvarde, JAV, kur mokėsi Frederiko Henrikseno vardu.

Vėliau jis tarnavo Danijos kariniame jūrų laivyne, kur buvo pramintas „Pingo“ – šią pravardę, pasak dailymail.co.uk, jis pelnė, kai per nardymo treniruotę jo hidrokostiumas prisipildė vandens ir jis iš tiesų judėjo kaip pingvinas.

Princas užsitarnavo drąsuolio vardą, kai 2000 m. dalyvavo keturių mėnesių slidinėjimo ekspedicijoje per Grenlandiją. Tuomet jis buvo patekęs į ligoninę dėl rogučių ir motorolerio avarijų.

„Nenoriu užsidaryti tvirtovėje. Noriu būti savimi, žmogumi", – kartą pasakė jis, teigdamas, kad to sieks net ir užėmęs sostą.

Kronprincas Frederikas, kaip ir Didžiosios Britanijos karalius Čarlzas III, garsėja savo aistra aplinkai. Jis pažadėjo „vesti Danijos laivą“ į ateitį.

Jo Australijoje gimusi žmona princesė Mary, užaugusi Tasmanijos saloje, dirbo teisininke, kai 2000 m. per olimpines žaidynes susipažino su princu Sidnėjaus bare.

Viename interviu ji prisipažino, kad susitikus nežinojo, jog Frederikas yra Danijos princas. „Po pusvalandžio kažkas priėjo prie manęs ir paklausė: „Ar žinai, kas tie žmonės?“ – pasakojo Mary.

Manoma, kad princo šeima atstovauja šiuolaikinėms vertybėms, o savo keturiems vaikams – dukrai, sūnui ir dvyniams sūnui ir dukrai – stengėsi suteikti kuo normalesnį auklėjimą, siųsdami daugiausia į valstybines mokyklas.

Skirtingai nuo britų karališkosios tradicijos, oficialios kronprinco Frederiko karūnavimo ceremonijos nebus. Tą dieną apie jo įžengimą į sostą tik bus paskelbta iš Amalienborgo pilies Kopenhagoje.

Jis taps karaliumi ir valstybės vadovu Danijoje, kuri yra konstitucinė monarchija, taip pat Grenlandijoje ir Farerų salose.

Apie Margaritą II

Margarita II gimė 1940 m. balandžio 16 d. Kopenhagoje, Amalienburgo rūmuose. Jos tėvas – Danijos karalius Frederikas IX, motina – Švedijos princesė Ingrida. 1967 m. birželio 10 d. ji ištekėjo už prancūzų diplomato Henri de Laborde de Monpezat. 1972 m. sausio 14 d., mirus karaliui Frederikui IX, 31 metų Margarita II tapo pirmąja Danijos karaliene moterimi. Ji turi du sūnus: Frederiką, gim. 1968 m., ir Joachimą, gim. 1969 m.

Karalienė sakė, kad nusprendė atsisakyti sosto dėl savo amžiaus ir sveikatos problemų.Savo kasmetinėje, danų įdėmiai klausomoje kalboje Naujųjų išvakarėse, Margarita užsiminė apie šiais metais jai atliktą nugaros operaciją. Medicinos personalo dėka operacija esą praėjo gerai, tačiau paskatino ją pagalvoti apie savo, kaip karalienės, ateitį. Ji norinti Naujųjų išvakarėse pirmiausiai padėkoti – už šilumą ir paramą, kurios sulaukė per savo valdymo metus, kalbėjo monarchė.„2024 metų sausio 14 dieną – praėjus 52 metams po to, kai tapau savo mylimo tėvo įpėdine – pasitrauksiu iš Danijos karalienės pareigų. Sostą perduosiu savo sūnui kronprincui Frederikui“, – teigė ji.

Danų žiniasklaida pareiškimą apie pasitraukimą pavadino „istoriniu“. Tarp smalsuolių, susirinkusių aikštėje prie Amalienborgo rūmų, kilo spontaniški aplodismentai. Margarita visad pabrėždavo, kad nori likti soste iki mirties.

Po britų karalienės Elžbietos II mirties 2022 m. rugsėjo 8 d. Margarita yra ilgiausiai soste sėdinti karalienė moteris.

Visad švytinti, nors dažnai smerkta už rūkymą, valdovė yra mylima gyventojų. Ji itin kūrybinga, domisi menu, laikoma pragmatiška ir kartais šiek tiek netradicine. Iki šiol ji buvo giriama už tai, kad per daugiau nei 50 savo valdymo metų suvienijo ir modernizavo monarchiją.