Baltijos kelias – legenda tampanti istorija

Prieš 35-erius metus nuo Vilniaus iki Talino nusidriekęs Baltijos kelias – neabejotinai vienas iš svarbiausių simbolinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. Pažvelgę į praeitį daug vyresnių mūsų šalies gyventojų gali tiksliai pasakyti, kur jie buvo 1989 m. rugpjūčio 23-ąją – susikibę už rankų stovėjo Baltijos kelyje. O bėgant laikui ši istorija, kaip ir visi ryškūs įvykiai, atrodo vis didingesnė, vis labiau primena legendą. Tad visi kartu šiek tiek prisiminkime šią vis labiau laike tolstančią praeitį ir tai, ką ji pažadina mumyse iki šiol.

1989 m. rugpjūčio 23 d. minint Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo daugiau kaip 600 km ilgio gyvąją grandinę, kuria trijų Baltijos valstybių tautos, sujungdamos savo sostines –Vilnių, Rygą ir Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto, tarytum surengė simbolinį referendumą dėl Nepriklausomybės.

Kiek tiksliai žmonių dalyvavo Baltijos kelyje, nežinoma. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. –  iš Lietuvos. Skirtingi šaltiniai pateikė skirtingas žinias apie dalyvių skaičių. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje. Tuo tarpu, SSRS naujienų agentūra TASS, akivaizdžiai suinteresuota šį skaičių kiek galima labiau sumažinti, skelbė, kad akcijoje dalyvavo 300 000 Estijos ir 500 000 Lietuvos gyventojų, duomenų apie dalyvių skaičių Latvijoje TASS neskelbė.

Lietuvos teritorijoje Baltijos kelyje dalyvavo apie 785–810 tūkst. žmonių su daugiau kaip 60 tūkst. automobilių. Maždaug 425–510 tūkst. akcijos dalyvių buvo apie 204 km ilgio kelyje nuo Vilniaus iki Latvijos sienos, o kiti – dar apie 300 tūkst. – dėl transporto kamšaties nepasiekę numatytos vietos sudarė Baltijos kelio atšakas. Baltijos kelio akcijos metu Lietuvoje susidarė daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių, ilgiausia transporto spūstis ir buvo daugiausia lėktuvais išbarstyta gėlių. Šiai akcijai pasibaigus, o kai kur ir iki jos, vyko mitingai. Pastatyta apie 50 kryžių, koplytstulpių, atidengta paminklinių akmenų ir kitų atminimo ženklų.

Akcijos Baltijos keliui palaikyti vyko visame pasaulyje. Solidarumo mitingai vyko Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte, Ternopolyje ir kituose miestuose. Rugpjūčio 23 d. Maskvoje prasidėjo Pabaltijo tautų savaitė, skirta Lietuvai. Taip pat šiame mieste vyko mitingas Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui paminėti. Analogiškas mitingas vyko ir Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas). Jų metu buvo kabinamos Baltijos valstybių tautinės vėliavos, perrištos juodais kaspinais. Ne visos jos baigėsi taikiai. Baltijos kelio dieną Maskvoje demonstraciją, kuri palaikė akcijos dalyvius, išvaikė specialiosios SSRS pajėgos, pasitelkusios jėgą. SSRS naujienų agentūra TASS pranešė, kad demonstracijos metu buvo sulaikyti 75 žmonės.

Baltijos kelias vienu metu buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė, nusidriekusi apie 670 km atstumu. Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Cėsys–Valmiera–Rūjiena–Viljandis–Tiūris–Rapla–Talinas.

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į Pasaulio atminties sąrašą.

2010 m. Vilniuje Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje palei transporto žiedą iškilo ilgiausia Lietuvos skulptūra – 63 m ilgio, 3,5 m aukščio „Laisvės kelias“, simbolizuojanti gyvą žmonių grandinę Baltijos kelyje. Skulptūrai panaudota per 21 tūkst. vardinių su parėmusių žmonių iš 47 valstybių vardais ir pavardėmis bei per 4 tūkst. bevardžių Lietuvos vėliavos spalvų plytų. Projekto idėjos autorius – skulptorius Tadas Gutauskas, architektas Saulius Pamerneckis.

2024 m. rugpjūčio 16 d., siekdamas paminėti Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas Rūdolfas Birnbaumas pradėjo 678 kilometrų bėgimą iš Vilniaus į Taliną. Aštuonias dienas truksiantis bėgimas prasidėjo nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje ir baigsis rugpjūčio 23-ąją – Baltijos kelio dieną – Talino senamiestyje.

Anot jo, tokia idėja kilo bėgiojant ilgesnes distancijas ir klausantis latvių patriotinių muzikos kūrinių.

„Mane visada stebino, kaip anuomet be šiuolaikinių technologijų pagalbos net 2 milijonai žmonių galėjo taip greitai mobilizuotis ir stoti ranka rankon į vieningą grandinę, kad parodytų pasauliui Baltijos šalių vienybę ir primintų apie istorinę neteisybę. Tiek daug žmonių susikibo rankomis ir gynė savo vertybes bei teisę apie jas kalbėti“, – kalbėjo R. Birnbaumas.

Jurbarko rajone Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena kasmet paminimos prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės-bunkerio Šapališkės miške. Šiais metais rugpjūčio 23 d., 19.00 val., vyksiančiame renginyje „Ranka – rankon, širdis– širdin“ bus rodomas  Klaipėdos jaunimo dramos teatro spektaklis „Miškelis“.