Baltijos jūros diena

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį minima Baltijos jūros diena. 1988 m. rugsėjį žaliųjų bendrija „Atgaja“ ir „Sąjūdis“ surengė akciją „Baltijos apkabinimas“. Jos metu prie Baltijos jūros iš visos Lietuvos atvykę žmonės gyva grandine susikibo rankomis, taip siekdami atkreipti dėmesį į kritišką Baltijos jūros ekologinę padėtį. Rankų vainikas nusitęsė ir per Latviją bei Estiją. Tuomet buvo nuspręsta pirmąjį rugsėjo savaitgalį visuomet švęsti Baltijos jūros dieną.

Ar žinote, kad...

Baltijos jūros ilgis siekia 1600 kilometrų, o plačiausia vieta yra 193 kilometrų.

Norint apvažiuoti aplink šią jūra tektų nuvykti net 8000 kilometrų, būtent tokio ilgio yra jūros pakrantė.

Nors vidutinis jūros gylis yra 180 metrai žemiau jūros lygio, giliausia jūros vieta gerokai viršija šį skaičių. Skaičiuojama, kad vietomis jūra siekia 459 metrus žemiau jūros lygio.

Ši jūra klasifikuojama kaip vidutinio dydžio ir užima apie 380 000 kv. km.

Baltijos jūra yra jauniausia jūra pasaulyje, o jos ekosistema – viena iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje.

Unikalumą iš dalies lemia tai, kad Baltijos jūros vanduo yra tik apysūris, t. y. jis druskingesnis nei gėlas upių vanduo, tačiau daugumos kitų jūrų vanduo yra žymiai druskingesnis nei Baltijos.

Dėl mažo druskingumo, teoriškai jūra gali užšalti. Per pastaruosius 3 amžius toks reiškinys užfiksuotas 20 kartų. Paskutinis toks atvejis buvo užfiksuotas prieš kelis dešimtmečius.

Baltijos jūra vis dar pasižymi gana didele biologine įvairove, nors dalis rūšių nyksta. Gyvena čia pilkasis ruonis, žieduotasis ruonis, jūrų kiaulė, migruodami du kartus per metus čia sustoja milijonai poliarinių žuvėdrų, ledinių ančių, galima sužvejoti menkių, silkių, lašišų.

Visai šalia Šiaurės jūros, kur vanduo sūresnis, gyvena apie 30 skirtingų ryklių ir rajų rūšių. Iš didelių ryklių rūšių šiame Baltijos rajone po kartą buvo pastebėtas kūjaryklis bei ilgapelekis pilkasis ryklys.

Baltijos jūra yra ir viena labiausiai kenčiančių jūrų pasaulyje. Pagrindinės problemos, nuo kurių pastaraisiais dešimtmečiais kenčia Baltijos jūra, yra žuvų išgaudymas, naftos išsiliejimai ir tarša iš supančių teritorijų, ypač pernelyg didelis patenkančių maistinių medžiagų – azoto ir fosforo junginių – kiekis ir su tuo susijusi eutrofikacija.

Viduramžiais jūroje karaliavo vikingai. Jie čia buvo įkūrę prekybinius taškus, keliavo ir užkariaudavo žemes aplink visą jūrą.

Vėlyvais viduramžiais Baltijos jūra buvo vienas pagrindinių kelių, jungiantis prekybininkų įkurtos Hanzos sąjungos narius.

Vėliau dėl teritorijų aplink jūrą kovėsi Rusija ir Prūsija.

Dalis Pirmojo pasaulinio karo mūšių vyko jūroje. Karinė technika ir cheminiai ginklai labai pakenkė Baltijos jūros ekosistemai. Tad nuo šio amžiaus pradžios buvo pasirašyta Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, kuria vadovaujantis valstybės siekia apsaugoti Baltijos jūrą nuo neigiamų veiksnių.

Romėnai žinojo Baltijos jūrą, nes iš jos pietinių pakrančių gaudavo gintaro Jie Baltijos jūrą vadino Mare Suebicum, Sinus Codanus, Sinus Venetus (Venedus) ir Oceanus Sarmaticus. Pirmasis dabartiniu vardu, Mare Balticum, ją pavadino XI a. vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis.

Vakarinių Baltijos jūros pakraščių gyventojai Baltijos jūrą vadina Rytų jūra (sen. skand. Eystrasalt, šved. Östersjön, dan. Østersøen, vok. Ostsee). Iš jų jūros pavadinimą perėmė suomiai – suom. Itämeri „Saulėtekio jūra“, nors suomiams Baltija driekiasi Vakaruose. Estams ji yra Lääne meri Saulėlydžio jūra.