Atidarė Lidos Meškaitytės metus pažadu ją pažinti, suprasti ir deramai įvertinti

Smalininkai kviečia į visus metus truksiančią įdomią kelionę nepaprastu tikslu – pažinti ir suprasti Lidos Meškaitytės gyvenimą ir kūrybą bei deramai ją įvertinti. Ne veltui ši savamokslė dailininkė talentu ir darbais prilyginama M. K. Čiurlioniui. Toji pažinimo kelionė jau prasidėjo vasario 9 dieną Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre Smalininkuose, kur tą dieną ir paskelbtas L. Meškaitytės metų atidarymas. Pirmoji pažintis vyko be pompastinių kalbų, bet su ypatinga V. Grybo muziejaus šeimininkės Rasos Grybaitės dovana šventės organizatoriams bei paskaita, kurioje į L. Meškaitytę ir jos kūrybą buvo galima pažvelgti Nacionalinio dailės muziejaus menotyrininkės Marijos Kuodienės akimis. Priminsime, kad aktyvios Smalininkų bendruomenės iniciatyva bei rajono tarybai pritarus, 2022-ieji Jurbarko rajone paskelbti L. Meškaitytės metais, taip paminint jos 95-ąsias gimimo metines.

„Unikali diena“, – tą trečiadienį santūriai džiaugėsi vienas pagrindinių šventės iniciatorių Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus, patikėjęs L. Meškaitytės metus „atidaryti“ rajono merui Skirmantui Mockevičiui, kuris yra gimęs Smalininkuose. Šioji dailininkė vietiniams išliko paslaptimi – pasak mero, smalininkiečiai ją prisimena piešiančią laukuose,  apsivilkusią tamsiai rudu lietpalčiu. Kuklus žmogus, kitokia moteris. Ir pačiam merui įdomu suprasti jos piešinius, pažinti asmenybę, džiaugiantis, kad bendruomenės iniciatyva toji žinia apie talentingą kūrėją bus skleidžiama už rajono ir Lietuvos ribų. S. Mockevičius tuo pačiu išreiškė viltį, kad metų pabaigoje galbūt pavyks perskaityti L. Meškaitytės dienoraščius, parašytus jos pačios sugalvota ir iki šiol neiššifruota kalba.

Į kūrybos pasaulį –su menotyrininke

Menotyrininkė M. Kuodienė pakvietė į ekskursiją po L. Meškaitytės kūrybos pasaulį, paženklintą tragedijos ir nelaimės, ištikusios ne tik Mažosios Lietuvos kraštą, bet ir pačią dailininkę. Virtualioje paskaitoje demonstravo vertingiausias miniatiūras, išrikiuotas tokia tvarka, kokia jos ir buvo nutapytos, apimant daugiau nei 40 metų trukusį kūrybinį laikotarpį. Ji gyrė ir džiaugėsi kiekvienu dailininkės darbu, patikindama, kad visos L. Meškaitytės miniatiūros yra šedevrai ir neįkainojamas palikimas Lietuvai. M. Kuodienė priminė ir Lidos asmeninio gyvenimo momentus. Jos tėvai, Jonas ir Anė, Mažosios Lietuvos senbuviai, į Antšvenčių kaimą atsikraustę 1924 metais. Apsigyvenę senoje lietuvninkų sodyboje, pas Jono Meškaičio tetą. Šioje sodyboje ir gimsta Lida, mokosi Smalininkų vokiškoje mokykloje – yra atletiška, sportuojanti, gabi kalboms. Mėgsta piešti – išmarginti mokyklinių sąsiuvinių pakraštėliai. Karas sujaukia gyvenimus – artėjant frontui Meškaičių šeima, kaip ir visi kiti Antšvenčių gyventojai, palieka kaimą. Meškaičiai apie 1944 metus atsiduria netoli Karaliaučiaus.

Daugiau apie Lidijos Meškaitytės metus skaitykite vasario 11 dienos numeryje.