Andriaus Kulikausko koncerte Jurbarke - ypatingas dėmesys N.Putinaitei VIDEO (padiskutuokime, ką apie tai manote)

Garsų muzikantą Andrių Kulikauską supykdė filosofės Nerijos Putinaitės požiūris į poetą Justiną Marcinkevičių. Pasak muzikanto, ji didį poetą išvadino kolaborantu, su kuo jis nenori sutikti. Tokiomis savo mintimis A.Kulikauskas pasidalino su jurbarkiečiais, kurie gausiai susirinko paklausyti jo dainų į buvusią cerkvę Jurbarke sekmadienio popietę. Dainininkas N.Putinaitei Jurbarke skyrė net dvi dainas, linkėdamas jai būti laiminga, būnant nelaiminga. Pasak jo, prisitaikėliais, tarybukais galima pavadinti visus, kurie gyveno tuo metu.

Po „Ateina Dievas“ dainos A. Kulikauskas nenorėjo paleisti žiūrovų. „Man skauda“,- sakė jis, paskutinę dainą skirdamas tai pačiai N.Putinaitei.

N.Putinaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, kuri išgarsėjusi po to, kai Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsisakė skirti jai skirti ministerijos įsteigtą ir komisijos skirtą „Patriotų“ premiją už jos monografiją „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“.

Šiuo koncertu VšĮ "Liudo Mikalausko koncertai" ir Jurbarko krašto muziejus pradėjo naują renginių ciklą „MENAI IR DVARAI“. Tai istorinio paveldo, kamerinių renginių, koncertų, susitikimų popietės Jurbarko parodų ir koncertų salėje.

Knygoje autorė pateikia apie trejus metus trukusią analizę apie sovietinės valdžios vykdytą ateizavimo politiką, rašo 15min.lt N.Putinaitė knygoje rėmėsi archyvine medžiaga, laikraščių, žurnalų tekstais, analizuoja, kaip sovietmečiu vykdytos politikos atstovams pavyko kurti naują moralę, dorovę be religijos. Pagrindiniu tikslu tuomet būtas siekis išimti tikėjimą iš žmogaus gyvenimo.

Autorės knygoje keletas pastraipų skirta ir rašytojui Justinui Marcinkevičiui. N.Putinaitė pabrėžia, jog šis rašytojas nebuvo joks tyrimo objektas. Knygoje atsidūrė ir daugiau ryškių asmenybių – kunigai Jonas Ragauskas, Adomas Šernas, Kęstutis Starkus ir kiti.

„Jisai buvo Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas, yra nemažai medžiagos. Man labiausiai rūpėjo jo kūryba. Analizavau įvaizdžius, kurie turėjo didelę reikšmę ir buvo ideologizuoti, pavyzdžiui, kraujas ir pelenai. Aš lyginau ir žiūrėjau, kaip atsispindi kūryboje ideologinė propaganda, kaip ji buvo kūryboje realizuota. Žmonės, kurie kūrė, darė asmeninius pasirinkimus. Jūstinas Marcinkevičius buvo talentingas, jis kūrė specifinius įvaizdžius, kurie kūrė to meto ideologiją“, – kalbėjo 15min.lt filosofė.

Savo pasisakyme Vilniaus knygų mugėje N. Putinaitė ragino rašytojus vertinti pagal tris plotmes. Pirma – asmeninė – koks jis buvo žmogus, ar gailėjosi, ar ne. Filosofės teigimu, režimas žmones traiškė ir žeidė, bet dalis ir toliau rinkosi eiti tuo keliu, rašė Delfi.lt

Antra filosofės siūloma plotmė – kūrybinė – štai ir S. Nėris, ir Just. Marcinkevičius parašė talentingų eilėraščių, patenkančių į kultūros aukso fondą, tačiau yra ir propagandinių eilėraščių.

Trečia plotmė istorinė – kaip mes juos vertiname kaip istorines asmenybes, ar jie mums svarbūs, ar ne, ar jie didvyriai, ar prisitaikėliai. Štai S. Nėris, aiškino filosofė, parašė keletą gerų eilėraščių, dėl politinės veiklos gailėjosi, tačiau nėra istorinė didvyrė – paminklų ir jos vardo mokyklų Lietuvoje nereikėtų. Pasak N. Putinaitės, P. Cvirkos paminklų irgi nereikia – jis buvo svarbus sovietmečiu, tačiau kolaboravusioms asmenybėms paminklai neturi būti statomi. Filosofė sakė asmeniškai galinti daug ką užjausti, bet kaip istorinės asmenybės šie asmenys nėra herojai be priekaištų.

„Mūsų laikas“, 15min.lt, DELFI inf.