Vyto Urbšto idėjos ir darbai, keičiantys Raudonės įvaizdį

V. Urbštas neslepia, jog pačioje jo veiklos pradžioje, skeptikų replikos apie jo savanoriškus darbus žeisdavo, net norėjosi viską mesti, tik vėliau suprato – vieni kalba, kiti dirba. Dabar, praėjus dešimtmečiui, Vyto tokios replikos visai nebejaudina ir šiandien, jau dvejus metus būdamas Raudonės bendruomenės pirmininku,  teigia: ,,Visada taip buvo ir dabar taip yra – aktyvūs vienas ar du žmonės, jie ir dirba. Gaila, tačiau aktyvių žmonių trūksta. Bendruomenės narių  skaičius nemažas, tačiau dirbančių -  vienas kitas. Renginį suorganizuoti nesunku - kartu su seniūnijos darbuotojais imame ir padarome, tačiau rašyti projektus, juos administruoti – norinčių nėra. Nėra žmonių, norinčių dirbti vien dėl idėjos, kad mes patys gražiau, geriau gyventume. Dauguma nori už kiekvieną padarytą darbą gauti materialų atlygį – greitai, daug ir tuoj pat, o galimybės pritraukti lėšas šiandien didžiulės – tačiau tai ne vieno žmogaus darbas. Kita vertus, jo vykdomos veiklos ir įgyvendinamos idėjos paneigia patarlę ,,Vienas lauke ne karys“.

Apie Raudonės pilį, rūpestį, kaip sudominti turistus ir turistų srautus šį sezoną
Raudonės vizitinė kortelė – pilis, vienas patraukliausių architektūrinių objektų mūsų rajone. Prieš keletą metų, važiuojant plentu Jurbarkas–Kaunas, tik žinantys galėdavo nuspėti, jog šioje vietoje yra pilis. Šlaitą dengė krūmokšniai, tankiai suaugę medžiai, pro kuriuos tik žiemos metu raudonuodavo mūrai. Jau keletą metų vaizdas pasikeitęs. ,,Sutvarkyti šlaitą nereikėjo atskiro projekto, gavus Regioninio parko leidimą, dalis medžių iškirsta, šlaitas apvalytas. Reikėtų dar daugiau iškirsti medžių, pilis turi iš tolo matytis“, - kalbėjo bendruomenės pirmininkas, neslėpdamas, jog ir jam pačiam gaila medžių, tačiau, pasak Vyto Urbšto, norint keistis, reikia imtis ryžtingų sprendimų.
Turint tokį objektą kaip Raudonės pilį, natūralu, jog nuolat kamuoja klausimas: ką ir kaip padaryti, kad ji būtų kuo dažniau lankoma turistų ir ne tik lankoma, bet atvykę turistai  ilgėliau užsibūtų, šioje vietovėje paliktų pinigus, - šį klausimą pats sau užduodantis Vytas Urbštas bando į jį ir atsakyti, įgyvendindamas įvairias idėjas. Idėjas įgyvendinti tapo lengviau, kuomet prieš daugiau kaip dešimt metų pradėjo dirbti Raudonės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. ,,Kai pradėjau dirbti, teritorija prie pilies atrodė visai kitaip. Šienaujama buvo porą kartų per metus, žolę nuskabydavo netoliese besiganančios karvės. Kam galėjo būti patrauklus toks vaizdas? O dabar savaitgaliais teritorija net baltuoja nuo vestuvinių suknelių,  jaunavedžiai atvažiuoja praleisti laiką, vyksta fotosesijos. Žmonės renkasi vietas, kur sutvarkyta, gražu. Pilis turi patraukti lankytojus, iš jos jie turi išsivežti prisiminimus, informaciją“, - kalbėjo  V. Urbštas.  
Raudonės piles įvaizdį papildo leidiniai – knyga apie Raudonę, lankstinukai, atvirukai, suvenyrai. Tai būtinoji turizmo marketingo dalis. Tačiau joks leidinys savaime neatsiranda, pastarųjų gamybai taip pat reikalingos lėšos, jau baigiami išdalinti prieš keturius mėnesius išleisti informaciniai bukletai, o atviruką ,,Raudonė“  V. Ušbštas pats padarė, kad daugiau ką būtų pasiūlyti turistams. ,,Viską bandome, kad tik turistams būtų įdomiau, kad jie ilgėliau užsibūtų miestelyje ir čia paliktų savo pinigus. Problema ta, kad nėra kavinės, nėra kur arbatos ar kavos išgerti. Bandėme kavą virti ir maitinimą organizuoti, deja, čia atvykstantiems žmonėms reikia visko greitai

Dirbant – gyventi įdomiau
Šiandien V. Urbštas sako: ,,Uždirbti galima – tik reikia dirbti“. Pilis gali uždirbti pinigus, o uždirbti pinigai vėl sugrįžta į pilį -  už gautas lėšas, įsigyjama technika, tvarkoma aplinka, keičiasi Raudonės pilies vaizdas. Vienas iš pajamų šaltinių – turistų palikti pinigai už bilietėlius į bokštą  ir renginiams nuomojama salė. Tačiau savaime pilis, be žmonių idėjų ir darbo, neatneša pelno. Todėl savaitgalius bei atostogas V. Urbštas skiria pilies lankytojų priėmimui ir krepšininkų komandai ,,Raudonė“.
Idėja suburti krepšinio komandą buvo sėkminga. ,,Raudonėje“ žaidžia ne tik besimokantys mokykloje jaunuoliai, dauguma jų, jau baigę mokyklą, savaitgaliais sugrįžta į gimtąjį miestelį treniruotis ir žaisti rungtynėse.  Raudonės krepšininkai - daugkartiniai Seredžiaus taurės čempionai, o Jurbarko lygoje išlaiko antros vietos lyderių poziciją. ,,Norėjosi suburti jaunimą, kad jie sugrįžtų į gimtąjį miestelį, neužmirštų jo. Šiandien komandoje daugiausia dirbantys jaunuoliai, sugebantys suderinti darbo laiką ir savaitgaliais sugrįžti į Raudonę“, - pasidžiaugė komandos sėkme treneris.

Raudonė – mano namai
Paklaustas, kuri vieta Raudonėje brangiausia, kurioje geriausiai jaučiasi, V. Urbštas patikino, jog visas miestelis jam savas, patrauklus ir nė vienos vietos neišskirtų, o Raudonės nekeistų į jokią kitą vietą. V. Urbštą stebina žmonės, paliekantys savus namus, jų neprižiūrintys, į juos neinvestuojantys. ,,Didžiausia problema – Raudonėje nėra darbo, jaunimas išvažiuoja, palieka savo namus, todėl dalis jų stovi apleisti. Mane stebina, kuomet išgirstu sakant ,,važiuoju namo“, o kur tie namai -  Norvegijoje, Anglijoje? Tuomet kas čia?

Vieni kitus turime palaikyti
,,Panemunės žiedai“ – vienas ryškiausių renginių, garsinančių Raudonę. Tomis dienomis Raudonės mokykla tampa renginio rėmėjais. ,,Tačiau specialiai nieko nedarome. Aplinka tvarkoma kaip įprasta, o naudą turime didžiulę – apie Raudonę sužinojo beveik visa Lietuva. Kaip smagu, kuomet girdi atsiliepimus:  žinome kur Raudonė, mes ten buvome. Džiugina ir tai, jog ,,neiškeldami kojos iš savo kiemo“, turime galimybę pamatyti tokio lygio atlikėjus, kurių ne vienas per visą gyvenimą neišvystume, o čia - viskas vyksta ties tavo langu, - šypsosi V. Urbšas ir priduria. -  Tad kas begali būti geriau? Todėl ir nesuprantu dejuojančių, jog Raudonėje gyvenantiems renginys turėtų būti nemokamas. Pagal tokią logiką Jurbarke ar Kaune vykstantys renginiai jų gyventojams taip pat turėtų būti nemokami? Turime vieni kitus palaikyti, tuomet ir išsilaikysime“,  įsitikinęs V.Urbšas, šiandien besirūpinantis nauju didžiuliu projektu - parapijos namų atnaujinimu, kuriame, pastatą rekonstravus,  vietą ras visi bendruomenės nariai, norintys kurti, dalyvauti, būti kartu.