Vitalija ir Haroldas Bendziai - nuo pienininkystės prie alpakų ūkio

Haroldas ir Agnė Bendziai, įsigiję penkias suaugusias alpakas, savo namuose sulaukė dar 5 ir šiuo metu gali pasidžiaugti 10 alpakų būriu. Ūkininkai yra įregistravę „Alpakų spalvos“ ūkį, tad ateitį sieja su galimybe plėstis ir užsiimti siūlų gamyba bei pardavimu.

Priartėjus prie Bendzių sodybos, dėmesį patraukė didžiuliai aptvarai, kuriuose ganėsi grakščiosios alpakos. Supratome, kad atvykome ten, kur mums ir reikia. Sodelyje matėsi stovintys bičių aviliai, kieme išrikiuota ūkio technika „sakė“, kad atvykome pas ūkininkus. Kieme pasirodžiusi smulkutė moteris, visiškai nepriminė stambaus ūkio šeimininkės. Ji svetingai pakvietė artyn alpakų, kad galėtume viską iš arčiau pamatyti ir sužinoti. Ūkio šeimininkas Haroldas tuo metu darbavosi, todėl tik keletą kartų šmėkštelėjo pro mus „numesdamas“ vieną kitą šmaikščią frazę.

 

ŪKININKAUTI BENDZIAI PRADĖJO PIENININKYSTĖS ŪKĮ PERĖMĘ IŠ AGNĖS MAMOS
Agnės tėviškė yra Klausučiuose, Haroldas – serediškis, tad porai vienam kito toli ieškoti neteko. Tam tikrą laiko tarpą sutuoktiniai pagyvenę Vilniuje suprato, kad miestas ne jiems. Vilniuje Agnė krimto finansų valdymo mokslus, Haroldas dirbo. Tačiau nė vienam iš jų gyvenimas didmiestyje nepatiko. Agnė juokais prisimena, kaip Haroldas sakydavo „aš toje dėžutėje negyvensiu“. Tad paragavę miestietiško gyvenimo, sutuoktiniai sugrįžo į gimtąsias Seredžiaus apylinkes. Čia susilaukė dviejų vaikų – dukros Smiltės ir sūnaus Eivino. Šeima pradėjo ūkininkauti prieš dešim metų, iš Agnės mamos perimdama pienininkystės ūkį.
Šie ūkininkai šiuo metu turi apie 30 melžiamų karvių ir apie 20 prieauglio. Nors ūkis modernus, tačiau dešimties metų laikotarpis atėmė nemažai sveikatos ir jėgų. Pradžioje ūkininkauti sutuoktiniams buvo įdomu, po 10 metų šis įdomumas išblėso. Agnei karvių melžimas, kaip ji pati sako, vienas iš lengvesnių darbų. Ji 30 karvių bandą melžia maždaug valandą. Be melžimo yra ir daugiau kasdienių darbų, kurie atima daugiau jėgų. Šeima jau dešim metų negali skirti laiko atostogoms, anot Agnės „esame pririšti prie šio ūkio“. Jie kur nors išvykti gali ne ilgiau kaip pusdieniui, o grįžus visus darbus tenka atlikti strimgalviais. Kada ūkininkai suprato, kad visiškai neturi laisvo laiko, pradėjo galvoti, kad reikia kažką keisti. „Sunku, labai sunku, todėl ir įsigijome alpakas, tikėdamiesi išvystyti šį verslą ir atsisakyti varginančios pienininkystės“, - sakė ūkio šeimininkė.

2012 METŲ PABAIGOJE Į BENDZIŲ NAMUS ATVYKO PIRMOSIOS ALPAKOS
Šiuo metu Bendzių namuose gyvena maždaug 150 gyvūnų - toks skaičius susidarytų, jei būtų suskaičiuoti visi, kurie vaikšto, skraido, plaukioja, mūkia, loja, miaukia... „Esame gyvūnų mylėtojai. Gal kartais ir atrodo, kad čia kažkas nenormalaus, tačiau kai tik sumažėja to darbo, iškart pajaučiame, kad kažko trūksta“, - juokiasi Agnė.
Per meilę gyvūnams šiuose namuose atsirado ir alpakos. Agnė internete ieškojo įsigyti prancūzų buldogų veislės šunelį, tačiau netikėtai tame pačiame skyriuje pamatė skelbimą apie alpakų pardavimą Trakų rajone. „Nieko sau, pagalvojau, kas čia per nauji sutvėrimai atsirado ant mūsų žemelės“, – juokėsi ji. Iškart pakvietusi vyrą, Agnė pasiūlė pasidaryti pramogą ir kartu su vaikais nuvykti apžiūrėti šių gyvūnų, o tuo pačiu ir Trakus aplankyti. Nuvykę į Trakų rajone esantį ūkį, šeima neturėjo dar jokių konkrečių planų. Tačiau Haroldas, išvydęs alpakas, iškart pradėjo rinktis. „Imsiu šitą, šitą ir šitą, ir dar jei turėsiu pinigų - šitą ir šitą“, - Haroldo žodžius juokaudama prisiminė Agnė. Tad vyro įkalbinėti ir neteko. Taip be jokių keblumų 5 alpakos atkeliavo į Benzių sodybą. Išlaidos buvusios didžiulės - ne tik už vieną alpaką teko pakloti 7 000 Lt, tačiau ir brangius aptvarus įrengti. Noras įsigyti šiuos gyvūnus buvo didelis. Vienintelis sunkumas – surinkti reikiamą pinigų sumą. Šiam reikalui sutuoktiniai pasinaudojo kredito paslaugomis.
Nespėję patirti džiaugsmo su šiais gyvūnais, Bendziai pamatė, kad ne viskas taip gražu, kaip kad pasakoja alpakų pardavėjai. „Galima salyti, jog likome apgauti“, - sakė sodybos šeimininkė.

PARDAVĖJAI APIE ALPAKAS PATEIKIA DAUG NETIESOS
Alpakos žmones suvilioja, nes yra labai gražiai nupasakojamos. Daug pateikiama netikslios reklamos, neteisingos, apgaulingos informacijos. Skelbiama, kad tai yra gyvos žoliapjovės, „nesivaišinančios“ dekoratyviniais augalais, tvarkingos, visus gamtinius reikalus atliekančios vienoje vietoje, nereikalaujančios daug priežiūros. Ši informacija daugelį gali suklaidinti.
Kad alpakos neliečia vaiskrūmių ir dekoratyvinių augalų - yra tikrų tikriausia netiesa. Tą įrodė Agnė, parodydama sodelyje nuniokotus vaismedžius ir dekoratyvinius augalus. Patys patikėję skleidžiama neteisinga informacija, pagalvoję, kad turi didelę aplinką aplink namus, kaip Agnė sakė „prisidirbo“. Alpakos nuniokojo aplinką.  „Tai maži parazitukai“, visa, kas pasitaiko jų kelyje paragaus, nugrauš“, - sakė Agnė. Pradžioje tam jie nebuvom pasiruošę, todėl alpakos nuniokojo viską. Vaikai liko be aviečių, vynuogių. Jos mėgsta įlipti į patį krūmą ir juose pasivolioti, išlaužo ir suniokoja augalus.
Juokingiausiais kuriozas, įvykęs su alpakomis, įvyko tada, kai Agnė mėgino papuošti namus ir kūrė iš augalų kompoziciją. Ji į vazoną sodino tįstantį vijoklį ir žydinčią gėlę, kaip tik tuo metu suskambo telefonas, o prie namų ganėsi „sunkaus“ charakterio patinas Gilis. Po pokalbio sugrįžusi Agnė negalėjo patikėti savo akimis: „Žiūriu į vazoną ir nesuprantu, vijoklio visai nėra, jis išrautas ir nusineštas, o iš žydinčios gėlės likę tik pumpurai“.
Agnės mama juokaudama ir tuo pačiu pykdama už alpakų padarytą žalą, jas vadina žoliapjovėmis,  krūmapjovėmis ir medžiapjovėmis. Pagal jų krečiamas „išdaigas“ - tai viskas viename.

ŪKIS ALPAKŲ SPALVOS
Prie Bendzių sodybos besiganančios alpakos pargabentos iš Čilės, visos turi vardus ir savo charakterius. Alpaką reikia ir auklėti, dresuoti ir rodyti tam tikrą elgesį. Netinkamas auklėjimas itin ryškus patino Gilio elgesyje, jis neprognozuojamas, todėl net patys šeimininkai kontakto su juo bando išvengti. Visos alpakos atvykstant jau turėjo vardus, o mažiukų vardus sugalvojo patys. Šiuo metu ūkyje gyvena - Čilė, Gilė, Karamelė, Sniegė, Savana, Kasparas, Krema, Lama.
Alpakos į Bendzių namus atvyko 2012 metų pabaigoje, o jau sausio mėnesį pradėjo birti mažiukai aplakiukai. „Likome apgauti, surašytos datos, kada alpakos turi atsivesti vaikus buvo netikslios, o viena iš alpakų, net nebuvo apvaisinta“, - sakė Agnė.
Šeimininkė, paklausta kas kiek laiko alpakos atsiveda mažylius, juokiasi: „Sakoma, alpaka amžinai nėščia. Nešioja 11,5 mėnesio (gali trukti net iki 12 mėnesių), po to, kai atveda mažylį, praeina dvi trys savaitės ir ji vėl kergiama.“
Bendzių alpakos jau pirmą kartą nukirptos, o vilna suverpta ir pagaminti siūlai. Iš vienos alpakos pavyko gauti apie 2 kg gerosios vilnos, nes vilna yra rūšiuojama, ir dar iki 2 kg prastesnės rūšies. „Kadangi pirmieji metai, tai mes užsispyrėme padaryt siūlus. Susidūrėme su sunkumais, nes sunku rasti žmogų, kuris apsiimtų tokį nedidelį vilnos kiekį perdirbti“, - apie sunkumus pasakojo Agnė. Ir patys siūlai ne visi kokybiški, nes truputį dėl siūlus gaminusio žmogaus kaltės susipynė spalvos. Tačiau naujojo ūkio savininkė dėl to nesikremta, kaimynė iš jų jau mezga sūnui liemenę. „Esu iš tų žmonių, kurie turi patys išbandyti, žinoti ir tik tada siūlyti žmogui, kad už tai paprašytum atitinkamo užmokesčio”, - sakė ji.
Ūkininkai nori, kad viskas būtų natūralių spalvų. Net ir pats ūkis pavadintas „Alpakų spalvos“. Alpakų vilna turi 22 spalvas ir daugybę atspalvių, todėl jie siekia, kad augintinės būtų kuo natūralesnės. Ateityje planuoja įsigyti savo verpimo stakles ir siūlus gaminti patys. Siūlų kaina svyruoja  nuo 60 Lt iki 100 Lt už 100 g.

BENDZIŲ NAMUOSE - KETURI ŪKIAI
Visi šeimos nariai, įskaitant ir mažuosius, turi savo pomėgius ir darbus. Dukra Smiltė turi didžiulę triušių fermą. Šiuo metu suaugusių ir mažų triušiukų skaičius siekia 50. Smiltė labai atsakingai jais rūpinasi, šeria, valo gardus. Tėtis žolės prišienauja, o visa kita - jau Smiltės rūpestis. Kol kas mažoji ūkininkė savo augintinių neparduoda, nes kaip pati sakė „dar neapsimoka“. Smiltė ir mamos pagalbininkė - ji padeda jai melžti karves.
„Sūnus Eivinas labiau prie meno“, - sako mama. Jis mėgsta piešti, piešia įvairius piešinius, tačiau labiausiai patinka piešti žuvis. Pats būdamas užkietėjęs žvejys, nepraleidžia nei dienelės nenuvykęs prie tvenkinio. Eivinas savo ateities planus mato jau dabar. Jis turi svajonę turėti tvenkinį, ir galbūt net ne vieną, jį įžuvinti. Smiltė šioje vietoje pataiso mamą: „Ne vieną prūdą, bent 10, kiekvienai žuvies rūšiai atskirai“.
„Juokais esame pasiskirstę, kiekvienas turime savo ūkį, vyras nusisavino alpakas, man liko karvės, Smiltė turi triušių fermą, o Eivinas dar kol kas savo ūkį kuria planuose, tačiau jau įsigijo akvariumą“, - pasakoja Agnė.