Vidai Rekešienei mero postas – avantiūra

„Mero postas - avantiūra“, - taip atvirai „Mūsų laikui“ sakė 49 metų socialdemokratė Vida Rekešienė, sieksianti Jurbarko rajono vadovo posto. Moteris neslepia, kad į panašią avantiūrą ji nėrė prieš 14 metų, privačios įmonės buhalterės darbą iškeitusi į savivaldybės kontrolierės. V. Rekešienė kandidatuos ir į savivaldybės tarybą, bet tarybos nario mandato neatsisakys tik tokiu atveju, jei ji užims vicemero ar administracijos direktoriaus postą.

Dalyvavote 2011 metų savivaldos tarybų rinkimuose pirmoje sąrašo vietoje. Rinkėjai jumis patikėjo ir paliko pirmoje vietoje (surinkote 684 balsus), tačiau tarybos nario mandato atsisakėte. Apgavote rinkėjus. Ar nebus taip ir dabar?

Rinkimų naktį aš supratau, kad mūsų partija į valdančiąją daugumą neįeina, ir kad man nėra net galimybės būti mere ar vicemere. Supratau, kad pavėlavome formuoti valdančiąją koaliciją. 

Tokių pastabų ir kritikos, kad manimi patikėjo, o aš išėjau – gavau ir iš savo rinkėjų. Manau, kad tai ir buvo paskata sutikti dalyvauti šiuose tiesioginiuose merų rinkimuose, kai partijos skyrius pasiūlė. Tikrai noriu būti ne paskutinė, o tik pirmoji.

Tai esate asmuo, kuriam reikia garbės?

Didelė garbėtroška nesu, bet jei skyrius pasiūlė – pamąsčiau, kad gal kitą kartą gali ir nepasiūlyti. 

Ar kandidatuosite ir į savivaldybės tarybą?

Esu įrašyta pirmu numeriu (socialdemokratų kandidatų sąraše, - aut. past.). Yra centrinės partijos tarybos privalomasis reikalavimas, kad tie žmonės, kurie eina į merus,  būtų ir pirmieji sąraše, nesvarbu, ar eis jie į tarybą, ar ne. 

Jei jūsų mere neišrinks, bet išrinks į tarybą, ar neatsisakysite mandato?

Esu kalbėjusi su tam tikrų partijų vadovais. Likčiau, jei mūsų partija patektų į valdančiąją koaliciją, kad aš galėčiau užimti vicemero arba administracijos direktoriaus poziciją.

O jei nepavyktų susitarti dėl šių pozicijų?

Nemeluojant pasakysiu, kad tada į tarybą neičiau. Paprastai sakau. Kol kas neturiu verslo, o visiems gyventi reikia. Domina tik darbinės pozicijos, kur mokamas atlyginimas.

Kuo tas mero postas patrauklus? Juk mažai laiko šeimai – komisijos, susitikimai, renginiai ir po darbo, ir savaitgaliais, opozicijos priekaištai, užsienio delegacijos, komandiruotės... Būti savivaldybės kontroliere ramiau, ar ne taip?

Kontrolierės darbas irgi nėra patrauklus. Patrauklus, atvirai sakau, atlyginimo dalimi (1 000 eurų. Didesni tik administracijos direktoriaus ir mero, - aut. past.). Tos teigiamos emocijos mūsų darbe yra mažai. Dėl užimtų savaitgalių – mano vaikai užaugę. Džiaugiuosi, kad jie išsilaiko ir mamai paskambina, kai reikia patarimo (šypsosi). Šeiminė padėtis nenukentėtų.

Galvoju, kad aš esu avantiūristė ir tas mano ėjimas (į mero rinkimus, - aut. past.) yra avantiūra. Tikiuosi, kad gal pavyks Jurbarkui ir ką nors gero padaryti. Ir taip įeiti į istoriją (juokiasi).

Mano atėjimas dirbti į savivaldą irgi, manyčiau, buvo drastiškas. Savotiška avantiūra. Dabar galvoju, kad ir gerai, kad aš tuo metu išdrįsau. Atėjau net ne iš savo verslo. To neslepiu. Privačiose įmonėse dirbau buhaltere. Net ne vyriausiąja. Tuo metu mano šeima buvo išsigandusi labiau nei dabar.

Įvardinkite stambiausią jūsų pagautą žuvį per keturiolika kontrolieriavimo metų?

Visų seniūnijų viešieji pirkimai nuo 2008 iki 2010 metų. Atlikta 13 auditų. Dirbome apie 10 mėnesių. Nesuskaičiuočiau, kiek tų nuobaudų skirta. Didžiausia nuobauda – papeikimai.

Ar esate radusi tokių  pažeidimų savivaldybėje ar savivaldybės įmonėse, kad teko kreiptis į teisėsaugą ir kuo tai baigėsi?

Kreipiausi tik pradėjusi dirbti. Atlikome Šimkaičių seniūnijos patikrinimą ir kreipėmės į vietinę prokuratūrą dėl Šimkaičių seniūno. Ten buvo dokumentų neaiškumų. Bet tie faktai nepasitvirtino. Bei ligoninės vyr. gydytojo (Jonas Petkinis, buvęs Jurbarko rajono ligoninės vadovas, - aut. past.) variantai. 2008 ir 2009 metais vyko teismai. Kreipėmės į teisėsaugą ne mes. Mūsų tarnyba buvo kaip trečiasis asmuo. Mes fiksavome, kad jis nebuvo darbe, ir savivaldybės taryba fiksavo kaip pravaikštą. Rajono savivaldybės administracija „teismavosi“ dėl jo neteisėto atleidimo. Baigėsi tuo, kad  J. Petkinis turėjo gerą advokatą ir mūsų tiesos įrodyti nepavyko.

Ar tai, kad buvote socialdemokratų partijos narė netrukdė objektyviai įvertinti jūsų partijai priklausančių asmenų, dirbančių savivaldybės struktūroje, darbą?

Įstatyminės normos nėra, kad turėtume būti nepartiniai. Kitas momentas, aš labai džiaugiuosi, gal ir kabutėse tas džiaugsmas, kad mūsų partijos narių tikrai nėra vadovų pareigose. Jei kur mano pozicijos darbe susiduria, stengiuosi, kad objektyviau žiūrėtų mano kolegė.

Viename savo straipsnyje rašote, kad „Išskirtine Jurbarko rajono niša galėtų tapti istorinis, kultūrinis ir gamtinis turizmas, kurį būtina sumaniau išnaudoti, keliant regiono ekonomiką“ – rašote jūs. Bet tą patį sako visi kiti kandidatai. Ar tikrai turizmas gali viską pakeisti?

Turizmas yra viena iš verslo šakų. Viską pakeisti nėra pajėgus, ir matome, kad metai iš metų neišjuda tas mechanizmas. Tas judėjimas yra. Bet kažko trūksta. Gal kultūrinio turizmo? Niekam ne paslaptis, kad Panemunių regioninio parko reikalavimai, kadangi parko teritorijoje esame, pristabdo dalį statybų ir galimybių. Tiesiog nėra kur sustoti. Kolegos atvažiavo į Raudonės pilį ir skambina man, kur mes galime nueiti pasėdėti. Niekur nėra.

Inicijuosiu, kad mūsų socialdemokratai Seimo nariai inicijuotų ir pataisas. Galbūt išskirtines pataisas Jurbarkui. Kad bent laikinieji pastatai atsirastų su galimybe atvažiuoti, pabūti.

Politologai sako, kad meras turėtų asmeniškai ieškoti investuotojų. Ar jūs būtumėte ta merė, kuri važiuotų ir kalbėtų su verslininkais? Iki šiol negirdėti, kad kas būtų pritraukta.

Kad nieko nedaroma, abejočiau. Važiuoja mūsų delegacijos. Manau, jei nuvažiuosi ten be kažkokių kitų pažinčių, naivu tikėtis, kad visi čia atbėgs. Mes tam ir išlaikėme verslo ir turizmo informacijos centrą, nes pagrindinis vedlys čia turėtų būti jis, o aš – padedantis jiems asmuo. 

Savo anketoje nurodote, kad mokate tik rusų kalbą. Nemanote, kad bus per mažai?

Yra vertėjai. Neoficialiai bendraujant galima ir kažkiek susikalbėti. Mokiausi tik anglų, bet pas prezidentę „nepraeičiau“ kalbos patikrinimo. Kol kas man to nereikėjo. Dabar tikrai reikės – teks pasimokyti. 

Politologai sako, kas geras meras – diplomatas, plius vadybininkas. Ar jūs turite bent vieną iš šių savybių?

Manau, diplomatijos man irgi reikėtų mokytis. Mano asmeniniai bruožai yra tokie, kad esu pakankamai tiesi ir per daug atvira, o to dabartiniai politikai nedaro. 

Dėl vadybos. Į savo CV (gyvenimo aprašymą, - aut. past.) neturėčiau ką įrašyti. Sąžiningai sakau. Bet ta vadyba susideda ir iš elementarių savo gyvenimo planavimo dalykų. Jei suspėji ir namuose remontams vadovauti, dar ir darbe dirbti, ir visuomenine veikla užsiimti – visai neblogai.

Įvardinkite tris pagrindines dabartino mero klaidas ar  darbo trūkumus? Ką darytumėte kitaip ir kodėl?

Stengiuosi nekritikuoti kitų, nes kritikuodamas kitą, kažin ar save paaukštini. Gal net geresnių savybių galima surasti dabartiniame mere. Ko trūksta? Parodyti daugiau iniciatyvos. Jeigu pasiūlė – imk, jei ne – rask, kad tau pasiūlytų. Trūksta drąsos išsakyti savo poziciją. Jei yra blogai – tai ir pasakyti reikia, kad yra blogai taryboje ar komitete.

Kaip manote, kiek šansų turite laimėti?

Dabar tikiu, kad pateksiu į antrą turą. Kas bus tas antrasis? Gali patekti ir dabartinis meras, ir S. Lapėnas, ir nepriklausomas kandidatas. Manau, kad visi tikisi laimėti. Savotiškai ir įdomu, kaip bus.

Trumpi klausimai

Kokiu politiku ar apskritai asmenybe žavitės ir kodėl?

Česlovu Juršėnu. Dėl jo sugebėjimo įvertinti humorą ir save per humorą. Dėl aukščiausio lygio diplomatijos.

Mėgstamiausia knyga ir rašytojas?

Algimanto Čekuolio knygos.

Ką norėtumėte gauti dovanų kovo pabaigoje 50-mečio proga?

Sau pajuokauju, kai visur pralaimėsiu, niekas net į gimtadienį neateis. Didžiausia dovana, kad draugai manęs nepamirštų, nors ir pralaimėsiu.

Su kokiu žymiu žmogumi norėtumėte susitikti ir padiskutuoti ir kodėl?

Su a.a. A. Zairiu. Tikrai norėčiau su juo pasitarti ir tėviškai pasikalbėti.

Interviu su kandidatais į mero postą skaitykite kituose laikraščio numeriuose.

Straipsniai rengiami redakcijos iniciatyva.