Veliuoniškio drožti šaukštai – vis kitais veidais ir istorijomis

Veliuonos krašto istorijos muziejus kviečia į veliuoniškio tautodailininko Artūro Aleksos medinių šaukštų parodą. Parodos pristatytmas ir susitikimas su autoriumi įvyko penktadienį, o paroda džiugins iki balandžio 22 d. 

Gimęs ir užaugęs Veliuonoje A. Aleksa šiuo metu gyvena Jonavoje, tačiau parodą dovanoja kraštiečiams. Medis tautodailininką traukė nuo pat vaikystės, tad laisvu nuo kaimo darbų laiku droždavęs švilpynes iš karklų, valteles iš pušies žievės, gamindavęs lankus. Paaugęs pradėjo pjaustyti įvairius gaminius su siaurapjūkliu. Kauno statybininkų rengimo centre Artūras įgijo staliaus-dailidės specialybę, tačiau darbas prie triukšmingų staklių, dulkėtose patalpose jo netraukė. Savo gyvenimo su staliavimu nesiejo, tad pasirinko kariškio kelią ir juo lig šiol eina.Laisvalaikiu intensyviai užsiima šaukštų, samčių, kaušų, geldelių, segių, liepinukių drožyba. „Dažnai drožinėju gamtoje, pasirenku vietoje lūžusį ar genimą medį. Dirbant su žalia mediena nereikia naudoti daug jėgos, nėra dulkių, mediena išnaudojama skalsiai, o naudojant tik rankinius įrankius nėra didelio triukšmo. Supratau, kad būtent toks darbas su medžiu man yra priimtiniausias ir maloniausias, kuris galbūt ateityje virs mano pragyvenimo šaltiniu. Šaukštų ir samčių drožyba iš žalios medienos Lietuvoje yra labai užmiršta, o būtent tokiu būdu seniau meistrai ir dirbdavo. Šios tradicijos yra kur kas gyvesnės Skandinavijos šalyse, Anglijoje, Amerikoje. Visi mano gaminiai išdrožti tik rankiniais įrankiais bei aliejuoti lietuvišku linų aliejumi. Visi šaukštai skirtingi, dirbant su žalia mediena ji pati „pasako“, ko nori. Mano drožti šaukštai yra iškeliavę į Afriką, Iraką, Indiją, Švediją, Angliją, Ameriką, Daniją“, – pasakoja A. Aleksa apie medžio virtimą kūriniu.Šiais metais A. Aleksa gavo Tautinio paveldo produkto sertifikatą šaukštams ir samčiams, tad šia proga ir surengė Veliuonos muziejuje parodą, kuri bus eksponuojama visą mėnesį.