Tūbos virtuozo sėkmingos karjeros pradžia - Jurbarke

23 metų jurbarkietis tūbos virtuozas Giedrius Steponaitis savo pavyzdžiu įrodė, kad viskas yra įmanoma, jei atkakliai sieki savo tikslo. Su tūba susidraugavęs dar Jurbarke, dabar jis yra daugybės prestižinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis bei laureatas, kuris magistro studijas tęsia Olandijoje, Hagoje. „Svarbiausia yra pabandyti pajausti ir atrasti tą veiklą, kuria užsiimdamas esi laimingas. Visada sakau, kad tik begalinė praktika ir dalyko kartojimas gali išauginti labai skanius vaisius. Norėti vien tik neužtenka. Darbas yra raktas į sėkmę“, - „Mūsų laikui“ sakė jurbarkietis.

Pradžia - Jurbarke

23 metų jurbarkietis Giedrius būdamas ketvirtokas pradėjo lankyti Jurbarko A.Sodeikos meno mokyklą - pradėjo groti akordeonu pas mokytoją Vidmantą Žemliauską. Giedrius prisimena, kad dar pirmoje meno mokyklos klasėje mokytojas Algirdas Marcinkevičius pasiūlė jam mokytis groti tūba. Vaikinas sako, kad šiuo instrumentu groti buvo labai įdomu ir sekėsi neblogai, tad mokytojas pasiūlė sudalyvauti J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurse, kuris kas du metus vyksta muzikos ir meno mokyklų moksleiviams. Jame sudalyvavus J. Gruodžio konservatorijos pučiamųjų instrumentų katedros vedėjas Vidmantas Kijauskas pasiūlė stoti į konservatoriją bei pradėti labiau gilintis į šį instrumentą. Truputėlį dvejodamas Giedrius sutiko ir išvažiavo į Kauną. „Buvo keista, kadangi reikėjo pradėti gyventi savarankiškai dar pakankamai anksti - aštuntoje klasėje, kai man buvo tik 15 metų“, - pasakojo Giedrius. Besimokydamas konservatorijoje dalyvavo dviejuose tarptautiniuose „XXI CENTURY OF ART“ Jaunųjų atlikėjų konkursuose Kijeve ir Vienoje, kuriuose jam pavyko laimėti pirmąsias vietas bei tuo pačiu įgauti didžiulės muzikavimo patirties. Toliau sekė studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Įdomu tai, jog mano būsimasis akademijos dėstytojas, surengęs du koncertus Kaune, mane dar labiau sužavėjo parodydamas, jog tūba galima atlikti be galo įdomų ir sudėtingą repertuarą. Tad nedvejodamas pradėjau ruoštis stojamiesiems egzaminams į LMTA“, - pasakojo Giedrius, patikinęs, kad įstoti tikrai nėra lengva, mat tūbos - eufonijos klasė akademijoje buvo labai stipri ir didžiausia visoje rytų Europoje. Tai, pasak Giedriaus, sudarė puikias sąlygas tobulėti.

Giedrius patikina, kad prisiminimai apie Jurbarką yra patys geriausi. „Pradžioje galbūt ir nebuvau pats stropiausias moksleivis ir ne kartą norėjau "pabėgti iš muzikos mokylos", bet, kadangi mokytojai buvo labai geranoriški ir atsidavę savo darbui - vis kažkaip mane atkalbėdavo nuo šito sprendimo, o vėliau to daryti kaip ir nebereikėjo“, - šypsosi jis.

Vaikinas negaili gerų žodžių Jurbarko meno mokyklos vadovei ir mokytojams bei patikina, kad sąlygos čia mokytis yra sudarytos labai geros. „Praėjusiais metais teko girdėti mokyklos pučiamųjų orkestro pasirodymą Panevėžio Garso orkestrų čempionate ir galiu pasakyti, jog jurbarkiečiai lenkia daugelį kolektyvų savo muzikalumu ir nuotaika. Jeigu taip ir toliau, ateityje jaunieji Jurbarko menininkai turi labai daug galimybių sužibėti daugelyje įvairių renginių. Jurbarke yra sudarytos tikrai geros sąlygos nuo mažens užsiimti įvairiomis veiklomis, dirba daug atsidavusių ir puikių mokytojų, tad tuo reikia džiaugtis ir, žinoma, tai išnaudoti“, - patikino G.Steponaitis.

Visą straipsnį rasite jau pasirodžiusiame "Mūsų laikas" laikraštyje.