Teisininkui, visuomenininkui Ir žurnalistui Vladui Radzevičiui – 115

Tęsdami pažintį su daugiau ar mažiau įvairiose srityse pasižymėjusiais mūsų kraštiečiais, kurių jubiliejus ar sukaktis minime šiais, 2023-aisiais, metais, pristatome tikriausiai nedaug kam mūsų krašte žinomą, iš Seredžiaus kilusį, teisininką, žurnalistą, aktyvų Australijos lietuvių bendruomenės narį Vladą Radzevičių.

Teisininkas tapęs žurnalistu

Vladas Radzevičius gimė prieš 115 metų, 1908-ųjų vasario 8 d., Seredžiuje. Čia mokėsi pradinėje mokykloje, o toliau siekti mokslo žinių išvyko į Kauną, kur 1932-aisiais baigė gimnaziją. 1936 m. V. Radzevičius baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą, nors teisininko darbas, matyt, jo netraukė, kur kas įdomesnė pasirodė žurnalistika. V. Radzevičius buvo pakviestas redaguoti bulvarinį savaitraštį „Sekmadienis“, ėjusį nuo 1928 m. kovo mėn. 1940-ųjų birželį okupavus Lietuvą sovietų valdžia savaitraštį uždarė, o Vladas Radzevičius tik per atsitiktinumą išvengė tremties į Sibirą.

Rašė apie sovietų nusikaltimus

Užėjus vokiečiams Vladas Radzevičius aktyviai įsijungė į Studijų biuro, kurį 1941 m. rudenį įsteigė Antanas Bružas ir Juozas Senkus, veiklą. Biuras rinko sovietmečio įstaigų dokumentinę medžiagą, skelbė studijas apie sovietų padarytą žalą ir nusikaltimus. Biuro leidinyje „Lietuvių archyvas“, kurio Lietuvoje išleisti keturi tomai, buvo spausdinama dokumentinė medžiaga iš archyvų bei įstaigų, autentiški pareiškimai žmonių, dirbusių įvairiose įstaigose, pranešimai, studijos apie įvairių gyvenimo sričių padėtį sovietinės okupacijos laikotarpiu. V. Radzevičius dalyvavo rengiant ir redaguojant šį leidinį, jame buvo išspausdinti ir jo straipsniai „Pirmieji bolševikų žingsniai“, „Pabaltijo tautų išnaikinimo planas“, pagrįsti įvairia dokumentine medžiaga, dokumentų faksimilėmis.

Dalis Studijų biuro surinktos medžiagos karo pabaigoje buvo išgabenta į užsienį ir 1950–1951 m. paskelbta JAV lietuvių laikraščiuose „Dirva“ bei „Naujienos“. 1952 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose perspausdintas ir trečiasis „Lietuvių archyvo“ tomas.

Aktyvus lietuvių bendruomenės narys

Bėgdami nuo artėjančios rusų armijos pasitraukę į vakarus lietuviai, kurį laiką pagyvenę pabėgėlių stovyklose Vokietijoje bei supratę, kad į sovietų okupuotą Lietuvą grįžti nebegalės, rinkosi tolimesnį gyvenimo kelią. Daugiau kaip 10 tūkst. lietuvių pasirinko tolimąją Australiją. Po 1947-ųjų ten atsidūrė ir V. Radzevičius. Jis apsigyveno Adelaidės mieste, kur įsikūrė didelė lietuvių kolonija.
1949 m. Sidnėjuje pradėtas leisti savaitraštis „Mūsų pastogė“. tai buvo pirmasis Australijoje išėjęs savaitraštis lietuvių kalba, Informuojantis lietuvių veiklą šioje šalyje. V. Radzevičius tapo nuolatiniu jo bendradarbiu, apžvelgdavo lietuvių bendruomenės gyvenimo įvykius. Daug rašė ir JAV lietuvių laikraščiui „Dirva“. 1960 m. V. Radzevičius pradėjo redaguoti kas dvi savaitės išeinantį informacinį biuletenį „Adelaidės lietuvių žinios“, vėliau parengė „Adelaidės lietuvių bendruomenės metraščio“ pirmąjį tomą.
Kartu su rašytoju ir vertėju Pulgiu Andriušiu Vladas Radzevičius parengė leidinį „Blezdingėlės prie Torrenso“ apie lietuvių įsikūrimą Pietų Australijoje 1947–1962, išleistą Michigane, JAV.
Aktyvus lietuvių bendruomenės narys V. Radzevičius dalyvavo steigiant Adelaidėje Lietuvių namus, padėjo įrengti mokyklai bei kitoms organizacijoms skirtas patalpas, rinko įvairius eksponatus ten pat įkurtam lietuvių muziejui-archyvui.
Vladas Radzevičius mirė 1970 m. spalio 2 d. Adelaidėje, taip ir nesulaukęs Lietuvos išlaisvinimo ir galimybės grįžti į Tėvynę.