Šventiniai „Mūsų laiko“ redakcijos palinkėjimai

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Mieli skaitytojai,

Šventiniu laikotarpiu linkiu gyvo bendravimo, tikrų apkabinimų ir akimirkų, kai laikas sustoja.
Kompiuterių ir telefonų ekranai, feisbukas, instagramas ir televizorius – kiek daug jie atima mūsų laiko. Per šias šventes linkiu Jums atsijungti nuo interneto ir pasinerti į gyvą bendravimą. Nerašykite žinučių – paskambinkite ir pasikalbėkite. Nuvažiuokite pas jums brangius žmones, apkabinkite juos, pažvelkite jiems į akis. Nustebinkite savo apsilankymu ir nuoširdžiu dėmesiu artimuosius, draugus, kaimynus, vienišius ir bendradarbius. Tegul Jūsų apsilankymas neša džiaugsmą ir laimę. Dalinkimės gėriu ir jis sugrįš šimteriopai.
Oksana Mazur, „Mūsų laiko“ leidėja, redaktorė.

Kiekvieną rytą mes pasitinkame ir kiekvieną dieną palydime galvodami apie naujienas ir istorijas, kuriomis norime pasidalinti su Jumis. Ne visada jos būna džiuginančios, nes gyvenime atsitinka visko: ir gero, ir blogo. Tačiau ne veltui sakoma: matai tai, ką nori matyti. Tad net sunkiausią ir tamsiausią minutę galima pamatyti ką nors gražaus: dangų užliejusį saulėlydį, pirmąjį sniegą ar gėlės žiedą, raudoną dar nenukritusį lapą, švytinčias praeivio akis... O kad šalia mūsų esančiojo akys nušvistų, dažniausiai irgi reikia labai nedaug: ištarti gerą žodį, nusišypsoti, ištiesti ranką...
Tad mums visiems linkiu kuo daugiau gerų naujienų, įkvepiančių istorijų, šviesių ir šiltų susitikimų, mažų stebuklų. Džiaukimės ir džiuginkime, skleiskime aplink save gėrį, grožį, šviesias mintis ir dėkingumą.
Rūta Vasiliauskienė, kalbos redaktorė-korespondentė

Artėjant Naujiesiems metams noriu visus Jus apkabinti gražiausiais žodžiais ir šilčiausiomis mintimis. Lai šis ypatingas metas prisipildo stebuklų – mažų ir tylių, sušildančių sielą ir primenančių, kokia turtinga yra kiekvieną diena.
Linkiu, kad Jūsų namuose skambėtų juokas, o prie šventinio stalo netrūktų ne tik gardžių valgių, bet ir prasmingų pokalbių bei nuoširdaus pasibuvimo kartu. Tegul praeinančių metų patirtys suteikia išminties, o ateinantys metai atneša naujų galimybių, drąsos svajoti ir jėgų siekti užsibrėžtų tikslų. Dar noriu palinkėti rasti akimirkų dėkingumui: už artimuosius, už buvimą kartu su mūsų leidiniu ir už visas dar neatrastas gyvenimo dovanas. Linkiu jaukumo, ramybės ir daug džiaugsmo, lydėsiančių Jus visus ateinančius metus. Būkite sveiki ir laimingi!
Administratorė-reklamos vadybininkė Brigita Šliužaitė

Visos mano mintys tik apie tai, kad kuo greičiau baigtųsi karas Ukrainoje. Ir ne bet kokiomis sąlygomis, o tik Ukrainos, t.y. gėrio, pergale, sutriuškinant Rusijos kariauną mūšio lauke. Visa šeima laukiame, kada pagaliau galėsime iškelti Ukrainos vėliavą, kurią mums padovanojo Jurbarke gyvenę ukrainiečiai. Juos tikriausiai atsimenate ir jūs: Anastasija ir Sergejus bei jų sūnus mažasis Georgas. Išvykdami namo jie mūsų šeimai padovanojo vėliavą, prašydami iškelti tik tada, kai Ukraina nugalės. Tai ir laukiu tos dienos labiau nei kalėdinio stebuklo, labiau nei visų būsimų savo pavasarių. Laukiu, baimindamasi, kad tik jiems viskas būtų gerai, kad vėl galėtume su jais pasimatyti, juos apkabinti...
Norisi, kad ir Jurbarke prieglobstį radusios ukrainietės bei jų vaikai kuo greičiau grįžtų namo: ne todėl, kad Lietuvoje jiems yra blogai. Anaiptol. Kas kitas, jei ne lietuvis žino, kad visur gerai, bet savo šalyje, savo namuose – geriausia. Matau, kaip jie pasiilgo savųjų...
Tikiu, kad gėris nugalės. Noriu tikėti pasakomis, kurios iš tiesų yra žmonijos užkoduotas sudėtingo gyvenimo vaizdinys. Pasaka apie drakoną, kuris turi atskristi ir išsinešti dar vieną naują auką –  tikrų tikriausio gyvenimo karo sąlygomis vaizdinys. Nes būtent taip dabar jaučiasi gyvenantys Ukrainoje. Tikėkime pasakomis. Tikėkime, kad gėris nugalės.
Lina Juškaitienė, korespondentė

Tegul visų kelių pabaigoje būna namai,
Visų naktų pabaigoje – aušra,
Visos neapykantos pabaigoje – meilė,
Bet kokios nevilties pabaigoje atsiranda viltis...
Violeta Kurelaitienė, ekspeditorė

Sveikinu ir iš visos širdies linkiu šviesių vilčių ir gerų darbų, didelės sėkmės ir nuoširdaus džiaugsmo, klestėjimo šeimoje ir taikaus dangaus virš galvos, negęstančios laimės sieloje ir tyros meilės širdyje.
Inna Tkačuk, kurjerė

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Džiuljeta Ufartienė

Viskas iš čia  1

Jolita Štrimienė

Jolita Štrimienė: „Eilėraštis – tarytum įspūdžio ar troškimo grynuolis“  0

Antanas Račas

Kovo 11-osios akto signataras, dvikovoje gynęs Dievą  1

Šarūnas Šimulynas savo dirbtuvėje

Ne savo kaimo pranašas?  0

Janina Sabataitienė ir Danutė Janauckienė

Seserys savo gyvenimo ir Jurbarko be krepšinio neįsivaizduoja  0

Ugnė Mozūraitytė

Krepšinis kviečia sugrįžti namo  0

Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę

Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę  0

Andriaus Kulikausko pėdsakai Jurbarke

Andriaus Kulikausko pėdsakai Jurbarke  1

Lukauskų šeimos narių kraujas – mėlynai baltas

Lukauskų šeimos narių kraujas – mėlynai baltas  0

Ketvirtis amžiaus su biblioteka ir bendruomene

Ketvirtis amžiaus su biblioteka ir bendruomene  0

Tikriausi Jurbarko krepšinio komandos fanai – visa Adomaičių šeima: Kęstutis, Sigita, Austėja ir Aivijus.

Adomaičių šeima krepšinio rungtynių nepraleidžia  0

Rimas Bružas

R. Bružas: noriu, kad mano vaikai nekrūpčiotų  0

Gečų šeimos hobis – krepšinio rungtynės

Gečų šeimos hobis – krepšinio rungtynės  0

Veliuonos bažnyčia ir klebonija

Užmirštas kunigas ir poetas Kiprijonas Nezabitauskis-Zabitis  0

Regina Kriščiokaitienė ir Aldona Vasarevičienė

Įdomaus gyvenimo recepto ingredientai – ir judėjimas, ir knygos  0

Antanas Rapolskis

Buvęs ilgametis Jurbarko gimnazijos direktorius Antanas Rapolskis: su mokiniu reikia kalbėtis  0

Arnas Levonauskas širdyse ir atminty liks ypatingas

Arnas Levonauskas širdyse ir atminty liks ypatingas  0

Izidorius Tamošaitis ir Vincas Mykolaitis-Putinas 1922 m. Fribūre

Dr. Izidorius Tamošaitis – kunigas ir filosofas iš Antkalniškių kaimo (nuotraukos)  0

Kotaro įsiamžino Smalininkuose.

Jurbarkas japono akimis: kas sužavėjo ir ko pritrūko  1

Agota Vaitkūnienė (dešinėje) su drauge Laimute Partikiene sąskrydyje Ariogaloje

Politinių kalinių dukters Agotos Vaitkūnienės istorija: „Ėjom kaip tie vilkų vaikai“  0

Vitalija Maksvytė

Vitalija Maksvytė: „Man svarbūs tie, kieno balsai negirdimi“  0

Aldona Kimutienė nuo jaunystės labai mylėjo arklius

Žindaičių kaimo legenda – Aldona Kimutienė  0

Jurbarko metraštininkas Eugenijus Beržinskas su meile fiksuoja kasdienybės grožį

Jurbarko metraštininkas Eugenijus Beržinskas su meile fiksuoja kasdienybės grožį  0

Vytautas Urbanavičius

Molynės profesorius sugrįžo gimtojon Skirsnemunėn  0

Mūsų partneriai