Šventinę depresiją padeda įveikti Jurbarko medikai
Šventinis laikotarpis, kai parduotuves užgriūva masės žmonių, televizija ir laikraščiai lūžta nuo reklamų, žmonės stengiasi dovanomis pradžiuginti artimuosius ir gausiai nukrauti stalus, ne vienam tampa sunkiu išbandymu. Šiuo metu dažnai tenka išgirsti ne tik šventinių palinkėjimų, bet ir nusiskundimų bloga nuotaika. „Man šventinė depresija“ arba „Ačiū Dievui, šventės jau baigėsi“ - tokie ir panašūs posakiai tampa mūsų gyvenimo realybe. Kaip išvengti švenčių sukelto streso, ar egzistuoja šventinė depresija, kalbamės su Jurbarko ligoninės vyr. gydytoju psichiatru Aivaru Šlekiu bei Neurologijos ir psichosomatikos skyriaus vyriausiąja slaugytoja Virginija Meškauskiene.
Aivaras Šlekys Neurologijos ir psichosomatikos skyriuje gydančiu gydytoju psichiatru dirba jau keletą metų. Pirmiausia jo ir teiraujamės, ar šventinis laikotarpis šiam skyriui kuo nors ypatingesnis nei įprastos dienos.
- Apie sveikatą daug rašoma ir kalbama. Ar galite teigti, jog šventiniu laikotarpiu padaugėja įvairiomis neurologinėmis ligomis sergančių žmonių?
- Daugiausia problemų dėl psichinės sveikatos ar paprasčiausiai nuotaikos pablogėjimo, nerimo šiuo laikotarpiu atsiranda vienišiems žmonėms. Tiems, kurie neturi šeimos, artimųjų ar draugų ir tiems, kurie yra neseniai juos praradę. Tačiau taip nutinka ne tik per Kalėdas ar Naujuosius metus. Tai būdinga visoms šventėms, kai aplinkiniai susirenka į namų židinį. Jo netekus, be abejo, pablogėja ir nuotaika, atsiranda ir įvairių depresinių susirgimų. Ir šiaip žiemą daugiau tamsos, dabar pats niūriausias, sunkiausias metų laikotarpis – tai irgi neprideda geros nuotaikos. Galėčiau pritarti, kad tam tikra šventinė depresija egzistuoja, tačiau mūsų skyriuje gulinčių ligoninių padaugėja nežymiai. Daugiau jų apsilanko pirminiuose sveikatos centruose, kuriuose dirba psichiatrai. Pas mus gulintys nesunkiai sergantys žmonės kaip tik nori grįžti švęsti į savo namus pas artimuosius. Ne išimtis buvo ir ką tik praėjusios šventės.
- Daugiausia problemų dėl psichinės sveikatos ar paprasčiausiai nuotaikos pablogėjimo, nerimo šiuo laikotarpiu atsiranda vienišiems žmonėms. Tiems, kurie neturi šeimos, artimųjų ar draugų ir tiems, kurie yra neseniai juos praradę. Tačiau taip nutinka ne tik per Kalėdas ar Naujuosius metus. Tai būdinga visoms šventėms, kai aplinkiniai susirenka į namų židinį. Jo netekus, be abejo, pablogėja ir nuotaika, atsiranda ir įvairių depresinių susirgimų. Ir šiaip žiemą daugiau tamsos, dabar pats niūriausias, sunkiausias metų laikotarpis – tai irgi neprideda geros nuotaikos. Galėčiau pritarti, kad tam tikra šventinė depresija egzistuoja, tačiau mūsų skyriuje gulinčių ligoninių padaugėja nežymiai. Daugiau jų apsilanko pirminiuose sveikatos centruose, kuriuose dirba psichiatrai. Pas mus gulintys nesunkiai sergantys žmonės kaip tik nori grįžti švęsti į savo namus pas artimuosius. Ne išimtis buvo ir ką tik praėjusios šventės.
- Ar jaunėja jūsų skyriaus pacientų amžius, ar įvairios neurologinės ligos vis dar laikomos pagyvenusių žmonių bėdomis?
- Taip, anksčiau nebūdavo tiek sergančių jaunų žmonių. Jie daug laiko praleidžia prie kompiuterių, ima skųstis galvos, stuburo skausmais. Jaunimui atsiranda daugiau įtampos, neigiamų emocijų ir iššūkių nei buvo anksčiau. Seniau viskas tarsi buvo sudėliota į vietas, baigęs mokslus žinojai, kad gausi dar-bą, daugeliui padėdavo tėvai, o dabar pačiam reikia kabintis į gyvenimą. Reikia įrodyti, ko išties esi vertas. Materialūs dalykai tapo labai svarbūs, o norint juos pasiekti, tenka nemažai vargti - tai ir sukelia ne tik įvairius neurologinius susirgimus, bet dažnai jaunus žmones pastūmėja pakelti prieš save ranką. Ypač tada, jei patys jaunuoliai ar aplinkiniai laiku neatkreipia dėmesio į tam tikrus depresiją sukeliančius požymius. Patarčiau daugiau galvoti apie pozityvius dalykus, nepasiduoti negandoms, nuolat rūpintis savimi, saugoti savo ir artimųjų sveikatą - gerai nusiteikusius gyvenime žmones ir ligos mažiau puola.
- Ar didelę įtaką įvairiomis neurologinėmis ligomis sergantiems ligoniams turi mėnulio pilnatis, magnetinės saulės audros ir kiti metereologiniai reiškiniai?
- Visi išvardinti reiškiniai, be jokios abejonės, turi nemažai įtakos mūsų sveikatai. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad ne pati mėnulio šviesa, bet jo buvimas tam tikroje vietoje tiesiogiai veikia žmones. Tokiu metu pablogėja ne tik psichinėmis, bet ir kitomis įvairiausiomis ligomis sergančiųjų sveikata.
- Vis dar yra žmonių, ypač provincijoje, manančių, kad depresija nėra „tikra“ liga, o poniučių, neturinčių ką veikti, prasimanymas. Ką galėtumėte pasakyti apie šią ligą, kokie požymiai jai būdingi?
- Atsakydamas noriu pirmiausia pabrėžti, kad tai tikrai nėra išgalvota, kaip jūs sakote „poniučių liga“. Mokslo įrodyta, kad tai gana rimtas susirgimas. Jau praėjo tas laikas, kai depresija buvo traktuojama kitaip. Keletas ryškesnių požymių, į kuriuos ypač turėtų atkreipti dėmesį sergančiojo artimieji – tai nuolatiniai nuotaikos ir apetito sutrikimai, somatinis nerimas. Dažnai tokius asmenis lydi liūdna melancholiška nuotaika, tačiau jie nesuvokia kodėl. Taip pat sergantieji gali jausti nemalonius skausmus širdies plote, tankesnį jos plakimą, labilias emocijas, norą be pagrindo verkti, miego sutrikimus. Negydoma depresija, aišku, gali privesti ligonį ir prie savižudybės. Nors, antra vertus, mokslininkų įrodyta, kad labai didelę įtaką savižudybėms turi besaikis alkoholio vartojimas. Sumažinus alkoholio prieinamumą, net 20 procentų sumažėtų ir savižudybių skaičius. Vartodamas alkoholį žmogus pasidaro impulsyvus, tad gali nebevaldyti savo emocijų. Panašiai elgiasi ir sergantieji depresija.
- Kokia yra šios ir kitų panašių psichosomatinių ligų prevencija? Ar geras žodis gali padėti?
- Bet kokia liga sergant, geras žodis gydo. Bet vien jo neužtenka. Pirmiausia nereikia užsimerkti, jei matai, kad žmogus turi problemų ir sakyti, kad viskas bus gerai, viskas savaime praeis. Artimieji turėtų atkreipti dėmesį į pakitusį žmogaus elgesį, nes problemų vengimas tik gilina ligą. Yra fiziologinės ir išorinės šeimyninės aplinkybės, sukeliančios šią ligą, pvz., artimo žmogaus netektis. Lengviau gydyti, kol dar liga neįsisenėjusi, juolab, kad dažniausiai ši liga sėkmingai išgydoma. Moterys, beje, dažniau kreipiasi pagalbos, pajutusios išvardintus požymius, nei vyrai. Jie savo bėdas bando spręsti kilnodami taurelę, o tai tik dar labiau pagilina problemą. O serga vienodai tiek vyrai, tiek moterys. Kalbant apie profilaktiką - ji visų ligų apsisaugojimo esmė. Daugelio jų išvengti padeda sportas, judėjimas gryname ore, kokybiškas poilsis, geras miegas, sveikas maistas ir teigiamos emocijos, geri tarpusavio santykiai tarp šeimos narių ar kolegų. Tačiau yra ligų, kurių neatitolins jokia profilaktika. Į tai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį. Visų geriausia jokiais atvejais nepasiduoti negandoms. Ir žinoma, jei prireikia, - rasti kelią pas gydytoją.
- Ar depresiją galima būtų įvardinti kaip šio amžiaus ligą?
- Tai nėra tik šio amžiaus liga. Paprasčiausiai anksčiau apie tai mažai buvo kalbama, mažai domimasi. Kitoks buvo ir žmonių suvokimas - jeigu jau nuėjai pas psichiatrą ar pagulėjai Neurologiniame skyriuje dėl šios ligos – esi su tam tikra žyme. Būdavo gėda prisipažinti, kad turi psichinės sveikatos problemų. Dabar laikai pasikeitė ir ši liga traktuojama kaip ir visos kitos. Juk jei susižeidei koją – eini pas traumatologą, jei kažkas negerai su nervų sistema – pas neurologą ar psichiatrą. Tai normalu. Visi mes turime tam tikrų problemų, būna ir laikinų nuotaikos sutrikimų, nebūtinai tai įvardijama kaip liga. Tam tikru metu bijodavome socialinių pasekmių, o dabar apie tai jau daugiau kalbama.
- Dažnai girdime, kad žmones kamuoja nemiga. Kaip patartumėte jos atsikratyti?
- Miego sutrikimai būna įvairūs. Juos gali sukelti įvairios ligos, ypač kraujotakos sutrikimai. Bet retai taip būna be kitų simptomų. Nemigą gali sukelti ir psichikos ligos. Dažniau pagyvenę žmonės skundžiasi miego sutrikimu. Blogiausia, kad dažnai šeimos gydytojai lengva ranka nemigą gydyti išrašo itin pamėgtą pastaruoju laiku vaistą klonazepamą (clonazepam). Prie šio vaisto ne tik priprantama, jis pavojingas tuo, kad turi poveikį pažintinėms žmogaus funkcijoms. Kitaip tariant, siaurėja individo intelektas. Tad miego sutrikimui gydyti geriau rinktis kitus preparatus, todėl patarčiau kreiptis į psichiatrą ar psichologą, kad parinktų tinkamus medikamentus. Po tokių neapgalvotų „gydymų“ klonazepamu mūsų skyriuje žmones atpratinami nuo priklausomybės šiems vaistams. Prie visko yra priprantama.
Virginija MeškauskienĖ, Neurologijos ir psichosomatikos skyriaus vyr. slaugytoja apie šį ligoninės skyrių pasakoja, kad čia, kaip ir kiekviename darbe, yra sava darbo specifika.
„Nors vietų turime tik 20, tačiau visą laiką priimam daugiau, dar apie 20 „apgyvendinam“ papildomai. Žmonės labai dažnai serga, ypač garbingo amžiaus. Dauguma neurologinių ligų iki galo neišgydomos – tai įvairios stuburo išvaržos, insultų sukelti padariniai, kraujotakos sutrikimai ir daugybė kitų susirgimų, tad metai iš metų draugaujam su tais pačiais nuolat atvykstančiais pacientais. Daugelį jų jau pažįstam asmeniškai ir vadinam savo šeimynykščiais. Šeima vadinam ir visus skyriaus darbuotojus – čia dirba 11 slaugytojų ir jų padėjėjų, du gydytojai psichiatrai - Aivaras Šlekys ir Anzelmas Vančys, taip pat gydytoja neurologė skyriaus vedėja Alina Diržiuvienė“, – pasakoja Virginija. - Kiekvienam žmogui reikalingas jautrus ir šiltas žodis. Kai kurie mūsų ligoniai specifiniai - jiems būna padidėjęs ir sielos, ir kūno skausmas. Būna, kad nenori bendrauti, būna ir agresyvesnių pacientų. Bet mes jau pripratę. Mūsų kolektyvas labai geras, stabilus, dauguma čia dirba jau daugybę metų - viską atlaikom kartu. Kiek teko girdėti, ligoniai mūsų darbu patenkinti, nusiskundimų, nors pati šiame skyriuje dirbu jau virš 30 metų, dar nebuvom gavę. Kadangi žmonės dažnai grįžta tie patys, mes žinom jų bėdas, problemas, prisitaikom prie jų. Taip ir gyvenam - kaip šeima.
„Nors vietų turime tik 20, tačiau visą laiką priimam daugiau, dar apie 20 „apgyvendinam“ papildomai. Žmonės labai dažnai serga, ypač garbingo amžiaus. Dauguma neurologinių ligų iki galo neišgydomos – tai įvairios stuburo išvaržos, insultų sukelti padariniai, kraujotakos sutrikimai ir daugybė kitų susirgimų, tad metai iš metų draugaujam su tais pačiais nuolat atvykstančiais pacientais. Daugelį jų jau pažįstam asmeniškai ir vadinam savo šeimynykščiais. Šeima vadinam ir visus skyriaus darbuotojus – čia dirba 11 slaugytojų ir jų padėjėjų, du gydytojai psichiatrai - Aivaras Šlekys ir Anzelmas Vančys, taip pat gydytoja neurologė skyriaus vedėja Alina Diržiuvienė“, – pasakoja Virginija. - Kiekvienam žmogui reikalingas jautrus ir šiltas žodis. Kai kurie mūsų ligoniai specifiniai - jiems būna padidėjęs ir sielos, ir kūno skausmas. Būna, kad nenori bendrauti, būna ir agresyvesnių pacientų. Bet mes jau pripratę. Mūsų kolektyvas labai geras, stabilus, dauguma čia dirba jau daugybę metų - viską atlaikom kartu. Kiek teko girdėti, ligoniai mūsų darbu patenkinti, nusiskundimų, nors pati šiame skyriuje dirbu jau virš 30 metų, dar nebuvom gavę. Kadangi žmonės dažnai grįžta tie patys, mes žinom jų bėdas, problemas, prisitaikom prie jų. Taip ir gyvenam - kaip šeima.
„Noriu visiems palinkėti geros sveikatos, kad kuo mažiau jaudintumėmės dėl nereikšmingų dalykų. Tada jokia nei šventinė, nei „pošventinė“ depresija nepuls“, - teigia Virginija Meškauskienė.
Ligonių problemoms spręsti skyriuje yra pakabinta atsiliepimų dėžutė, kur jie anonimiškai gali pareikšti savo pageidavimus. „Jurbarko ligoninė kompaktiška, žmonėms čia skiriama daugiau dėmesio nei milžiniškose didmiesčių klinikose. Reikia pabrėžti, kad stengiamės ne tik mes ir žmonės pastebimai keičiasi. Jie moka geriau susivaldyti, kontroliuoti savo elgesį, tapo mandagesni, santūresni. O labiausiai džiugina tai, kad kolektyve tarpusavyje puikiai sutariam – tada ir ligoniams galime geriau padėti”, - teigia V. Meškauskienė.
Rekomenduojami video:
Prodáváme nejrůznější druhy léků. V nabídce mám Hypnogen, Stilnox, Zolpidem a další. E-mail: medspha...
Ruošiamasi tradicinei Jurbarko krašto šventei