Socialiniai darbuotojai – tikrieji globojamų žmonių ambasadoriai

Nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama socialinių darbuotojų diena. Be socialinių darbuotojų pagalbos, paramos, patarimo daugelio žmonių gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas. Kas kitas, jei ne jie, skuba padėti problemų turinčioms šeimoms ar vienišiems senoliams. Jie kasdien neša nuoširdumą tiems, kuriems reikalinga pagalba. 

Artėjančios socialinių darbuotojų dienos proga nusprendėme pakalbinti VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorę Genę Gudaitienę, kuri mielai sutiko papasakoti apie šio centro veiklą ir čia dirbančius socialinius darbuotojus.

Centro veikla - daugialypė ir plati

Jau tryliktus metus gyvuojančiame VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centre šiuo metu dirba 86 darbuotojai. Šiai įstaigai priklausančiame Eržvilko socialinės globos filiale - 25, o Jurbarko nakvynės namuose – 5 darbuotojai (dauguma jų dirba nepilnais etatais. Iš viso 62 etatai).

Eržvilko socialinės globos filialas įkurtas 2006 metais. Pasak direktorės, čia teikiamos stacionarios globos paslaugos seneliams. Yra 23 vietos. Jau metai kaip iš ES finansuojamo projekto rekonstruoti du pastatai, kuriuose įkurtas 16 vietų moterų krizių centras. Vėliau pradėjo veikti ir 14 vietų Jurbarko nakvynės namai benamiams, kuriuose teikiamos apnakvindinimo ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos.

VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centras teikia socialines paslaugas rajono gyventojams. Centro klientai - ligoniai, pagyvenę, neįgalūs, vieniši asmenys, socialinės rizikos asmenys (šeimos), tokių šeimų motinos su vaikais, benamiai. Centre teikiamos dienos socialinės globos paslaugos asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Priklausomai nuo poreikio, paslaugos teikiamos kasdien nuo 3 iki 7 valandų. Tokių globojamų asmenų šiandien - 34. Kita pagalbos namuose paslauga teikiama 113 asmenų (nuo kelių valandų per savaitę iki 2 val. per dieną).

Kita svarbi veiklos sritis - neįgalių žmonių aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis: neįgaliųjų vežimėliais, vaikštynėmis, lovomis, ramentais ir kt. „Du mūsų specialieji autobusėliai veža neįgaliuosius į gydymo įstaigas, o vienas (tris dienas per savaitę) iš tolimų seniūnijų ir Jurbarko veža ligonius (dviem pamainomis) inkstų hemodializės procedūroms į Jurbarko ligoninėje įsikūrusį inkstų hemodializės centrą. Vairuotoja darbą pradeda dar prieš 7.00 val. ryte ir baigia apie 19.00 val. vakare. Automobilis negali sugesti, ligoniai būtinai turi būti nuvežti į procedūras, nes  nuo to priklauso ligonių gyvybė“, - sakė G. Gudaitienė. Tarp centro teikiamų paslaugų yra ir būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams organizavimas, teikiamos dušo, skalbyklos, masažo paslaugos.

Socialinio darbuotojo profesija įgyja vis didesnę svarbą

„Paslaugas teikiantys socialinių darbuotojų padėjėjai prie globojamų žmonių yra arčiausiai. Jie rūpinasi žmonių buities reikalais, ruošia maistą, skalbia, prausia, perka vaistus, produktus, moka mokesčius, kviečia gydytoją, palydi pas gydytoją, guodžia, ramina, drąsina, yra tikrieji jų pagalbininkai ir ambasadoriai visuose šių žmonių reikaluose. Mūsų misija - padėti žmogui, užtikrinti jo saugumą, suteikti žinojimą, kad jis sulauks pagalbos ir palaikymo bet kokioje gyvenimo negandoje“, - sakė centro vadovė.

Pasak G. Gudaitienės, socialinio darbuotojo profesija įgyja vis didesnę svarbą. „Mes jaučiamės reikalingi žmonėms ir tai yra svarbiausia. Jeigu vertintume profesiją pagal gaunamą atlyginimą, deja, mes esame vieni mažiausias pajamas gaunančiųjų...“, - sakė ji. Socialinį darbą dirbantis žmogus turi turėti daug gerų savybių, svarbiausia - didelį atsakomybės ir pareigos jausmą, gerbti žmogų, sugebėti jam padėti, mokėti dirbti lanksčiai, būti diplomatu šeimyniniuose reikaluose, ypač būti sąžiningu, mokėti bendrauti, sugebėti palaikyti ir padrąsinti sergantį ar vienišą žmogų.

Centro veikla ateityje

„Savo įstaigą ateityje įsivaizduoju kaip solidžią, patikimą, atsakingai dirbančią organizaciją, reikalingą žmonėms. Manau, kad paslaugų kokybė dar gerės, didės darbuotojų atlyginimai. Tikiuosi išmintingų ir atsakingų politinių sprendimų“, - sakė centro vadovė.

Linkėjimas socialinio darbuotojo dienos proga

„Savo įstaigos darbuotojams ir visiems socialinį darbą dirbantiems noriu palinkėti stiprybės, atsparumo bet kokiam negatyvizmui, meilės darbui ir žmogui, profesinės sėkmės ir asmeninės laimės. Labai džiaugiuosi, kad į įstaigą ateina dirbti jauni žmonės. Jie dirba ir sėkmingai įsilieja į kolektyvą, įsitvirtina, kuria tradicijas, mato šio darbo prasmę, gimdo ir augina vaikus, tiki ateitimi. Tame matau šios įstaigos stiprybę“, - profesinės dienos proga linki vadovė.

G. Gudaitienė: „Į įstaigą ateina dirbti jauni žmonės. Jie dirba ir sėkmingai įsilieja į kolektyvą, įsitvirtina, kuria tradicijas, mato šio darbo prasmę...”

2013 m. birželio 25 dieną VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filiale socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis pradėjo dirbti Dalė Eidokaitienė. Šiais metais ji atšventė trisdešimtmetį. Darbuotoją už sąžiningą ir stropų pareigų vykdymą socialinio darbuotojo dienos proga buvo pasiūlyta pagerbti VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro garbės lentoje. „Nuoširdžiai sveikinu socialinį darbą dirbančius darbuotojus ir linkiu visiems begalinės kantrybės, kad niekada nepritrūktų jėgų, nepavargtumėte spręsti žmonių socialines problemas, kad niekada nepristigtų švelnumo ir nuoširdžių žodžių, stiprybės ir suvokimo, kad būdami kartu galime padėti ne tik kitiems, bet ir sau, savo profesijai. Taip pat linkiu sėkmės, aplinkinių dėkingumo, gražių vilčių išsipildymo“, - profesinės šventės proga linki Eržvilko socialinės globos filialo vadovė Vilija Bajorinienė.

Nuo 2013 metų VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centrui priklausančiuose nakvynės namuose socialiniu darbuotoju dirba Robertas Žvaginis. Vaikino manymu, tokie nakvynės namai – reikalingi. Jis puikiai supranta, kad šie žmonės yra išlaikomi iš kitų žmonių kišenės, tačiau, kaip pats sako, reikia jiems padėti, nes jie neturi kur prisiglausti. „Suvargęs tas mūsų rajonas. Bedarbystė didelė. Kiti žmonės mokslus pabaigę darbo neranda, tai ką kalbėti apie šiuos žmones. Galbūt kas „valios” eis malkų skaldyti ar kokius kitus darbus pas žmones dirbti. Norisi tiems žmonėms padėti, tačiau ne visi tos pagalbos nori arba ne visada ją priima“, - sakė benamius prižiūrintis socialinis darbuotojas. Benamiai - mūsų visuomenės dalis, todėl turime jiems padėti adaptuotis. O kaip susiklostys tolimesnis jų gyvenimas, priklausys tik nuo jų pačių.

Nuo 2009 m. kovo 9 d. VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centre, socialinio darbuotojo padėjėja dirba dvidešimt aštuonerių jurbarkietė Deimantė Noreikienė. Moterį visada traukė medicina, įvairios mankšos bei masažai. „Su chemija ir fizika nelabai draugavau, taigi tapau socialine slaugytoja“, - pasakojo moteris. Kaip sako Deimantė, dirbant šį darbą reikia būti nuosirdžiam, supratingam ir, žinoma, mokėti elgtis su ligoniu, juolab, kad kartais tai būna ne tik fizinę, bet ir psichikos negalią turintys žmonės. Taigi, tam reikia labai daug psichologinio pasirengimo. „Kartais būna, kad pavargstu ne kiek fiziškai, bet psichologiškai, tačiau laikui bėgant šiuos žmones perprantu, tuomet pasidaro lengviau“, - pasakojo moteris. „Reikia ne tik nueiti į parduotuvę, pagaminti valgyti, nuprausti, aprengti, bet, svarbiausia, mokėti išklausyti žmogų. Daugumai jų svarbiausia - bendravimas. Kad ateitum išklausytum, pabūtum šalia“, - sako moteris. Nuotraukoje kartu su savo slaugoma moterimi, vardu Jovita.