Smalininkų jaunimui – žymaus aktoriaus linkėjimai išsaugoti laisvę

Pilietiškumą skatinančiame renginyje – unikali archeologinių radinių ekspozicija, pilietiškiausio smalininkiečio pagerbimas bei žymaus aktoriaus Ainio Storpirščio pamokymai Smalininkų jaunimui.

„Būti pilietišku – ne nuvalkiota, o tiesiog užmiršta frazė, kurią kiekvienas supranta skirtingai. Aš suprantu taip, kad tu turi dirbti savo tautai, kad būtų visiems gerai, nes jei bus visiems gerai, vadinasi, ir tau“, - „Mūsų laikui“ sakė smalininkietis Mantas Micavičius, išrinktas pilietiškiausiu 2014 metų smalininkiečiu. Vaikiną kalbinome paskutinį lapkričio ketvirtadienio vakarą po apdovanojimo ceremonijos Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos salėje. Mantas tapo antruoju, kuriam įteikta trispalvė ąžuolinėje dėžutėje. Įteikta ne bet kokia, o toji Lietuvos vėliava, kurią smalininkiečiai iškelia senajame uoste pavasarį ir kurią nuleidžia lapkritį. „Vėliavą pasidėsiu matomiausioje vietoje. Kambaryje. Kad žvilgtelėjęs į kompiuterį visą laiką ją matyčiau“, – šypsojosi vaikinas. Jo namuose tai pirmoji, bet ne vienintelė vėliava. „Turiu Mažosios Lietuvos vėliavą. Tik ji maža“, – sakė vaikinas. Į pilietiškiausio smalininkiečio titulą šiais metais pretendavo dar trys jaunuoliai – Monika Reičiūnaitė, Paulius Alekna ir Akvilė Bialoglovytė.

Mantui pasidžiaugti pripažinimu nebuvo kada. Jis buvo vienas iš tų, kurie prisidėjo renginį organizuojant. Vaikinui teko rūpintis tinkamu salės apšvietimu ir garsu.  Renginio organizatoriai – Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras ir miestelio bendruomenė.  

Pilietiškiausio smalininkiečio rinkimai vyksta antrą kartą. Praėjusiais metais juo išrinktas ir trispal-ve apdovanotas Arnas Ašmonas, kuris mokosi aktorystės Vilniuje. Beje, Arnas turėjo pasirodyti šiame renginyje, bet negalėjo atvykti – turėjo vaidinti spektaklyje. Renginį stebėjo jo tėtis Arvydas Ašmonas, kuris yra šio renginio sumanytojas.

Tą patį vakarą buvo prisimintas ir istorinis įvykis. 1918 metais lapkričio 30 d. Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas. Juo pareiškiama valia Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios. „Tada taip pat pilietiški žmonės išsprendė svarbiausią dalyką Mažosios Lietuvos istorijoje, pasirašydami šį dokumentą“, – kalbėjo Arvydas Griškus, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius. Savanoriais, kurių Smalininkuose netrūksta, pasidžiaugė Smalininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė.

Unikalių archeologinių radinių paroda

Pamatyti ir istoriją gyvai. Renginio žiūrovai ir dalyviai turėjo unikalią progą pamatyti unikalių archeologinių radinių ekspoziciją, kuriuos jurbarkietis archeologas Vytautas Juškaitis šį rudenį rado kasinėdamas Kazikėnų miške. Apie juos pasakojo jis pats. Mokyklos salėje, stende po stiklu – II-VI amžiaus moteriški papuošalai: segės, antkaklės, apyrankės, žiedai bei to paties laikmečio kirvis, ietigalis, peilis. Galima buvo pamatyti unikalią lankinę segę – iš viso iki šiol Lietuvoje buvo aptiktos tik 7 tokios segės. Ši yra aštuntoji. Radinius Smalininkų TVM salėje buvo galima apžiūrėti tol, kol vyko renginys. 

Žymaus aktoriaus pamokymai Smalininkų jaunimui

Renginyje nebuvo pirmojo pilietiškiausio smalininkiečio Arno, tačiau atvyko jo dėstytojas – žinomas aktorius Ainis Storpirštis, kuris susirinkusiems padovanojo ne tik savo kūrybos dainų, bet ir patarimus jaunimui, kurio renginyje susirinko daugiausiai. „Jauni žmonės apdovanoti begale savybių. Jauni žmonės yra pikti, agresyvūs, maištingi, sveiki, greiti, lengvi, pakeliantys begalę skausmo. Jauni žmonės sugeba keisti materiją. Jei visas čia esantis jaunimas susivienytų, jie iš šitos salės galėtų palikti lygumą. Tam užtektų milžiniškos energijos, kuri duota gamtos. Reikia savęs paklausti, ką jūs veikėte su šiomis savybėmis, kurios netruks amžinai“, – į jaunimą kreipėsi Ainis, kuriam pačiam gyvenimas panašus į klausimų ir atsakymų į juos paieškas. „Aš tai vadinu bažnyčios statymu. Ir siūlau plačiai atverti savo šventyklos duris. Gal šimtas užėjusių vidun nusispjaus, padegs jūsų altorių ir išsituštins ant jo, bet neuždarykite durų. Vienas iš kelių šimtų ten liks, ir jis atneš jums 50 metų laimės“, – patarė jis, primindamas, kad gyvename žiauriais laikais. „Jei gyventume džiunglėse ir visi būtume gyvūnai, tai atėjo laikas, kai visi liūtai – džiunglių karaliai, vienas kitam perkąstų gerkles. Brolybė, gimtinė, tėvynė – mums jau nebeskamba. Meilė tapo parduodama prekė televizoriuje. Žiaurūs laikai. Atrodo, kad gyvename šunėkų, žiurkiūkščių visuomenėje. Dabar atrodo, kad tie šakalai tampo liūtus už ūsų. Ateis laikas, kai liūtai atsimins, kas jie yra. Tada geriau tie visi šunėkai susirastų gilų urvą. Kai ateis laikas, kaip mes stovėsime –  ieškosime urvo ar stovėsime kaip liūtai?“, – klausė aktorius, pabaigai linkėdamas išsaugoti laisvę, kurią Sausio 13-ąją iškovojo tėvai ir seneliai. „Kada nors ateis tie, kuriems ši žemė bus kaip Eldoradas ir jiems nereikės nieko ieškoti“, – sakė Ainis.

Ainį ketvirtadienį iš Vilniaus parsivežė, suteikė nakvynę ir penktadienį į Vilnių išvežė Arvydas Ašmonas.

Namų darbai

Organizatoriams – namų darbai. Tą vakarą, sveikinimo kalbą sakęs Jurbarko rajono meras Ričardas Juška palinkėjo smalininkiečiams pagaliau turėti savo herbą, kuriam palikta vieta  specialiame stende Jurbarko miesto Kauno gatvėje. smalininkietis rajono savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas palinkėjo pilietiškiausiam smalininkiečiui įteikti ir Mažosios Lietuvos vėliavą. Prašymų turėjo ir A. Griškus. Jis palinkėjo A. Storpirščiui sukurti dainą apie Smalininkus. Ainio palinkėjimas: „Nelinkiu tapti liūtais. Linkiu nieko neįrodinėti, o džiaugtis tuo, kur esame ir kas esame“.