Skirsnemunės miestelis seniūno akimis
Kiekvienas Lietuvos kampelis savaip gražus. Gražus ne tik jį supančia gamta, bet ir savita istorija, žmonėmis, kultūriniu bei dvasiniu gyvenimu. Skirsnemunės miestelis – vienas iš tokių. Niekas kitas taip gerai nepažįsta miestelio, kaip devynioliktus metus seniūnu jame dirbantis Vladas Vainauskis.
„Gimiau ir užaugau Ganypravos kaime, Kelmės rajone. Rudenį sukaks 20 metų, kai iš Kelmės rajono atsikėliau gyventi į Pilies I kaimą. Praėjus tiek metų, Skirsnemunę aš vadinu antrąja savo tėviške“, - sakė seniūnas.
Darbo seniūnijoje pradžia
1988 metais V. Vainauskis įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją Kaune, kurią baigė 1994 metais, jau gyvendamas Jurbarko rajone. 1995 m., vykstant įvairiems politiniams perversmams Skirsnemunės miestelyje, jis buvo pakviestas eiti seniūno pareigas. „Iš tiesų labai dvejojau - net dvi savaites. Pats bendravimas su žmonėmis man nėra sunkus, tačiau vien šio dalyko neužtenka. Tai administracinis darbas, kuriam jokios patirties neturėjau. Taip jau yra, jog ilgai galvojęs visgi sutikau“, - prisimindamas savo darbo pradžią pasakojo seniūnas.
Prieš 18 metų
Pasak V. Vainauskio, vos tik pradėjus eiti seniūno pareigas, padėtis miestelyje nebuvo itin gera. Prieš dvidešimt metų po truputį buvo pradėtos asfaltuoti gatvės, tvarkyti šaligatviai. Pamažu Skirsnemunės vaizdas ėmė keistis. Tik žmonės tuo metu buvo žymiai draugiškesni nei yra dabar. „Žmonės dabar visai kitaip gyvena. Juos reikia skatinti, raginti, eiti, prašyti. Turime vienas kitą judinti“, - sakė V. Vainauskis. Jo manymu, miestelio bendruomenė turėtų būti žymiai aktyvesnė, bendruomeniškesnė, tuomet pagyvėtų tiek kultūrinis, tiek sportinis gyvenimas, žmonės taptų artimesni vieni kitiems.
Pokyčiai miestelyje
Skirsnemunė turi ne tik gražią bažnyčią, kuri minės 110 metų jubiliejų, tačiau ir gražius panemunės vaizdus, kurie patinka ne tik svečiams, bet ir patiems šio miestelio gyventojams. 2004 metais buvo pradėta tvarkyti vandentvarka. 2005 m. tvarkytas Pilies I kaimas. 2007 metais buvo atidarytos naujosios kapinės, nes senosiose vietos laidojimui nebeužteko.
„Pats didžiausias mano džiaugsmas - tai praėjusių 2012 metų gegužės pabaigoje oficialiai atidarytas naujasis stadionas. Juo visi patenkinti, o ypač aš, juo labiau, jog turėjau tokią svajonę. Man nepatiko jaunimas, kuris nuolat netoliese kapinių žaidžia, keikiasi, spjaudosi. Kad nemėtytume lėšų smulkmenoms, bendruomenei pasiūliau vieną bendrą gražų projektą, kuriuo dabar džiaugiasi ne tik jaunimas, bet ir garbaus amžiaus žmonės. Šio projekto įgyvendinimas papuošė ir patį Skirsnemunės centrą. Šalia stadiono vaikams įrengta žaidimų aikštelė, kurioje kartu su mažyliais savo laisvalaikį gali praleisti ir tėveliai. Yra ir tinklinio aikštelė, į kurią žaisti atvažiuoja net jurbarkiečiai. Šis sutvarkytas kampelis man džiugina širdį“, - pasakojo miestelio seniūnas.
Miestelis taip pat gali pasidžiaugti naujai renovuota ir 2001 m. atidaryta Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio mokykla. Šiuo metu mokykla dešimtmetė, tačiau seniūnas patikino, kad uždarymas mokyklai tikrai negresia. Vaikų skaičius yra nemažas, o ir sąlygos vaikams sportuoti, žaisti yra labai geros. 2003 m. buvo atidaryta naujai suremontuota sporto salė. O tokių puikių kultūros namų tikriausiai visame rajone reikėtų gerai paieškoti. Patalpos šildomos, yra net sporto salė, kurioje jaunimas žiemą gali sportuoti.
Miestelyje įrengta ir šarvojimo salė. Bendruomenei prisidėjus, praėjusį pavasarį ji buvo sutvarkyta, pakeisti langai, išklotos grindys.
Neseniai Skirsnemunės skverelyje buvo pastatytas paminklinis akmuo krašto žmonėms bei saulės laikrodis. Šis akmuo buvo pargabentas iš Panemunės girininkijos. „Tarybiniais metais šis skverelis būdavo tarsi poilsio kampelis tiek jaunimui, tiek pagyvenusiems žmonėms. Jame augo gėlės, žydėjo alyvos. Dar ir dabar tuos laikus primena stora- kamienė alyva. Taigi, kartu su bendruomene kilo mintis šį kampelį atgaivinti“, - pasakojo V. Vainauskis.
Darbo vietų trūkumas
Pasak seniūno, didžiausias miestelio minusas - darbo vietų trūkumas. „Turime seniūniją, mokyklą ir dar dvi įmones, parduotuves. Dauguma miestelio gyventojų važiuoja dirbti į Jurbarką, kiti į užsienį, kas kiek laiko sugrįždami. Ūkininkų taip pat nėra daug. Tikriausiai ant pirštų galima suskaičiuoti. Vieni jų laiko karves, kiti grūdus augina“, - sakė jis. Miestelyje taip pat nėra vietos, kur būtų galima pavalgyti. Seniūnas džiaugiasi aktyviu miestelio jaunimu, kurie noriai dalyvauja sportinėse varžybose, tačiau kultūriniame gyvenime, jo nuomone, visgi trūksta specialistų. Jis viliasi, kad galbūt jų atsiras ateityje ir kultūrinis gyvenimas atgims.
Skirsnemunės ateitis
Su metais miestelis nuolat gražėja. Seniūno teigimu, žmogui reikia, jog aplinkoje kurioje gyvename, žmogus galėtų jaustis saugus. „Kaip ir kasdieninė duona žmogui reikalingi ir kiti dalykai. Į miestelį atkeliauja projektas, kurio metu bus sutvarkyta vandentvarka ir vandenvala. Vandentvarka jau pradėta tvarkyti, tačiau dar yra senų trasų, kurios bus keičiamos į naujas. Vandenvala buvo padaryta dar tarybiniais metais, viskas jau sugedę, supuvę, todėl nėra tinkama eksploatuoti. Visas šis projektas turės būti įgyvendintas iki 2014 metų pabaigos“, - sakė V. Vainauskis. Tai bus didžiulis darbas ne tik vykdytojams, miestelio žmonėms taip pat prireiks begalinės kantrybės, nes visos gatvės bus kasinėjamos. Šiuo metu šis projektas jau yra patvirtintas, todėl turėtų būti pradėti skelbti viešieji pirkimai, po kurių paaiškės ir darbų rangovai.
Prie šarvojimo salės planuojamas nutiesti takelis. Tam iš Jurbarke renovuojamos Gedimino gatvės buvo parsigabenta dalis plytelių.
Už nuopelnus
apdovanotas medaliu
Praėjusiais 2012 metais Skirsnemunės seniūnas V. Vainauskis buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos savivaldai“. Šis apdovanojimas suteiktas už ilgametį seniūno darbą, aktyvumą, pasiaukojamą darbą žmonių ir Lietuvos labui bei indėlį ugdant savivaldą Lietuvoje.
„Šiandien ministras – rytoj „traktoristas“
V. Vainauskis seniūnijoje dirba jau devynioliktus metus. Paklaustas, ar dar ilgai galvoja eiti šias pareigas atsakė, jog yra viskam pasiruošęs. „Man įstrigo vieni buvusio ministro Gedimino Vagnoriaus pasakyti žodžiai – šiandien ministras, rytoj „traktoristas”. Taip ir aš viskam esu pasiruošęs. Bendrą kalbą reikia rasti ne tik su vietiniais žmonėmis, bet ir su savo vadovais. Tikras seniūnas turi būti labai geras ūkininkas, turintis ir teisinių žinių. Taip pat vyksta nuolatinis bendradarbiavimas tiek su su policija, tiek su gelbėjimo tarnybomis“, - sakė jis.
Žvilgsnis į asmenį gyvenimą
Kartu su žmona Nomeda miestelio seniūnas gyvena Pilies I kaime. Turi du vaikus. Sūnus Paulius šiais metais baigė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją ir įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją, kur studijuos mechaniko inžinieriaus specialybę. Na, o dukra Kristina Vytėnų mokykloje baigė dešimt klasių. Šiais metais ji pradės lankyti gimnaziją Jurbarke.
Pasak seniūno, savo pomėgiams nelabai lieka laiko, tačiau jis mėgsta žiūrėti politines laidas, skaito vietinę, respublikinę spaudą, taip pat jam labai patinka medžioti.
1988 metais V. Vainauskis įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją Kaune, kurią baigė 1994 metais, jau gyvendamas Jurbarko rajone. 1995 m., vykstant įvairiems politiniams perversmams Skirsnemunės miestelyje, jis buvo pakviestas eiti seniūno pareigas. „Iš tiesų labai dvejojau - net dvi savaites. Pats bendravimas su žmonėmis man nėra sunkus, tačiau vien šio dalyko neužtenka. Tai administracinis darbas, kuriam jokios patirties neturėjau. Taip jau yra, jog ilgai galvojęs visgi sutikau“, - prisimindamas savo darbo pradžią pasakojo seniūnas.
Prieš 18 metų
Pasak V. Vainauskio, vos tik pradėjus eiti seniūno pareigas, padėtis miestelyje nebuvo itin gera. Prieš dvidešimt metų po truputį buvo pradėtos asfaltuoti gatvės, tvarkyti šaligatviai. Pamažu Skirsnemunės vaizdas ėmė keistis. Tik žmonės tuo metu buvo žymiai draugiškesni nei yra dabar. „Žmonės dabar visai kitaip gyvena. Juos reikia skatinti, raginti, eiti, prašyti. Turime vienas kitą judinti“, - sakė V. Vainauskis. Jo manymu, miestelio bendruomenė turėtų būti žymiai aktyvesnė, bendruomeniškesnė, tuomet pagyvėtų tiek kultūrinis, tiek sportinis gyvenimas, žmonės taptų artimesni vieni kitiems.
Pokyčiai miestelyje
Skirsnemunė turi ne tik gražią bažnyčią, kuri minės 110 metų jubiliejų, tačiau ir gražius panemunės vaizdus, kurie patinka ne tik svečiams, bet ir patiems šio miestelio gyventojams. 2004 metais buvo pradėta tvarkyti vandentvarka. 2005 m. tvarkytas Pilies I kaimas. 2007 metais buvo atidarytos naujosios kapinės, nes senosiose vietos laidojimui nebeužteko.
„Pats didžiausias mano džiaugsmas - tai praėjusių 2012 metų gegužės pabaigoje oficialiai atidarytas naujasis stadionas. Juo visi patenkinti, o ypač aš, juo labiau, jog turėjau tokią svajonę. Man nepatiko jaunimas, kuris nuolat netoliese kapinių žaidžia, keikiasi, spjaudosi. Kad nemėtytume lėšų smulkmenoms, bendruomenei pasiūliau vieną bendrą gražų projektą, kuriuo dabar džiaugiasi ne tik jaunimas, bet ir garbaus amžiaus žmonės. Šio projekto įgyvendinimas papuošė ir patį Skirsnemunės centrą. Šalia stadiono vaikams įrengta žaidimų aikštelė, kurioje kartu su mažyliais savo laisvalaikį gali praleisti ir tėveliai. Yra ir tinklinio aikštelė, į kurią žaisti atvažiuoja net jurbarkiečiai. Šis sutvarkytas kampelis man džiugina širdį“, - pasakojo miestelio seniūnas.
Miestelis taip pat gali pasidžiaugti naujai renovuota ir 2001 m. atidaryta Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio mokykla. Šiuo metu mokykla dešimtmetė, tačiau seniūnas patikino, kad uždarymas mokyklai tikrai negresia. Vaikų skaičius yra nemažas, o ir sąlygos vaikams sportuoti, žaisti yra labai geros. 2003 m. buvo atidaryta naujai suremontuota sporto salė. O tokių puikių kultūros namų tikriausiai visame rajone reikėtų gerai paieškoti. Patalpos šildomos, yra net sporto salė, kurioje jaunimas žiemą gali sportuoti.
Miestelyje įrengta ir šarvojimo salė. Bendruomenei prisidėjus, praėjusį pavasarį ji buvo sutvarkyta, pakeisti langai, išklotos grindys.
Neseniai Skirsnemunės skverelyje buvo pastatytas paminklinis akmuo krašto žmonėms bei saulės laikrodis. Šis akmuo buvo pargabentas iš Panemunės girininkijos. „Tarybiniais metais šis skverelis būdavo tarsi poilsio kampelis tiek jaunimui, tiek pagyvenusiems žmonėms. Jame augo gėlės, žydėjo alyvos. Dar ir dabar tuos laikus primena stora- kamienė alyva. Taigi, kartu su bendruomene kilo mintis šį kampelį atgaivinti“, - pasakojo V. Vainauskis.
Darbo vietų trūkumas
Pasak seniūno, didžiausias miestelio minusas - darbo vietų trūkumas. „Turime seniūniją, mokyklą ir dar dvi įmones, parduotuves. Dauguma miestelio gyventojų važiuoja dirbti į Jurbarką, kiti į užsienį, kas kiek laiko sugrįždami. Ūkininkų taip pat nėra daug. Tikriausiai ant pirštų galima suskaičiuoti. Vieni jų laiko karves, kiti grūdus augina“, - sakė jis. Miestelyje taip pat nėra vietos, kur būtų galima pavalgyti. Seniūnas džiaugiasi aktyviu miestelio jaunimu, kurie noriai dalyvauja sportinėse varžybose, tačiau kultūriniame gyvenime, jo nuomone, visgi trūksta specialistų. Jis viliasi, kad galbūt jų atsiras ateityje ir kultūrinis gyvenimas atgims.
Skirsnemunės ateitis
Su metais miestelis nuolat gražėja. Seniūno teigimu, žmogui reikia, jog aplinkoje kurioje gyvename, žmogus galėtų jaustis saugus. „Kaip ir kasdieninė duona žmogui reikalingi ir kiti dalykai. Į miestelį atkeliauja projektas, kurio metu bus sutvarkyta vandentvarka ir vandenvala. Vandentvarka jau pradėta tvarkyti, tačiau dar yra senų trasų, kurios bus keičiamos į naujas. Vandenvala buvo padaryta dar tarybiniais metais, viskas jau sugedę, supuvę, todėl nėra tinkama eksploatuoti. Visas šis projektas turės būti įgyvendintas iki 2014 metų pabaigos“, - sakė V. Vainauskis. Tai bus didžiulis darbas ne tik vykdytojams, miestelio žmonėms taip pat prireiks begalinės kantrybės, nes visos gatvės bus kasinėjamos. Šiuo metu šis projektas jau yra patvirtintas, todėl turėtų būti pradėti skelbti viešieji pirkimai, po kurių paaiškės ir darbų rangovai.
Prie šarvojimo salės planuojamas nutiesti takelis. Tam iš Jurbarke renovuojamos Gedimino gatvės buvo parsigabenta dalis plytelių.
Už nuopelnus
apdovanotas medaliu
Praėjusiais 2012 metais Skirsnemunės seniūnas V. Vainauskis buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos savivaldai“. Šis apdovanojimas suteiktas už ilgametį seniūno darbą, aktyvumą, pasiaukojamą darbą žmonių ir Lietuvos labui bei indėlį ugdant savivaldą Lietuvoje.
„Šiandien ministras – rytoj „traktoristas“
V. Vainauskis seniūnijoje dirba jau devynioliktus metus. Paklaustas, ar dar ilgai galvoja eiti šias pareigas atsakė, jog yra viskam pasiruošęs. „Man įstrigo vieni buvusio ministro Gedimino Vagnoriaus pasakyti žodžiai – šiandien ministras, rytoj „traktoristas”. Taip ir aš viskam esu pasiruošęs. Bendrą kalbą reikia rasti ne tik su vietiniais žmonėmis, bet ir su savo vadovais. Tikras seniūnas turi būti labai geras ūkininkas, turintis ir teisinių žinių. Taip pat vyksta nuolatinis bendradarbiavimas tiek su su policija, tiek su gelbėjimo tarnybomis“, - sakė jis.
Žvilgsnis į asmenį gyvenimą
Kartu su žmona Nomeda miestelio seniūnas gyvena Pilies I kaime. Turi du vaikus. Sūnus Paulius šiais metais baigė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją ir įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją, kur studijuos mechaniko inžinieriaus specialybę. Na, o dukra Kristina Vytėnų mokykloje baigė dešimt klasių. Šiais metais ji pradės lankyti gimnaziją Jurbarke.
Pasak seniūno, savo pomėgiams nelabai lieka laiko, tačiau jis mėgsta žiūrėti politines laidas, skaito vietinę, respublikinę spaudą, taip pat jam labai patinka medžioti.
Rekomenduojami video:
Prodáváme nejrůznější druhy léků. V nabídce mám Hypnogen, Stilnox, Zolpidem a další. E-mail: medspha...
Ruošiamasi tradicinei Jurbarko krašto šventei