Skaudžiais likimo smūgiais paženklinta istorija. Našlaičių svajonė būti kartu išsipildė – namus jie rado Jurbarke

Avarijoje žuvę tėvai, našlaičiais likę trys mažamečiai vaikai... Taip prasideda vienos šeimos istorija, paženklinta šiais skaudžiais likimo smūgiais. Galimybę ją išgirsti turėjome televizijos laidoje „Bėdų turgus“ dar sausio mėnesio pradžioje.

Kelmės rajone gyvenę Renatas ir Lina žuvo autoavarijoje prieš septynerius metus. Važiavę namų link iš gimtadienio šventės, namų jie taip ir nepasiekė. Net sunku įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis jų mažamečiai vaikai – Giedrius, Karolis ir Judita, sužinoję apie šią skaudžią nelaimę. „Kai avarijos vietoje rado mamą, ji dar buvo šilta. Jeigu ją būtų radę greičiau, galbūt dar būtų išgelbėję“, – laidos metu pasakojo Giedrius. Jauni sutuoktiniai gyveno ūkiškai ir rūpinosi savo vaikais. Jų žūtis sukrėtė ne tik jų artimuosius, bet ir visus aplinkinius, pažinojusius šią šeimą.

Po tragiškos nelaimės visus tris našlaičiais likusius jų vaikus, kol dar turėjo sveikatos, globojo močiutė (Linos mama), gyvenanti Kelmės rajone. Močiutės sveikatai pablogėjus, laikinąją vaikų globą perėmė giminaičiai iš Jurbarko, pas kuriuos vaikai persikėlė gyventi. Apie šiuos vaikus ir jų globėjus netruko išgirsti ir ponia Rida Juškienė (visai atsitiktinis asmuo). Apie šiuos likimo nuskriaustus vaikus Rida sužinojo iš savo dukters dar tuomet, kai abu našlaičiai broliukai Giedrius ir Karolis pradėjo lankyti tą pačią mokyklą Jurbarke, kurią lankė ir jos dukra. Mažasis Karolis ir jos dukra buvo klasiokai. Vaikai nuolat bendraudavo tarpusavyje, todėl dažnai lankydavosi Ridos namuose. Taip ji su jais susipažino.

Nors tuo metu vaikai gyveno kartu su savo globėjais, ponia Rida jautė, kad kažkas jų santykiuose negerai. Po kiek laiko vaikai patys jai papasakojo, jog su globėjais nėra jokio kontakto, šilumos ir kad jie nenori su jais gyventi. Judita žinojo, kad vos tik jai sukaks aštuoniolika metų, ji galės broliukų globą persirašyti sau, o tai labai nepatiko globėjams. Nuo tada šie vaikai jiems tapo nebereikalingi...

Tuo metu vaikams netrūko drąsos paprašyti pagalbos, todėl nieko nelaukdami jie kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, kuriems teko susidurti su šiais likimo nuskriaustais vaikais. Našlaičiai jiems pasipasakojo skaudžią savo gyvenimo istoriją. Su gražiais ketinimais prasidėjusi vaikų globa baigėsi tuo, jog laikini jų globėjai kategoriškai atsisakė vykdyti savo pareigas. Tolimesnis šių vaikų likimas buvo perduotas į Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų rankas – ten buvo sprendžiamas šių vaikų globos klausimas. Nuolatinė vaikų globa priklausė jų močiutei, todėl atsitiko taip, jog vaikai privalėjo grįžti pas ją. Tačiau močiutė dėl pablogėjusios savo sveikatos vaikų vėl atsisakė. Jiems neliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik Vijurkų vaikų globos namai Kelmės rajone. Vaikams tai buvo tarsi dar vienas skaudus likimo smūgis. Sesuo Judita liko mokytis Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, o broliukams teko persikelti į globos namus.

Sužinoję, jog jie bus išskirti, verkdami ir vos galėdami ištarti žodžius, jie paskambino poniai Ridai, kurią pažinojo, ir pranešė šią žinią. „Aš mačiau, kad tik manyje jie mato pagalbą. Giedrius, kaip ir jo sesuo Judita, taip pat galėjo pasilikti gyventi Smalininkų mokyklos, į kurią buvo perėjęs mokytis, bendrabutyje, tačiau ir tai tik laikinai. Į vaikų namus jis išvažiavo vien todėl, jog nenorėjo palikti vieno savo brolio Karolio“, – pasakojo ponia Rida.

Juditai jau yra aštuoniolika metų ir ji gali būti savo brolių globėja, tačiau mergina turi turėti namus, kuriuose visi drauge galėtų gyventi. Buvęs tėvų namas per septynerius metus sukežo. Vaikų noras gyventi drauge buvo toks stiprus, kad ponios Ridos padedami, jie kreipėsi į „Bėdų turgų“ su viltimi, jog galbūt atsiras gerų žmonių, ištiesiančių jiems pagalbos ranką. Patys vaikai didelių santaupų neturėjo, išskyrus Juditą, kuri vos tik sulaukusi pilnametystės gavo vienkartinę 2 896,20 eurų (10 000 litų) išmoką ir jos močiutės santaupas - 5 792,40 eurų (20 000 litų), kurias ji buvo sukaupusi už vaikų globą. 

„Bėdų turgus“ nepaliko šių vaikų likimo valiai ir padėjo išpirkti jų bėdą. Europos Parlamento narys Antanas Guoga būsto įsigijimui skyrė 1 000 eurų (3 452,8 Lt), Jurbarko rajono įmonė A. Žilinskio ir ko UAB – 300 eurų (1 035,84 Lt), dar 1 160 eurų (4 005,25 Lt) skyrė ponia, nepanorusi atskleisti savo tapatybės, 2 400 eurų (8 286,72 Lt) skyrė pats labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“.

Prasidėjo naujas šių vaikų gyvenimo etapas. Už gerų žmonių suaukotas lėšas Jurbarko mieste jie įsigijo trijų kambarių butą, kuriame šiuo metu visi trys ir gyvena. Dalį pinigų įsigyti šį būstą pridėjo ir ponia Rida. Vaikų svajonė būti kartu pagaliau išsipildė – apie du mėnesius vaikų globos namuose gyvenę broliai pagaliau gali džiaugtis sesės draugija. Juditai paskirta ir abiejų jos brolių globa.

„Geri žmonės padėjo ir bute padarė minimalų remontą. Iš vaikų globos namų vaikai grįžę jau tris savaites. Gyvena visi drauge. Judita ir jos brolis Giedrius šiuo metu mokosi Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, o mažiausiasis Karolis grįžo į savo buvusią klasę vienoje iš Jurbarko mokyklų. Dauguma žmonių, išgirdę apie šios šeimos istoriją, jiems atidavė baldų, televizorių, mūsų šeima – skalbyklę. Kad tik šiems vaikams viskas būtų gerai, kad tik jiems sektųsi“, – „Mūsų laikui“, sakė Rida. Ji dažnai bendrauja su šiais vaikais, nuolat domisi, kaip jiems sekasi.

Naujuose šių vaikų namuose apsilankėme ir mes. Su šypsena veide mus pasitiko vyriausioji Judita ir mažasis jos brolis Karolis. Giedrius tuo metu dar buvo mokykloje. Abu neslėpė džiaugsmo savo naujaisiais namais ir mielai aprodė savo kambarius. Trijų kambarių bute vietos jiems tikrai pakanka, tik virtuvėlė maža, tačiau tai jiems – ne problema. Kaip sako pati Judita, beveik visi daiktai, esantys šiuose namuose – sudovanoti gerų žmonių. Labiausiai vaikams trūko šaldytuvo, tačiau šį jie jau spėjo įsigyti. Nors vaikai ir sako, kad šiuo metu turi viską, ko jiems labiausiai trūko, neatsisako gerų žmonių pagalbos, tad bet kada galite jiems padėti. 

Greitai jų aplankyti atvažiuos ir močiutė, kuriai vaikai jau spėjo papasakoti apie vaizdą į Nemuną ir netoliese esančią bažnyčią. „Močiutei tai turėtų patikti“, – sako jie…

Tikimės, kad broliai ir sesuo bus kaip vienas kumštis ir koja kojon žengs šiuo nauju savo gyvenimo keliu…