Seserys savo gyvenimo ir Jurbarko be krepšinio neįsivaizduoja

Kad susirgusieji „oranžiniu virusu“ netrukus paskui save patraukia ir visą šeimą, patvirtina dvi seserys, ištikimos krepšinio mylėtojos ir komandos „Jurbarkas-Karys-Manvesta“ sirgalės: Janina Sabataitienė ir Danutė Janauckienė, neįsivaizduojančios savo gyvenimo ir mūsų miesto be šios sporto šakos.

Janinai krepšinis –  sporto šaka Nr. 1, kurią ji myli jau labai seniai ir yra ištikima ne tik „Jurbarko-Kario-Manvestos“, bet ir Kauno „Žalgirio“ bei Lietuvos rinktinės fanė. Prisimena, kaip vaikystėje rinkdavo informaciją apie visas „Žalgirio“ rungtynes – į sąsiuvinį rašydavosi rezultatus, žaidėjų pavardes, pasiekimus ir t. t. „Gaila, šių užrašų neišsisaugojau. Žinojau visų komandų ne tik žaidėjus, bet ir trenerius“, – prisiminė ji. Gyvai sutikti krepšininkus prilygo stebuklui. „Vienas įsimintiniausių gyvenimo įvykių, susijusių su krepšiniu – netikėtas susitikimas su Arvydu Saboniu ir jo tada dar būsima žmona Ingrida Mikelionyte jų vestuvių išvakarėse Kaune, Aleksoto apžvalgos rate. Tuomet tai prilygo stebuklui...“ – šypsojosi Janina.

Jurbarkietė save vadina aistringa sirgale, mat negali rungtynių stebėti ramiai ir laikyti savyje emocijų. „Kai stebiu rungtynes namuose, vyrui tenka mane raminti, nes jis, skirtingai nei aš, stebi ramiai. Kai lieka nedaug laiko ir komandas skiria vos keli taškai, prasideda mano „lakstymas“ po kambarius, nes lemtingi metimai ne mano nervams“, – juokėsi Janina, kuri stengiasi nepraleisti nė vienų rungtynių, o kai „Žalgiris“ ar Lietuvos rinktinė laimi svarbias kovas, po kurio laiko vėl peržiūri įsimintiniausius rungtynių momentus.

Nesirgti neįmanoma

Mūsų pašnekovė sako nesuprantanti, kaip galima nesirgti už Jurbarko krepšinio komandą. „Visai nesvarbu, kad joje žaidžia ne tik jurbarkiečiai. Bet jie neša mano mylimiausio miesto vėliavą. Ir neša ją garbingai. Vos per keletą metų sugebėjo iš Regioninės krepšinio lygos (RKL) B  diviziono tapti antros pagal pajėgumą – Nacionalinės krepšinio lygos čempionais. Niekada  nepamiršiu šių metų balandžio, kai Kretingoje iškovojome lemtingą pergalę. Ne tik ši pergalė, bet ir kelionė į Kretingą kartu su sirgaliais buvo viena įsimintiniausių momentų ne tik šiais metais“, – džiaugėsi ji.

Pačios Janinos gyvenime „Jurbarkas-Karys-Manvesta“ atsirado dirbant „Balticum TV“ žiniose. „Man labai patiko ruošti tekstus reportažams, nes iš profesionalių komentatorių jau buvau išmokusi krepšinio kalbą. Iki Jurbarko miesto komandos susibūrimo buvau aistringa Jurbarko krepšinio lygos sirgalė. Šioje lygoje visada sirgau už tą komandą, kurioje žaidė mano draugės sūnus Domas Juknevičius“,  – pasakojo Janina. 

Į rungtynes – su sese

Į rungtynes, vykstančias ne tik Jurbarke, bet ir aplinkiniuose miestuose, Janina keliauja kartu su seserimi Danute, kuri irgi labai myli krepšinį, bet Jurbarko komandą atrado tik praėjusio sezono viduryje.

Danutės reikalavimu, seserys į sporto salę ateina gerą valandą prieš rungtynes, kad galėtų užsiimti geras vietas. „Sesuo, skirtingai nei aš, yra ramesnė sirgalė, tačiau aktyviai dalyvauja visose diskusijose apie komandą socialiniuose tinkluose“, – šypsojosi Janina.

Pasirodo, kad „Jurbarko-Kario-Manvestos“ rungtynes stebi ir jų mama. Tiesa, tik per televizorių, nes jai jau 85-eri, bet nepraleidžia nė vienerių rungtynių.

Svarbiausia – atsidavimas darbui

Jurbarko komandoje abi seserys turi ir savo mėgstamiausius krepšininkus. Janina sako, kad praėjusį sezoną jai labai imponavo Mindaugas Lukauskis ir Tomas Delininkaitis. Ir ne vien dėl to, kad juos žinojusi iš anksčiau.  „Tiesiog žavėjo jų profesionalumas ir atsidavimas darbui, komandai. Atminty išliko RKL A diviziono finalas, kurį laimėjus Tomas apsipylė ašaromis. Tai buvo taip jautru...“ – pasakojo Janina.

Sesers Danutės mėgstamiausi krepšininkai šiais metais yra Paulius Danisevičius ir Mintautas Bulanovas.

Žavi emocijos

„Krepšinis į mano ir sesers gyvenimą atėjo dar vaikystėje. Kiek save pamenu, visada azartiškiausia sporto šaka buvo krepšinis. Vaikystėje su sese per „Žalgirio“ ar Lietuvos rinktinės rungtynes, rašydavome sąsiuvinyje, koks žaidėjas kiek įmetė taškų ar kiek gavo pražangų“, – prisiminė Danutė, pridūrusi, kad ir jų tėvai buvo aistringi sirgaliai. Pati Danutė mokykloje žaidė mergaičių krepšinį.

Meilę krepšiniui atgaivino ir į sirgalių tribūną Danutę sugrąžino sesuo. „Sesuo mane vėl sugrąžino į šią sporto šaką. Pradžioje žiūrėjau RKL lygą, o kai „Jurbarkas-Karys“ pateko į NKL lygą, užsivedimas tapo kaip manija. Mūsų mieste nėra daug bendruomeninių susitikimų, o „Kario“ sirgaliai nuostabūs ir vieningi, todėl ir aukoji kartais laisvas valandas ir leki stebėti rungtynių gyvai, nes tos emocijos, kurią patiri salėje, neatstoja joks koncertas ar renginys“, – tikino Danutė, Jurbarko be krepšinio neįsivaizduojanti. „Kai Jurbarke atsirado toks naujas pomėgis ir aistra krepšiniui, atgijo ir pats miestas bei jo žmonės. Kai išgirsti minint spaudoje ar internetinėje erdvėje „Jurbarko-Kario“ vardą, jauti didelį džiaugsmą ir pasididžiavimą, nes žinai, kad ir mažu indėliu, bet vis tiek prisidedi prie krepšinio komandos“, – džiaugėsi ji.

Šventiniai palinkėjimai

Janina mylimos komandos žaidėjams linki išvengti traumų ir, žinoma, kuo daugiau pergalių. „O vyriausiam treneriui Povilui Valaičiui ir kitiems komandos vadovams norėčiau padėkoti už atsidavimą krepšiniui ir meilę Jurbarkui“, – dėkojo aistringa sirgalė.

Danutė ateinančiais metais visiems linki daug daug sveikatos, energijos, motyvacijos ir laimės bei meilės krepšiniui. „Mes su sese visada būsime „Jurbarko-Kario“ sirgalėmis“, – pažadėjo jurbarkietė.