Seserys džiaugiasi ir didžiuojasi Jurbarko komanda

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Įsitikinome, kad krepšinį daug įdomiau stebėti ir už mylimą komandą sirgti ne vienam, o su kompanija. Tai, ko gero, patvirtintų ir mūsų pašnekovės, niekada į krepšinio rungtynes nevaikštančios po vieną – jurbarkietės seserys Vida Jomantienė ir Alma Palubeckienė. „Tikrai taip. Krepšinio rungtynes beveik visada stebime kartu su seserimi Alma“, – linksmai patikina Vida, kuri pati stengiasi nepraleisti ne tik namų aikštelėje, bet ir išvykose vykstančių rungtynių –- šias dažniausiai stebi internetu. Gal dėl šios priežasties ji laiko save šiek tiek didesne komandos fane nei sesė.

Ir dainuoja, ir šoka

Žinoma, krepšinį mėgsta bei Jurbarko komandos žaidimą seka ir abiejų seserų sutuoktiniai, ir kiti šeimos nariai. Pasak Vidos, jos sūnus Domas – kur kas aktyvesnis nei ji „Jurbarko-Kario-Manvestos“ fanas, nors pats žaisti mieliau renkasi tinklinį.

Sesės taip pat pačios krepšinio nežaidžia, nors aktyvus laisvalaikis joms patinka ir abi dažnai būna ne tik įvairių renginių žiūrovės, bet ir dalyvės, įsiliejusios į kultūrinį Jurbarko gyvenimą. Vida šoka Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ vyresniųjų grupėje, dainuoja moterų chore „Saulė“. Nenusileidžia ir sesuo – Alma gracijos ir sportiškumo semiasi šokdama linijinius šokius.

 Krepšinį atrado prieš metus

Pasirodo, kad abi seserys komandą „Jurbarkas-Karys-Manvesta“ „atrado“ prieš metus, kai pradėjo lankytis rungtynėse. Sako, kad jas sužavėjo aukštas krepšinio lygis, žaidimo grožis, komandos profesionalumas. „[Rungtynėse] patiriamos įvairiausios emocijos: nuo nerimo ir įtampos iki džiaugsmo ir pasididžiavimo“, – pasakojo Vida, kuriai krepšinis suteikė nemažai nepamirštamų įspūdžių. Sako, kad abiem su Alma nepakartojamą įspūdį paliko 2024 m. balandžio 28 d. kelionė su kitais komandos fanais autobusu į Kretingą, kur „Jurbarko-Kario“ komanda iškovojo lemiamą pergalę prieš Kretingos „Kretingą“ ir tapo Nacionalinės krepšinio lygos čempione.

Žaidimą pamėgo vaikystėje

Nors, kaip minėjome, seserys pačios krepšinio nežaidžia, šios sporto šakos sukeliamas emocijas, kaip ir daugelis kitų mūsų pašnekovų, pajuto ir pamėgo dar vaikystėje, kai vakarais drauge su tėčiu džiaugsmingai šėldavo prie TV ekrano. Tuomet jų, kaip ir daugelio lietuvių, širdis džiugino Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės žaidimas. „Atidžiai sekėme ir džiaugėmės visais laimėjimais, ir liūdėdavome nepasisekus“, – prisimena Vida.

Jaučiasi ypatingos

Dabar abi ir laimėje, ir nelaimėje palaiko Jurbarko krepšinio komandą. „Jos buvimu džiaugiamės ir didžiuojamės. Krepšininkai didelį dėmesį skiria Jurbarko bendruomenei, skatina ir įkvepia jaunimą sportuoti, atstovauja ir garsina mūsų kraštą“, – abiejų seserų vardu komandą gyrė Vida. Pasak jos, ir tokios komandos fanai jaučiasi ypatingi. „Manome, kad visus Jurbarko krepšinio komandos fanus vienija galimybė jaustis dalimi kažko didelio ir svarbaus. Palaikydami savo komandą ne tik patiriame emocijas, bet ir prisidedame prie sporto vystymo ir bendruomenės stiprinimo“, – įsitikinusi Vida.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kraštietei Aldonai Puišytei skirta Kauno miesto kultūros premija

Kraštietei Aldonai Puišytei skirta Kauno miesto kultūros premija  0

Kraštietė, taisyklingiausiai mokėjusi ištarti ir sukirčiuoti lietuvių kalbos žodžius

Kraštietė, taisyklingiausiai mokėjusi ištarti ir sukirčiuoti lietuvių kalbos žodžius  0

Deimantė, Aleksandras ir Nijolė

Protėvių žemę pamilo ieškodamas savo šaknų  0

Negalia – ne kliūtis siekti svajonės

Negalia – ne kliūtis siekti svajonės  0

Sonatą ir Edmundą sujungė neperskaitytas eilėraštis

Sonatą ir Edmundą sujungė neperskaitytas eilėraštis  0

K. Ramanauskas ir jo sūnūs Aronas ir Atas su krepšininku  Mindaugu Lukauskiu NKL 2023–2024 metų sezono finale, kai Jur- barko komanda įveikė Kretingos krepšininkus.

K. Ramanauskas: parama Jurbarko komandai – investicija į sportą, bendruomenę ir jaunimą  0

Ramanauskų šeima krepšinį ir žaidžia, ir žiūri, ir serga

Ramanauskų šeima krepšinį ir žaidžia, ir žiūri, ir serga  0

Birutė Mockeinė

Birutės Mockienės įdomaus gyvenimo paslaptis  0

Jurbarkiečio Manto istorija: nuo skustagalvio iki prabangaus restorano virtuvės šefo

Jurbarkiečio Manto istorija: nuo skustagalvio iki prabangaus restorano virtuvės šefo  0

Anapilin iškeliavo literatas Vytautas Kutkevičius

Anapilin iškeliavo literatas Vytautas Kutkevičius  0

Gražvydo Ažnos aistra – protmūšiai ir krepšinis

Gražvydo Ažnos aistra – protmūšiai ir krepšinis  0

Albina Bataitytė

Albina Bataitytė – nuoširdi gimtosios kalbos sergėtoja  0

Mirė „Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas

Mirė „Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas  2

Džiuljeta Ufartienė

Viskas iš čia  1

Jolita Štrimienė

Jolita Štrimienė: „Eilėraštis – tarytum įspūdžio ar troškimo grynuolis“  0

Antanas Račas

Kovo 11-osios akto signataras, dvikovoje gynęs Dievą  1

Šarūnas Šimulynas savo dirbtuvėje

Ne savo kaimo pranašas?  0

Janina Sabataitienė ir Danutė Janauckienė

Seserys savo gyvenimo ir Jurbarko be krepšinio neįsivaizduoja  0

I. Tkačuk, O. Mazur, L. Juškaitienė, V. Kurelaitienė, R. Vasiliauskienė, B. Šliužaitė

Šventiniai „Mūsų laiko“ redakcijos palinkėjimai  0

Ugnė Mozūraitytė

Krepšinis kviečia sugrįžti namo  0

Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę

Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę  0

Andriaus Kulikausko pėdsakai Jurbarke

Andriaus Kulikausko pėdsakai Jurbarke  1

Lukauskų šeimos narių kraujas – mėlynai baltas

Lukauskų šeimos narių kraujas – mėlynai baltas  0

Ketvirtis amžiaus su biblioteka ir bendruomene

Ketvirtis amžiaus su biblioteka ir bendruomene  0

Mūsų partneriai