Rašytojui, vertėjui ir garsios liaudies gydytojų dinastijos pradininkui Mikalojui Godliauskui – 205

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Prieš 205-erius metus, 1818 m. sausio 27 d., Girvlalakių kaime netoli Skirsnemunės gimė Mikalojus Godliauskas (Godlevskis), rašytojas, vertėjas, uždraustos spaudos platintojas bei garsiosios liaudies gydytojų Gadliauskų dinastijos pradininkas.

Giminės šaknys siekia XIII amžių

Godliauskų arba Godlevskių giminės šaknys siekė XIII a. Giminė kildinta iš Mozūrijos Lenkijoje. Lietuvoje Godliauskams priklausė dabartinės Garliavos, Aleksoto ir kitų Kauno apylinkių teritorijos. Vienas iš Mikalojaus protėvių, jo senelio brolis Juozapas Godlevskis, laikomas Garliavos gyvenvietės įkūrėju, netgi šio miestelio pavadinimas kildinamas iš jo pavardės. Legenda pasakoja, kad tose vietose buvusi neįžengiama pelkė, o dvarininkas joje įklimpęs su arkliais ir baisiai persigandęs, ėmęs dievo maldauti, kad jį išgelbėtų, ir pažadėjo, kad jei liks gyvas, toje vietoje pastatysiąs bažnyčią. Manoma, kad Juozapas, savo pageidavimu, ir palaidotas po tos jo pastatytos bažnyčios slenksčiu. Galbūt tokį pageidavimą jis išreiškė, atgailaudamas už per gyvenimą padarytas nuodėmes. O atgailauti, atrodo, buvo už ką – jo brolis, Mikalojaus senelis Bonifacijus Godlevskis buvo caro armijos pulkininkas ir tarnavo Rusijos gilumoje, tačiau išėjęs pensijon ir grįžęs tėviškėn sužinojo, kad Juozapas suklastojo dokumentus ir visas žemes užsirašė savo vardu, o broliui nieko nepaliko. Pasakojama, kad pulkininkas Godlevskis taip susikrimtęs, jog net nusižudyti norėjęs. Pagal vieną versiją, jis nuėjo iki Nemuno ir bandė skandintis, bet paskui atsitokėjo, sėdo į valtį ir užsnūdo. Valtis nuplaukė pasroviui, kol įstrigo salelėje prie Skirsnemunės ir sustojo. Pagal kitą versiją, ko gero, labiau tikėtiną, Bonifacijus pats nukeliavo į miestelį prie Nemuno, nes ten gyveno jo pažįstamas dvarininkas. Vienaip ar kitaip, Bonifacijus Godlevskis apsigyveno trobelėje dvaro žemėse, vedė paprastą kaimo moterį. Jų sūnus Dominykas susilaukė dviejų vaikų – Mikalojaus ir Ievos.

Rašytojas, švietėjas ir uždraustos spaudos platintojas

Mikalojus tarnavo dvare liokajumi. Jokių oficialių mokslų jis nebuvo baigęs, mokėsi namuose iš savo tėvo. Lavinosi ir savarankiškai, buvo gerai susipažinęs su lenkų literatūra bei jos veikiamas, vis dėlto, kaip ir daugelis to meto lietuvių šviesuolių, stengėsi būti tautos gaivintoju, lietuviškosios literatūros kūrėju. Apie 1861 metus siųsdamas savo sukurtus kūrinius Laurynui Ivinskiui, nuo 1846 metų leidžiančiam kalendorius, M. Godlevskis sueiliavo tokį kreipimąsi į redaktorių:
 „Pagal Jūsų kalendoriuj užrašymą
Mažun teiksitės priimt mūsų prastą rašymą...
Išbočykit, kad nėr taip, kaip reikia,
Tas tegul giesmes rašyt, kas daugiau nieko neveikia.
O mūs mislys pertrauktos, kad prie procės reik stoti
Sunkų darbą dirbt, kartu ir malt, ir giedoti“.
Žinoma, L. Ivinskis iš karto įvertino tokį talentą ir „Metskaitliuose“ išspausdino gana ilgą jo eilėraštį „Laikas ir darbai visų metų“, kuriame iškyla tikroviški kaimo vaizdai, valstiečių buitis, jų rūpesčiai ir darbai.
M. Godlevskis įvairiais slapyvardžiais: B. G., Morkaus Guzdavos, Gdl., Senio Žemaičio, Motiejaus Gandro ir kt. paskelbė nemažai originalių ir verstinių eilėraščių, straipsnių Lauryno Ivinskio kalendoriuje (1861), „Aušroje“ (1884), „Vienybėje lietuvninkų“ (1888–1889).
Mikalojus Godlauskas į lietuvių kalbą išvertė Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, deja, šis vertimas nebuvo išleistas. Rankraščiuose liko ir Vladislovo Sirokomlės, I. Krasickio, J. Kochanovskio poezijos vertimų, originalių eilėraščių.
V. Biržiškos enciklopedijoje „Lietuvos rašytojai“, išleistoje JAV, M. Godliauskas pristatomas ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip švietėjas, platinęs lietuviškas knygas spaudos draudimo laikotarpiu. Čia jis buvęs labai aktyvus: knygas gaudavęs iš Martyno Sederavičiaus ir pristatydavęs jas Mečislovui Silvestraičiui ir kitiems. Informacijos apie M. Godliausko, kaip knygnešio, veiklą nėra daug, nes jis nė karto nebuvo pakliuvęs žandarams į rankas, tikėtina, kad jo namuose netgi nebuvo daryta krata, todėl ir dokumentų apie spaudos platinimą nėra išlikę, nes archyviniuose dokumentuose kaip tik tiksliai nurodomos knygnešių areštų datos.

 Liaudies gydytojų dinastijos pradininkas

Be kūrybinio darbo Mikalojus domėjosi ir medicina – pažino vaistažoles, jas rinko, džiovino ir gamino užpilus. Garsas apie jį, kaip apie liaudies gydytoją, pasklido tada, kai viename kaime pasiutęs šuo apkandžiojo žmones. Mikalojus pagamino vaistus ir išgydė ligonius. Savo išrastus vaistus jis ėmė taikyti plačiau, pradėjo gydyti nervų ligas, be to parašė, deja, taip pat tik rankraštyje likusią knygą medicinos klausimais „Žinia iš locno dasiekimo apie nekurias ligas žmonių, ypačiai nervavas“ (parašyta 1880 m.). Visas literatūrinis M. Godliausko palikimas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Būtent Mikalojus pradėjo garsiąją liaudies gydytojų Gadliauskų dinastiją. Jis buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona susilaukė sūnaus Anupro, su antrąja – sūnaus Jono. Abu sūnūs pratęsė šeimos tradicijas, tėvo sukurtais vaistais gydė žmones.
Mikalojus mirė 1890 m. balandžio 18 d. tuose pačiuose Girvalakiuose, kuriuose ir gimė, sodyboje, kuri tebestovi iki šių dienų. Iki šių dienų Mikalojaus Godlliausko palikuonys gamina perduodamus iš kartos į kartą bei vis tobulinamus garsiuosius žolelių užpilus, padedančius žmonėms jaustis geriau.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Rugpjūčio gale kartu buvusia darželio-lopšelio „Nykštukas“ direktore Irena Bertuliene. Ši draugystė tęsiasi daugiau nei 22 metus.

Jurbarke lankėsi ilgametis švietimo įstaigų rėmėjas Gunteris Topferis  0

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai  0

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų  4

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje  0

Sportininkas Rokas (dešinėje) su drauge Ieva ir bičiuliu Vladislovu

Lietuvą perbėgęs sportininkas: „Norint kažko pasiekti, reikia ir pakentėti“  0

Viename iš Kęstučio gatvės daugiabučių gyvenanti Aldona Jakaitienė iš sodininkystės semiasi jaunystės ir gyvenimo džiaugsmo.

Jurbarkiškei Aldonai gėlės – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą  0

Muzikos mokytojui - jaudinantis mokinių sveikinimas (video)

Muzikos mokytojui - jaudinantis mokinių sveikinimas (video)  1

Jurbarko krašto muziejuje jau veikia žinomo gamtos fotografo Roberto Patronaičio paroda

Jurbarko krašto muziejuje jau veikia žinomo gamtos fotografo Roberto Patronaičio paroda  0

Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė

Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė  0

Mirė kraštietis kalbininkas A. Balašaitis

Mirė kraštietis kalbininkas A. Balašaitis  1

„Lyros“ kapitonui patinka vandenys, laivai ir žmonės

„Lyros“ kapitonui patinka vandenys, laivai ir žmonės  1

Fotografas 50-metį pasitiko bėgdamas nuo Raudondvario iki Raudonės

Fotografas 50-metį pasitiko bėgdamas nuo Raudondvario iki Raudonės  0

Girdžių pavasarininkų ekskursija Vytėnuose 1937 m. Viduryje – kun. Z. Gelažius.

Prisimenant Girdžių kleboną Zenoną Gelažių  0

Elena Grinaveckienė – geriausia jurbarkiškių šnektos žinovė

Elena Grinaveckienė – geriausia jurbarkiškių šnektos žinovė  1

Asociatyvi nuotrauka

Tėvo dienai. (Ne)tobuli ir patys geriausi  0

A. Stoškienė

Audronė Stoškienė. Per skaičius ir iššūkius – šokio žingsniu  1

Tomo istorija. Atvirai apie tai, ką reiškia būti kitokiu

Tomo istorija. Atvirai apie tai, ką reiškia būti kitokiu  1

Laura Matuzaitė-Kairienė: „Svarbiausia užauginti vaiką teisingu žmogumi“

Laura Matuzaitė-Kairienė: „Svarbiausia užauginti vaiką teisingu žmogumi“  0

Ona Matusevičiūtė. Kraštietė, suradusi pirmąjį lietuvių kalba parašytą tekstą

Ona Matusevičiūtė. Kraštietė, suradusi pirmąjį lietuvių kalba parašytą tekstą  0

Geriausia bibliotekininkė Danguolė Čekienė: „Man patinka naujos knygos“

Geriausia bibliotekininkė Danguolė Čekienė: „Man patinka naujos knygos“  0

Ruslan Serbov

Apie aršiausius Mariupolio mūšius ir patirtą nelaisvę – iš pirmųjų lūpų  0

Ugnė Kuniauskaitė ir jos darbas „1“

Ugnė Kuniauskaitė: „Menas jau įstrigo mano esybėje“  0

Jurbarko liaudies teatro režisierius Antanas Švedas

Režisieriui Antanui Švedui – 100  2

Zigmas Rimkus

„Santakos“ senbuvis Zigmas Rimkus šautuvą iškeitė į armoniką  1

Mūsų partneriai