Lapkričio 15-ąją atsklidusios neramios žinios iš Lenkijos, kur prie sienos su Ukraina sprogusi Rusijos gamybos raketa pražudė du žmones, vėl priminė, kad gyvename pasienio rajone, o visai netoli, kitapus Nemuno, plyti Rusijos Kaliningrado srities teritorija.

Kiek anksčiau kalbinti pasienio ruože esančių seniūnijų seniūnai – Smalininkų Ramūnas Alminas ir Viešvilės Valentinas Kucinas – teigė, kad gyvenimas gretimos valstybės kaimynystėje panemunės gyventojams nerimo nekelia. Daugiausiai nepatogumų, sakė, buvę anksčiau, kai tam, kad galėtum prieiti prie Nemuno pažvejoti ar pasimaudyti, reikėdavo gauti pasieniečių leidimą, tačiau dabar, kai pasienyje įrengtos stebėjimo sistemos, šios problemos nebeliko.

Atrodo, kad dabar visų nuotaikos kiek pasikeitusios – galbūt tai ir sutapimas, bet kaip tik lapkričio 15 d. Jurbarko rajono savivaldybės interneto puslapyje www.jurbarkas.lt pasirodė informacija apie Jurbarko rajono savivaldybės priedangas, kurių sąrašą savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino rugsėjo 15 d.

Jurbarko rajone esančiose priedangose galėtų slėptis mažiau kaip 6 proc. gyventojų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) interneto svetainėje informuojama, kad priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai slepiantis, kai yra pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai. Jai geriausia tinka pastatas, patalpa, inžinerinis statinys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų).

Priedangas rekomenduojama parinkti gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kt. paskirties statinių ar atskirai įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, garažuose, rūsiuose; technologiniuose, transporto ir pėsčiųjų tuneliuose; įmonių, sporto įstaigų sanitarinėse buitinėse patalpose (rūbinėje, duše, prausykloje, rūsyje ir pan.); nedegių medžiagų sandėliuose ir kt.

Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje patvirtinta ir atitinkamais ženklais pažymėta 11 priedangų, kuriose oro antskrydžių atveju galėtų slėptis iš viso apie 1,5 tūkst. rajono gyventojų. Jurbarko mieste priedangoms kol kas numatytos tik dvi vietos: Vytauto Didžiojo progimnazijoje, kur galėtų slėptis apie 100 asmenų, ir Jurbarko ligoninėje – apie 200 asmenų. Rotuliuose yra galimybė 55 žmonėms pasislėpti mokykloje. Girdžiuose pažymėta viena priedanga, bet didelė – seniūnijos (buvusios mokyklos) pastato rūsyje tilptų per 300 gyventojų, Veliuonos seniūnijos administraciniame pastate – apie 50. Trys priedangos numatytos Viešvilėje: pagrindinėje mokykloje – 167 žmonėms, darželyje – 65, o Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre galėtų slėptis 156 gyventojai. Smalininkų mieste numatyta viena priedanga Lidijos Meškaitytės pagrindinėje mokykloje, kurioje tilptų 83 žmonės. Esant būtinybei, 110 Raudonės miestelio gyventojų galėtų slėptis Raudonės pilyje, o beveik 200 šimkaitiškių – Jono Žemaičio pagrindinėje mokykloje.

Priedangų skaičių planuojama plėsti – ieškoma tam tinkančių patalpų

„Mūsų laiko“ pakalbintas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinės ir darbo saugos vyr. specialistas Vidmantas Gliosas atviras – nei dabar esantis priedangų skaičius, nei jų būklė rajono valdžios netenkina. „Priedangų turėtų būti tiek, kad jose galėtų pasislėpti bent pusė miesto gyventojų“, – sako jis, pridurdamas, kad kaimo vietovėse situacija palankesnė tuo, jog ten didžioji dalis namų – individualūs, turintys rūsius ar kitas slėptis tinkamas patalpas. Be to, suprantama, kad oro smūgio pavojus daugiau gresia didesnėms gyvenamosioms vietovėms, ar toms, kuriose sutelkti valstybinės reikšmės strateginiai objektai. Tiesa, Jurbarko rajone tokių nesama.

Kol kas kaip priedangos pažymėtos daugiau ar mažiau tam tinkamos savivaldybei priklausančios patalpos, vis dėlto, jų skaičių planuojama plėsti. Jurbarko mieste galbūt atsirastų ir daugiau šiam tikslui tinkamų rūsių ar pusrūsių, pavyzdžiui, Lietuvos pašto ar buvusio LUMINOR banko patalpos, deja, jos yra privačiuose pastatuose, nors, sako V. Gliosas, su jų savininkais bandoma susitarti.

V. Gliosas atkreipia dėmesį, kad ir esamos priedangos nėra idealios, nes jose turėtų būti bent jau vanduo, tualetas ir, labai svarbu, du išėjimai. Tačiau tam tikslui savivaldybė iš valstybės lėšų nėra gavusi, todėl tenka verstis patiems. Kodėl du išėjimai, klausiame savivaldybės specialisto. Pasirodo, kaip tik liūdna Ukrainos patirtis parodė, kad sugriuvus virš priedangos esančiam pastatui, jei nėra kito išėjimo, kartais slėptuvė virsta spąstais.

Būtent dėl šios priežasties savivaldybės specialistai nusprendė į priedangų sąrašą neįtraukti daugiabučių namų rūsių, kaip tai padaryta gretimame Šakių rajone, taip pat, sako V. Gliosas, dar ir dėl to, kad beveik visuose daugiabučių rūsiuose įrengti gyventojų sandėliukai, taigi ten tiesiog nėra vietos didesniam žmonių skaičiui pasislėpti.

Gyventojams siūloma ir patiems rūpintis savo saugumu

V. Gliosas siūlo savo saugumu pasirūpinti ir patiems gyventojams, sakysim, iš anksto apgalvoti, kur būtų galima slėptis pavojaus atveju – galbūt pas netoliese tvirtame mūriniame individualiame name su rūsiu gyvenančius kaimynus ar gimines, o gal – skubėti į artimiausią priedangą, jeigu tokia yra, arba įsirengti slėptuvę patiems.

„Išgirdus perspėjimo sireną, – sako civilinės saugos specialistas, – reikėtų pirmiausiai grįžti į kambarį ir įsijungti televizorių ar radijo aparatą, nes būtent per radiją ir televiziją tokiu atveju perduodami pranešimai. Be to, nemaža dalis gyventojų gauna pranešimus į savo mobiliuosius telefonus. Supratus, kas vyksta, reikėtų laikytis rekomendacijų. Todėl ir yra taip svarbu iš anksto apgalvoti savo veiksmus pavojaus atveju.“

Ukrainietė Anastasija, gyvenanti Vinicoje, pasakoja apie tai, kaip smūgių iš oro saugomasi ir stengiamasi išgyventi Ukrainoje:

Be mieste esančios vieningos perspėjimo apie oro antskrydžius sistemos, gaunami ir pranešimai į mobiliuosius telefonus specialiai tam tikslui sukurta programėle. Kai tik oro gynybos pajėgos duoda signalą apie raketas nešančių lėktuvų pakilimą ar iš laivų paleistas raketas, ši telefono programėlė praneša apie tai ir parodo, kuriems dar šalies regionams kyla pavojus, o taip pat – kur pataikė raketa.

Kai įjungiamos pavojaus sirenos, gyventojams rekomenduojama slėptis artimiausioje slėptuvėje, arba patalpoje, kuri trimis sienomis atskirta nuo langų, paprastai bute tai yra vonios kambarys. Gyventojai namuose visada turi kuprinę su būtiniausiais daiktais (dokumentais, pinigais, buteliu vandens, ilgai negendančio maisto atsarga, atsarginiu maitinimo šaltiniu (power bank).

Pagrindinė problema ta, rašo Anastasija, kad Ukrainoje niekada nebuvo karo, todėl niekas ir neįrenginėjo slėptuvių. Jos įrenginėjamos tik dabar. Jose turi būti vandens, užkandžių, šiltų drabužių (nes rūsiuose šalta) antklodžių, įrengtos vietos vaikams.

Mieste ženklais ir rodyklėmis pažymėtos slėptuvių vietos, internetinis žemėlapis, kuriame nurodytos slėptuvės, skelbiamas miesto interneto svetainėje.

Paklausta, ar daug žmonių antskrydžių metu slepiasi slėptuvėse, Anastasija teigė, kad tai priklauso nuo to, kokia teritorija atakuojama, tačiau miestuose į slėptuves leidžiasi nedaugelis. Deja, kartais tai tampa žūties priežastimi.

Dabartiniu metu dėl to, kad dažnai išjungiama elektra, priduria Anastasija, pasitaiko, kad žmonės įstringa daugiabučių namų liftuose. Tam atvejui patys gyventojai savo iniciatyva pasirūpino paketais su skubios pagalbos reikmenimis (vanduo, ilgai negendantis maistas, servetėlės, neperšlampamas įklotas (jei prireiktų tualeto). Tokie paketai padedami ar pakabinami liftuose su užrašu: „ypatingam atvejui, dingus elektrai“.

Šiuo metu Ukrainoje ypač sunku, rašo Anastasija, elektra būna tik 4 valandas per dieną, todėl tuo laiku skubama pasikrauti mobiliuosius telefonus, užsivirti vandens ir prisipilti termosus atsargai.

PAGD parengtos pagrindinės rekomendacijos gyventojams:

• jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą, kuri pažymėta specialiuoju žymėjimo ženklu;
• - jei šalia nėra priedangos, pažymėtos specialiuoju žymėjimo ženklu, kuo skubiau susiraskite laikiną priedangą, pasinaudodami vietovėje esančiais, tam tinkamiausiais statiniais, objektais, vietovės nelygumais, infrastruktūra. Kraštutiniausiu atveju, stengiantis pasislėpti, galima pasinaudoti dauba, grioviu, betonine priedanga, pastato pirmu aukštu, griuvėsiais, vandentiekio šuliniais, statybviete ar pan.;
• jei turite rūsį, iš anksto paverskite jį priedanga karo metui: geriausiai tinka rūsiai su betoninėmis perdangomis, tvirtomis sienomis;
• palei sieną sukalkite tvirtas plačias lentynas. Esant reikalui lentynos daiktams sudėti gali būti panaudotos kaip suolai ar gultai;
• iš anksto apgalvokite apie antrą išėjimą iš rūsio ir, jeigu yra galimybė, įsirenkite jį;
• rūsyje iš anksto turi būti įrengta ventiliacijos anga. Apgalvokite apie papildomą ventiliaciją – tam tiks apie 150 mm skersmens vamzdis, ir kaip greitai galėsite jį pritaikyti;
• jei rūsyje turite krosnelę, jos dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką, o grindys po krosnele apsaugotos nuo galimo užsidegimo: išklotos plytomis, uždengtos betonine plokšte ir pan.;
• rūsio grindis išklokite lentomis ar medžio plokštėmis šilumai sulaikyti;
• jei rūsys su langais, turėkite maišų. Rūsio langai iš išorės turi būti uždengti smėlio pripiltais maišais, kad į vidų nepatektų skeveldrų, nuolaužų, kulkų ir pan.;
• atneškite į rūsį nešiojamąją viryklę (dujinę), žibalinę lempą, pravartu turėti žvakių;
• rūsyje laikykite dalį atsargų (vandens, maisto), šiltų drabužių, būtinųjų reikmenų;
• vandeniui laikyti turėkite 40 l talpos bidoną ar kitą talpyklą;
• apgalvokite ir iš anksto nuspręskite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Tam galima naudoti kibirą su dangčiu;
• pasirenkite galimam priedangos patalpos užgriuvimui, turėkite priedangoje  parankinių priemonių (kastuvą, kirtiklį, taip pat tiktų rąstai, vamzdžiai ir pan.).
• jeigu gyvenate daugiabutyje, tikėtina, kad rūsyje slėpsitės ne vieni, todėl galėsite kooperuotis su kaimynais:
• užteks kelių krosnelių visam rūsiui. Jas reikia pastatyti šalia rūsio langų, o dūmtraukius išvesti pro langus;
• krosnelės atliks ir apšvietimo funkciją;
• galėsite skirti vieną patalpą maistui;
• galėsite skirti atskirą patalpą tualetui;
• galėsite bendrai gaminti valgį;
• galėsite bendrai ieškoti, kaip papildyti maisto produktų ir vandens atsargas.

Projektą „Pasiruošę ginti savo valstybės sieną“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijos ir televizijos rėmimo fondas, skirta 2500 Eur.