R. Paksas. Virtualus švenčių šurmulys prieš realią gyvenimo kasdienybę

Straipsnis  6 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Prieš keletą dienų nušurmuliavo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai. Mažiau kaip prieš metus Europos valstybės minėjo Europos Sąjungos susikūrimo šešiasdešimtmetį. Dar po dviejų metų minėsime Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį.

Jau būta ir bus dar daug šventinio šurmulio. Kuriame pasigendu šiek tiek daugiau blaivaus požiūrio į perdėtą pompastiką. Kuriame stokojama rimtų ir solidžių įžvalgų apie nueitą kelią, jame padarytas klaidas ir konceptualių idėjų bei esminių nuostatų dėl Lietuvos išlikimo savarankiška ir nepriklausoma valstybe, dėl jos tautinio ir kultūrinio identiteto išsaugojimo. Kintančioje Europos Sąjungoje ir besikeičiančiame pasaulyje. Dėl tos pačios Europos ir Lietuvos vietos joje.

Taip jau sutapo, kad praėjusioje Europos Parlamento sesijoje frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vardu teko kalbėti diskusijoje dėl Europos Sąjungos ateities. Joje savo požūrį pristatė Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius. Nuo metų pradžios parlamente pradėtos diskusijos, kai kiekvieną mėnesį vis kitos šalies ministras pirmininkas dalinasi savo šalies požiūriu dėl situacijos ES ir pasiūlymais dėl jos ateities.

Gerai, kad pagaliau bent diskutuojame dėl ES ateities. Tuo akivaizdžiai pripažindami, kad dabartis nėra tokia gera ir ji mūsų netenkina. Problemos dėl migrantų, socialinė atskirtis, nedarbas, daugelis kitų.

Antra vertus, diskusijos neturėtų virsti apsikeitimu komplimentais. Reikia kalbėti esminiais klausimais: ar investuoti į švietimą, kultūrą, socialines veiklas, mokslą, sportą, ar į gynybos išlaidų didinimą Europoje? Apmaudu, kad Kroatijos premjeras negirdomis praleido klausimą, ar ES neturėtų nuo globalizacijos ginti tokių mažų šalių, kaip jo Kroatija ir mano Lietuva?

Keista, kad iki šiol EP diskusijose neužsimenama apie Katalonijos nepriklausomybės siekį. Tarsi tai vyktų toli nuo mūsų ir Europos Parlamento nariams nereikėtų apsispręsti dėl pozicijos: Europos Sąjungos kaip tautų žandaro, ar Europos Sąjungos, kaip demokratinius procesus palaikančios bendrijos? Aš esu už antrą variantą.

Manau, kad pats laikas plačią diskusiją dėl ES Sąjungos ateities ir Lietuvos vietos joje pradėti ir mūsų šalyje. Šventinis šurmulys ir dažnu atveju iš nieko daromi skandalai pernelyg užtęsė pauzę dėl rimtų mūsų valstybės socialinių ir ekonominių, vidaus bei užsienio politikos problemų.

Kai reikia ne tik nedelsiant įgyvendinti skambiai idėjomis Lietuvai pavadintus institucinius sprendimus, kuriuos iki šiol galėjo be jokių akcijų padaryti įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia. Kai reikia nuo viešųjų ryšių akcijų ir tuščio politikavimo pagaliau atsisukti į konkretų šalies žmogų, dar gyvenantį Lietuvoje. Dar auginantį joje vaikus, dar jai dirbantį ir mokantį mokesčius.

Reikia atrasti sprendimus, kad tie mokesčiai Lietuvos gyventojų reikmėms būtų išleidžiami tinkamai ir efektyviai.

Mes pernelyg dairomės į atskiras detales, nenorėdami matyti visumos. Vieni iš mažiausių atlyginimų, kone mažiausios pensijos – tai dalykai, kurie patys savo esme jau yra grėsmingi. Bet iš jų gimsta ir kiti reiškiniai: emigracija, kol kas tik pigiausia darbo jėga patraukli rinka, gimstamumo mažėjimas, nusivylusių ir neturinčių ką prarasti žmonių masės augimas.

Prasta demografinė situacija daug labiau negu kibernetiniai karai gali daryti įtaką socialinės atskirties augimui. Su tuo kovojant tik žodžiais, gali ateiti laikas, kai jaunimo nedarbas ir beviltiškumas, politikų tarnystė oligarchiniam kapitalui, globalizmo propaganda ir visuomenės skurdas taps katalizatoriumi, kuris įžiebs pilietinio pasipriešinimo ugnies židinius atskirose Europos valstybėse. Lietuva taip pat gali būti tarp jų.

„Norime Sąjungos, kurios piliečiai turėtų naujų kultūrinės bei socialinės raidos ir ekonomikos augimo galimybių“, – sakoma prieš mažiau nei metus, švenčiant ES šešiasdešimtmetį, pasirašytoje   Romos deklaracijoje.

Duok Dieve, kad piliečiai galėtų išlaikyti tas galimybes, kurias jie iki šiol turėjo. Nes atrodo, kad dabartinės pastangos mažinti socialinę atskirtį, ją tik didina.

Tokia reali gyvenimo kasdienybė, iliustruojanti, kad kalbos ir akcijos socialiniuose tinkluose, su įvairiomis grotažymėmis ar be jų, šventės, kuriose savi apdovanoja savus, yra taip toli nuo esminių problemų, o žmonės, dažniau matomi tame virtualiame pasaulyje negu miesto gatvėse ar kaimo keliuke, yra neįgalūs pasiūlyti sprendimų, kurie tą kasdienybę realiai pakeistų.

Vargu, ar jie pasikeis, tad gal juos reikėtų pakeisti? Dabar jau einant link atkurtos Lietuvos trisdešimtmečio.

 

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“

Rekomenduojami video:
Straipsnis  6 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Sandra Klimienė

VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorės planuose – nuoseklus ir sunkus darbas  3

Anastasija, Sergejus ir mažasis Georgas

Tikėkit mumis, prašo ukrainietė Anastasija  0

„Eržvilko spindulys 2024“

„Eržvilko spindulys 2024“  0

„Veliuonos krašto žmogaus 2024“ apdovanojimai

Vasario 16-ąją pagerbti Veliuonos krašto šviesuoliai  0

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei  0

Kęstutis Vasiliauskas

Kęstutis Vasiliauskas: Gyvenimas tarsi šachmatai – neįdomu žaisti atsargiai  0

Vytautas Kutkevičius

Vytauto Kutkevičiaus gyvenimo gairės ne metai, o knygos  3

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus  0

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis  0

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei  0

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė  1

Mirė gydytoja Elena Janušienė

Mirė gydytoja Elena Janušienė  1

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis  7

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene  6

Prisiminkime išėjusius...

Prisiminkime išėjusius...  8

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai  1

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“  1

Trečiąjį kartą „Lietuvos talentuose“ su savo daina „Indigo vaikas“ dalyvavęs Naglis Mačėnas iš komisijos narių išgirdo tris „Taip“.

„Lietuvos talentų“ scenoje – veliuoniškis Naglis Mačėnas  0

Rugpjūčio gale kartu buvusia darželio-lopšelio „Nykštukas“ direktore Irena Bertuliene. Ši draugystė tęsiasi daugiau nei 22 metus.

Jurbarke lankėsi ilgametis švietimo įstaigų rėmėjas Gunteris Topferis  5

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai  0

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų  4

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje  0

Sportininkas Rokas (dešinėje) su drauge Ieva ir bičiuliu Vladislovu

Lietuvą perbėgęs sportininkas: „Norint kažko pasiekti, reikia ir pakentėti“  0

Viename iš Kęstučio gatvės daugiabučių gyvenanti Aldona Jakaitienė iš sodininkystės semiasi jaunystės ir gyvenimo džiaugsmo.

Jurbarkiškei Aldonai gėlės – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą  0

Mūsų partneriai