R. Juška: „Perkėloje arkliai nekeičiami“

Taip atsakė Jurbarko rajonui jau šešerius metus vadovaujantis meras Ričardas Juška, paklaustas, ar nebūtų sveika rajonui, jei jam vadovautų naujas žmogus. „Mūsų laiko“ interviu su kandidatu į merus – apie investicijas, klaidas ir skolas.

– Jūs pasirinkote liberalų sąjūdį, nors esate prieš atominės elektrinės statybą, prieš skalūninių dujų paieškas. Ar nemanote, kad veidmainiška būti partijos dalimi, kuomet požiūriai esminiais klausimais visiškai nesutampa?

– Mano supratimu, partijos seniai nebeturi ideologijų ir jomis nesivadovauja. O liberalų partiją esu pasirinkęs nuo 1995 metų  todėl, kad galima išreikšti savo nuostatas liberaliai. Niekas manęs neįpareigoja sutikti. Aš pirmiausia esu žmogus. Aš matau, ko gyventojams reikia. Kad nesutampa požiūriai, nebuvo gyvenimo problema, nėra ir, manau, kad nebus.

– Žiūrint į savivaldybės tarybos sudėtį irgi kyla panašių minčių. Liberalų sąjūdžio partija labiau sutaria su Darbo partija bei socialdemokratais nei su TS-LKD, kurie turėtų būti jums artimesni, bet kurie taryboje yra opozicijoje. Ar nėra taip, kad svarbiausia ne ideologija, požiūriai, o būti valdžioje, nesvarbu, su kuo?

– Jūsų klausimas patvirtina anksčiau mano išsakytą teiginį, kad partijos nebeturi ideologijų. Kai į rajono tarybą patenka aštuonios partijos, vienai partijai įgyvendinti savo ideologijos tikrai nėra galimybės. 

Dirbant rajono žmonėms, aš nematau, kad yra skirtumas, ar atsiras pastatas, ar sutvarkyta infrastruktūra, ar nutiesta gatvė, šaligatvis – kokia partija tai padarė.

– Jei nėra ideologijos, kodėl tuomet renkatės būtent šią partiją?

– Kai rinkausi, liberalų partija atrodė labai patraukliai. Ir toliau matau galimybę, kad šioje partijoje galiu lengviausiai įgyvendinti nuostatas, kurios priimtinos man, tarybos daugumai, komandai, reikalingos rajono gyventojams. 

– Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis pasisako už gėjų partnerystės įteisinimą. Pritariate?

– Ne, nepritariu. Kaip liberalas turėčiau pritarti, bet kaip žmogus esu taip auklėtas, taip suprantu ir, manau, kad manęs jau niekas nepakeis. 

– Į 2011 m. savivaldybių rinkimus su Liberalų ir centro sąjunga ėjote žadėdamas pagerinti geriamojo vandens kokybę. Bet vanduo iš daugiabučių kranų bėga toks pat prastas, gal net prastesnis. Ar jūsų pažadais galima tikėti?

– Aš manyčiau, kad ir pažadais galima patikėti, ir tuo labiau, kad tų pažadų įgyvendinimui žengti reikšmingi žingsniai. Per tą laiką buvo atlikti tyrimai, nustatytos priežastys, pasitelkti mokslininkai, ir, kas svarbiausia, jau parengtas vandens gerinimo techninis projektas ir sumokėtos lėšos. Net yra paskelbti pirkimai. Laukiame 2014–2020 metų laikotarpio lėšų skyrimo. Ir, mano supratimu, realūs darbai turėtų prasidėti jau 2015 arba 2016 metais. Net ne pažadu, bet žinau, kad taip bus.

– Praėjusių metų pabaigoje Jurbarko rajono savivaldybė turėjo daugiau nei 12 mln. Lt skolos. Šiuo metu skola, ko gero, dar labiau išaugusi. Jūsų buvimo meru laikais skola augo sparčiausiai. Ką galėtumėte pasakyti būsimoms kartoms, kurioms šią naštą užkrovėte?

– Atsakymas labai lengvas ir paprastas. Pagal savivaldybės skolą esame viena iš mažiausiai skolų turinti savivaldybė. 30 savivaldybių iš 60-ies neturi net skolinimosi galimybės. Ir ateina 2014-2020 metų finansavimo laikotarpis – nežinia, kaip jos įgyvendins ir investuos Europos Sąjungos skirtas lėšas. Mes tokią galimybę turime. Atsakymas paprastas todėl, kad paskutiniu laikotarpiu, per tuos ketverius metus, investavome į Jurbarko rajoną apie 170 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos lėšų. Kiekvienam projektui reikia apie 10-15 proc. koofinansavimo – grubiai tariant, investicijoms į rajoną savivaldybei reikia prisidėti savo dalį – apie 17 mln. Lt. 

Šiuo metu skola yra apie 14 mln. Lt. Ji nebus našta, kadangi projektai jau bus įgyvendinti, lėšos bus pradėtos grąžinti. Bet vėl laukia 2014-2020 metų laikotarpis. Tikimės, kad bus mažiau lėšų – negausime 170 mln. Lt. Jei norėsime daryti investicijas Jurbarko rajone, vienų projektų lėšos grįš, kitų teks skolintis. Ta suma ir sumažės, ir padidės – bus tam tikri svyravimai.

– Dėl ES ir kitokių paramų gražėja Jurbarkas. To nenuneigsi. Bet žiūrėkite, kaip yra – Kauno gatvė graži, bet verslininkai skundžiasi, kad ji mirusi – nėra pirkėjų. Arba kaimo seniūnijose tiesiamos vandentiekio trasos, neatsižvelgiant, kad gyventojų mažėja ir nebus kam tuo vandentiekiu naudotis. ES pinigai įsisavinami klojant trinkeles, kertant medžius, tiesiant kelius. Ar nėra taip, kad radote paprasčiausią būdą įsisavinti europinius pinigus, nežiūrint to, kokią ilgalaikę naudą duos gyventojams?

– Šiuo 2007-2013 metų laikotarpiu skirtos ES lėšos turi tikslinę paskirtį – jei skirtos vandentvarkai, gali tvarkyti vandentvarką. Jei skirtos gatvių tiesimui – gali tiesti tik gatves. Ir jokiu būdu, jei lėšos skirtos renovacijai, negalima jų nukreipti į kitus objektus, pavyzdžiui, išasfaltuoti žvyruotą gatvę. Arba tas lėšas imi, arba jų neimi. Žvelgiant į priekį, dabartinė Vyriausybė yra iškėlusi sąlygas, kad būsimu laikotarpiu lėšos bus skiriamos tokiu atveju, jei savivaldybės pateiks įrodymus, kad nereikės viešųjų lėšų įgyvendinto projekto priežiūrai, tvarkymui, o būtent skaičiavimais reikės pagrįsti, kokią ekonominę naudą ir kokį efektą duos sukuriant darbo vietos. Jau dabar bus. To nebuvo. Ateinančios lėšos orientuotos į verslo skatinimą, investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą. 

– Apie investicijų pritraukimą. Jurbarkas turi užsienio savivaldybes-partneres – Belgiją, Daniją, Lenkiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Moldovą. Ten vyksta kasmet delegacijos, tarp jų ir jūs. Ar nėra taip, kad tie bendradarbiavimai – tik paslėptas būdas papramogauti, „pabaliavoti“ už mokesčių mokėtojų pinigus. Pasakykite, nors vieną investuotoją, kurį pavyko prisikviesti iš šių partnerių.

– Labai primityvus požiūris, kad išvykimas yra tik papramogauti. Pirma, pasirašytos sutartys su visomis tų valstybių savivaldybėmis, išskiriant prioritetus – bendradarbiavimą sporto ir kultūros srityje. Tas ir vyksta. Galbūt išsiskyrė savo sutartimi Berlynas, Lichterbergo rajonas, kur numatytas ir bendradarbiavimas verslo srityje. Taip per daug metų vyko ir verslininkai, ir dalyvavo parodose, ir buvo pradėta gabenti verslininkų jurbarkiečių produkcija, ir buvo konkretūs kontaktai. Deja, dėl įvairių aplinkybių prasidėję verslo ryšiai, mano žiniomis, šiandien nutrūkę, nes mūsų verslininkų apimtys ir galimybė realizuoti savo produkciją tenai neatitiko realizacijos kiekio poreikio. 

– Prezidentė metiniame pranešime kalbėjo, kad už investicijų pritraukimą regionuose atsakingi merai. Ką jūs asmeniškai darote, kad būtų pritrauktos investicijos?

– Pirma, apie investicijas pradėta galvoti tik man pradėjus dirbti ir šios kadencijos taryboje savo potvarkiu sudariau darbo grupę, kuri dirbo pusę metų. Ji parengė investicijų pritraukimo priemonių planą. Dalyvavo visų partijų atstovai, teikė savo siūlymus, priimtas tarybos sprendimas nuo 2012 iki 2020 metų. Šiandien jau galiu net įvardinti numatomas investicijas, kurios jau prasidėjo. Jei paminėjau vieną skaičių – 170 mln. Lt ES lėšų per metus į Jurbarko rajoną, tai viena firma į Jurbarko rajoną investuoja 124,3 mln. Lt.  Darbai bus baigti kitų metų lapkričio 1 dieną. Tai „Žalioji energija“. Užsiims vėjo jėgainių parko statyba Rotuliuose. Darbai vyksta pusę metų. Tai bus nekilnojamasis turtas. Nuo to turto 0,3 proc. įmonė mokės į Jurbarko rajono savivaldybės biudžetą – šimtai tūkstančių litų papildomų lėšų kasmet. Štai prieš dvejus metus pradėtas darbas rezultatus duoda šiais metais.

Plius jau yra sutarta, bet dar negavau palaiminimo – prasidės nedidelės gamyklos statyba – savininkai irgi investuos Europos Sąjungos lėšas. Tai bus 12 darbo vietų, investicijos ir gamyba. Tai bus Jurbarkų seniūnijoje.

– Ar tai jūsų asmeninis nuopelnas, kad atėjo tos investicijos?

– Aš niekaip nesuprantu, kai rodo per televizorių rajono merą, dėl etikos sumetimų nesakysiu kurios savivaldybės, gal 10-15 minučių reportažą, kaip jis važiuodamas ežero pakrantėm rodo, kad norvegai investuoja ir rajoną pasieks 30 mln. Lt investicijų, ir kaip labai gerai jis dirba. Reikalinga komanda, žmonės, atmetant visas partines ambicijas, nes tam rajono gyventojui visiškai jokio skirtumo, kokia partija daugiau ar mažiau prisidėjo. Jie mato galutinį rezultatą.  

– Žmonės kalba, kad daugelis sprendimų savivaldybėje yra nuspėjami. Pvz., jau dabar „žinoma“, kas bus kultūros centro direktoriumi, kas vadovaus visuomenės sveikatos biurui, socialinių paslaugų centrui, prieš konkursą į kultūros skyriaus vedėjus daugelis net neabejojo, kas juo taps. Pastebima, kad konkrečiam asmeniui pritaikomos konkurso sąlygos. Ką galite atsakyti žmonėms?

– Tai nesąmonė. Jūs man tada pateikite statistiką, kiek tų spėliojimų nepasitvirtino. Kai kurie pasitvirtina. Ką reiškia, kai dalyvauja vienas kandidatas – tai labai nesunku ir atspėti. Bet kai dalyvauja daug kandidatų, ateina 17, niekas neatspėja. Duosiu pavyzdį. Paimkime Eržvilko seniūniją ir dabartinį seniūną (Gintaras Kasputis, socialdemokratas, – aut. past.). Tuo momentu (kalbama apie seniūno rinkimus, – aut. past.) socdemai nebuvo net valdančioje daugumoje, o aiškiai buvo lenkiama į vieną partiją, konkrečias pavardes. Ir tai nepasitvirtino, bet apie tie niekas nebekalba. O spėlioja tie žmonės, kurie yra tame rate, kurie gyvena prielaidomis.

Šių sprendimų priėmime mero institucija ir taryba net nedalyvauja. Bus kur kas paprasčiau, ką numato naujasis įstatymas, kad jau kitoje kadencijoje viešųjų įstaigų vadovus skirs meras. Užsibaigs žaidimai, spekuliacijos. Meras priims sprendimus asmeniškai, pasirinkdamas pagal kompetenciją.

– Kokių klaidų padarėte būdamas meru?

– Aš prisiimu kaltę sau, kad nesugebėjau tarybos narių įtikinti kai kuriais klausimais dėl kai kurių priimamų sprendimų, nes kai kurie priimti sprendimai nebuvo atspindintys rajono gyventojų poreikių, o išleista nemažai lėšų. Aš buvau dėl vieno ar kito sprendimo gal visai priešingos nuostatos, bet dirbant komandoje turi paklusti daugumos nuomonei. Mero balsas vienas iš 25. Turiu omeny įgyvendintus projektus, kurių buvo galima ir atsisakyti – jie nėra tiek efektyvūs, jų išlaikymas per daug kainuoja biudžetui. Pavyzdžiui, socialinis būstas. Mes būtume praradę keletą milijonų investicijų į rajoną, skirtų socialiniam būstui, bet tada ir mes, ir niekas negalėjo žinoti, kad tos savivaldybės, kurios negavo ES investicijų paramos socialiniam būstui, gavo iš Vyriausybės lėšų pirkti butus socialiai remtiniems žmonėms. Tai būtų buvę efektyviau. Europinės lėšos buvo skirtos „vaiduokliuojančių“ komercinės paskirties pastatų pirkimui ir jų pavertimui socialiniu būstu. Kiti pavyzdžiai – mes beveik išnaudojome visas lėšas užterštų teritorijų valymui. Savivaldybei teko ir administravimas, ir koofinansavimas, ir darbas, ir investicijos, ir tie patys kreditai, o šitos teritorijos žemė savivaldybėms nepriklauso. Mes tvarkėme valstybės žemę. Šias problemas turėjo spręsti pati valstybė. 

 Rinkėjai turi teisę žinoti ir apie jūsų asmeninį gyvenimą. Ar tiesa, kad šiais metais išsiskyrėte su žmona? Kada, dėl kokių priežasčių?

– Taip. Apatinių baltinių skalbimui turiu skalbimo mašiną „Bosch“. Tai asmeninis reikalas. Toks mūsų sprendimas. 

– Kai jus kalbinau 2012 m. rudenį, po Seimo rinkimų, kuomet dar priklausėte LiCS, sakėte, kad balsuodamas už sąrašą reitingavote tuos, kuriuos geriausiai pažįstate ir kuriais pasitikite. Vienas tokių – S. Lapėnas. Ar galėtumėte tuos žodžius pakartoti ir dabar?

– Dabar galėčiau pasakyti, kad Saulius nuvylė. Beveik visas skyrius, beveik 99 proc. žmonių, pasirinkome būti kartu, toje pačioje komandoje, su kuriais išbuvome mažiausiai 15 metų.

Žmogaus pažinti visiškai neįmanoma. Mūsų buvo toks pasirinkimas, Sauliaus – kitoks. Jis, nepritardamas viso skyriaus nuomonei, pasirinko kitą kelią. Tegul jis jame būna laimingas.

– Buvote meru nuo 2009 metų pradžios, pusantros kadencijos. Nemanote, kad būtų sveika pačiam rajonui, jei vadovautų naujas žmogus?

– Galima pasakyti taip – reikalingas naujas veidas, naujas požiūris ir viską keisti, naujai daryti. Bet galima pasakyti ir kitaip – perkėloje arkliai nekeičiami, todėl, kad nebūtų pertrūkių, naujų formavimų, ieškojimų. Patirtis ne visada blogiausia. Aš savivaldoje 24 metai, o meru tik 6 metai. Valdžių pasikeitimų esu labai daug matęs. Ir iš Jurbarko istorijos įvardinkite nors vieną pasikeitimą, kuris buvo naudingas. Man ne pavyzdys Šilutės rajonas, kai per kadenciją išrenkamas penktas meras. 

Vizitinės