Profesorius iš Floridos: jei ne Smalininkai, nebūčiau tiek pasiekęs

Netikėtai į redakciją užsukęs svečias pasirodė esąs gana įdomus pašnekovas. Susipažinkite su iš Smalininkų kilusiu ir jau kuris laikas JAV, Floridos valstijoje gyvenančiu profesoriumi, biomedicinos mokslo daktaru Nauriumi Tamulevičiumi.

Jis kilęs iš Smalininkų, čia 1990 m. technikume raudonu diplomu baigė Žemės ūkio mechanizacijos fakultetą. Smalininkuose mokėsi iki 19 m., paskui studijavo Kaune kūno kultūros akademijoje (dabar Lietuvos sporto universitetas). Ten baigė magistrantūrą ir aspirantūrą. 2001 m. apsigynė Lietuvos respublikos biologijos mokslų daktaro disertaciją „Senėjimo poveikis žmogaus griaučių raumenų nuovargiui atliekant kartotinius ekscentrinius ir izometrinius fizinius pratimus“.  Prieš 17 m. išvyko į JAV. Aštuonerius metus dirbo  privačioje klinikoje Floridoje, po to nuo 2008 m. pilnu etatu dėstytojavo Barry universitete, yra jo Asocijuotas Profesorius. Šiemet perėjo dėstyti į Tampos universitetą Floridoje. Praėjusius metus praleido Pietų Afrikoje, kur vykdė metabolinio optimizavimo bei fizinio aktyvumo įtakos tyrimo žmogaus organizmui programą.

Didžiuojasi kad yra iš Smalininkų

Apsilankęs Lietuvoje Nauris visuomet aplanko ir gimtuosius Smalininkus. Ir šios viešnagės Lietuvoje metu su vaikystės draugais tris paras žvejojo Nemune. Pasakoja, kad draugai specialiai šiam susitikimui išeina atostogų, suvažiuoja iš Klaipėdos, Vilniaus, kitų miestų, yra ir vietinių, gyvenančių Smalininkuose. „Vietinių nedaug, nelabai ką čia ir nuveiksi. Į pensiją išėjus – čia labai gera, ideali vieta gyventi“, – sako profesorius Nauris. Pasakoja, kad šįkart Nemune daugiausia kibo šalviukai. „Nostalgija didelė Smalininkams ir Lietuvai apskritai. Bet kad ir kokia mūsų šalis graži, yra ir daugiau kur nuvažiuoti, pamatyti. Todėl ne kasmet čia sugrįžtu. Bet jei kalbėtume apie Smalininkus, turiu pasakyti, kad šis miestelis man labai daug davė. Jei ne Smalininkai, nebūčiau nuėjęs į sporto mokslus. Ir į technikumą (TVM) dėl sporto įstojau. Apie 1980 m. čia buvo labai stipri sporto bazė. Dirbo geri treneriai. Dziudo treneris Vytautas Jokubaitis buvo tas žmogus, dėl kurio įstojau į Lietuvos kūno kultūros akademiją, nes norėjau būti treneriu kaip jis. O mokantis supratau, kad reikia tobulėti. Kuo daugiau sužinau, tuo daugiau klausimų kyla. Baigęs bakalauro studijas supratau, kad neturiu kur eiti, apsisukau – ir atgal į magistrantūrą. Be Smalininkų būčiau nuėjęs kitu keliu.

Daugiau penktadienį laikraštyje.