Prisimenant Girdžių kleboną Zenoną Gelažių

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Birželio 23-ąją sukanka 120 metų nuo ilgamečio Girdžių klebono kunigo Zenono Gelažiaus, kurio atminimas iki šiol gyvas Girdžiuose, gimimo.

Zenonas Gelažius gimė 1903 m. Joniškyje, žemdirbių ūkininkų šeimoje, kurioje augo su trimis broliais ir seserimi, buvo antrasis tarp brolių. 1921 m. baigė šešias klases Šiaulių gimnazijoje. 1921–1927 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, ją baigė 1-ojoje Metropolijos seminarijos laidoje. 1927 m. balandžio 2 d. Kauno arkikatedroje vyskupas Juozapas Skvireckas įšventino Z. Gelažių kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo 1927 m. birželio 26 d. gimtosios Joniškio parapijos bažnyčioje.

1927–1929 m. Z. Gelažius tarnavo vikaru Kavarske (Anykščių r.), nuo 1929 m. gegužės jis porą mėnesių pavadavo sergantį Šaukoto (Radviliškio r.) kleboną, paskui 1929–1931 m. buvo vikaras Josvainiuose (Kėdainių r.). Tuo metu jis tęsė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete, kur 1930 m. apsigynė bažnytinės teisės licenciato laipsnį.

1931–1932 m. Z. Gelažius tarnavo vikaru Siesikuose (Ukmergės r.), 1932 m. pradžioje kelis mėnesius buvo Viduklės (Raseinių r.) vikaras, 1932–1935 m. – Vertimų (Jurbarko r. ) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios rektorius.

1935 m. jis tapo Girdžių Šv. Marijos Magdalietės parapijos klebonu. Girdžiuose Z. Gelažius puošė bažnyčią, prie šventoriaus įrengė aikštelę, jo rūpesčiu per Mituvos upę buvo nutiestas pėsčiųjų tiltas.

Kunigas stiprino katalikiškų organizacijų veiklą, įsteigė ir globojo Švč. Sakramento garbinimo broliją, Krikščioniškojo mokslo broliją, atgaivino Tretininkų kongregaciją, globojo pavasarininkus ir angelaičius. Jis buvo Katalikių moterų draugijos Girdžių skyriaus dvasios vadas, 1937 m. rudenį pašventino naują to skyriaus vėliavą. 1937 m. rugpjūčio 24 d. Girdžiuose jis iškilmingai priėmė vizitavusį vyskupą kankinį Teofilių Matulionį.

Senieji Girdžių gyventojai vien geru žodžiu atsiliepdavo apie savo kleboną. Prisimena jį buvus guvų, griežtą vyrą, savo parapijiečiams buvusį kaip ir teisėju – ką klebonas pasakydavo, tai tik jo ir klausydavo. Vokiečių okupacijos metais Z. Gelažius atvykdavo į Dargių mokyklą dėstyti tikybos.

Gražiai kun. Z. Gelažių atsiliepia iš Girdžių krašto kilusi poetė Aldona Elena Puišytė savo prisiminimų knygoje „Ką gyvenimas įrašė“: „Graži man medinė Girdžių bažnyčia. Jos altoriai skęsdavo gėlių žieduose, sakykla, klausyklos apipintos vainikais. Įspūdinga procesija aplink bažnyčią su nešamom vėliavom, procesijų altorėliais ir šventais paveikslais. Sklindant kodylo, vystančių žolyno kvapams. Giedant giedoriams, balsingiems kaimo vyrams ir moterims, aidint varpams ir skambant sidabriniams varpeliams. Mergelės ir moterys procesijoje vilki baltais ir tautiniais rūbais. Išeiginiais kostiumais pasipuošę vyrai sunkiuose ūkio darbuose įdiržusiomis rankomis neša vėliavas ir altorėlius. O procesijos priekyje kunigas Zenonas Gelažius po baldakimu pagarbiai ir oriai neša žėrinčią auksu monstranciją su slėpiningai baltuojančiu Ostijos ovalu vidury. Šviesus, gražiai išsiuvinėtas arnotas jo asketiškam veidui teikia kilnumo. Ligi šiolei prisimenu šį dvasiškį, buvusį Girdžių parapijos kleboną, parengusį mane Pirmajai komunijai. Šios parapijos klebonas Zenonas Gelažius buvo visų mylimas“.

1944 metų vasarą, sovietams vėl okupuojant Lietuvą, Girdžių bažnyčioje Šv. Mišias aukodavo 4–5 kunigai, kurie traukėsi iš Lietuvos. Tuomet iš Tėvynės pasitraukė ir kunigas Z. Gelažius.

1945 m. jis buvo Saksonijos lietuvių dekanas, 1945–1949 m. tarnavo Vunzydelio, Bambergo ir Hanau lietuvių pabėgėlių stovyklų kapelionu, buvo Heseno žemės dekanas, daug padėjo lietuviams, pasitraukusiems į Vakarus, guosdamas benamius, laimindamas jų tolesnio gyvenimo pasirinkimus.

1949 m. gruodį Z. Gelažius persikėlė į JAV ir 1949–1959 m. tarnavo kitataučių katalikų parapijose Sent Liuise (Misūrio valstija). 1959–1968 m. jis buvo Sent Liuiso lietuvių katalikų Šv Juozapo parapijos klebonas. Jis subūrė lietuvius, atgaivino apleistą parapiją, šventoriuje pastatė lietuvišką kryžių.

1968 m. dėl nusilpusios sveikatos pasitraukęs į pensiją, Z. Gelažius persikėlė į Čikagą (Ilinojaus valstija), kur praleido senatvę Market Parke, talkindamas pastoracijoje Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje. Jis organizavo lietuvių bendruomenės veiklą, rūpinosi socialine šalpa, tyliai rėmė aukomis lietuviškus sumanymus.

1977 m. balandį Čikagoje jis paminėjo kunigystės 50-metį, buvo kunigas jubiliatas. Ta proga jis sulaukė Šv. Tėvo apaštališkojo palaiminimo.

Mirė 1985 m. liepos 16 d. Čikagoje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Nuotraukoje: Girdžių pavasarininkų ekskursija Vytėnuose 1937 m. Viduryje – kun. Z. Gelažius.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė  0

Mirė gydytoja Elena Janušienė

Mirė gydytoja Elena Janušienė  1

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis  1

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene  6

Prisiminkime išėjusius...

Prisiminkime išėjusius...  8

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai  0

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“  1

Trečiąjį kartą „Lietuvos talentuose“ su savo daina „Indigo vaikas“ dalyvavęs Naglis Mačėnas iš komisijos narių išgirdo tris „Taip“.

„Lietuvos talentų“ scenoje – veliuoniškis Naglis Mačėnas  0

Rugpjūčio gale kartu buvusia darželio-lopšelio „Nykštukas“ direktore Irena Bertuliene. Ši draugystė tęsiasi daugiau nei 22 metus.

Jurbarke lankėsi ilgametis švietimo įstaigų rėmėjas Gunteris Topferis  0

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai  0

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų  4

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje  0

Sportininkas Rokas (dešinėje) su drauge Ieva ir bičiuliu Vladislovu

Lietuvą perbėgęs sportininkas: „Norint kažko pasiekti, reikia ir pakentėti“  0

Viename iš Kęstučio gatvės daugiabučių gyvenanti Aldona Jakaitienė iš sodininkystės semiasi jaunystės ir gyvenimo džiaugsmo.

Jurbarkiškei Aldonai gėlės – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą  0

Muzikos mokytojui - jaudinantis mokinių sveikinimas (video)

Muzikos mokytojui - jaudinantis mokinių sveikinimas (video)  1

Jurbarko krašto muziejuje jau veikia žinomo gamtos fotografo Roberto Patronaičio paroda

Jurbarko krašto muziejuje jau veikia žinomo gamtos fotografo Roberto Patronaičio paroda  0

Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė

Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė  0

Mirė kraštietis kalbininkas A. Balašaitis

Mirė kraštietis kalbininkas A. Balašaitis  1

„Lyros“ kapitonui patinka vandenys, laivai ir žmonės

„Lyros“ kapitonui patinka vandenys, laivai ir žmonės  1

Fotografas 50-metį pasitiko bėgdamas nuo Raudondvario iki Raudonės

Fotografas 50-metį pasitiko bėgdamas nuo Raudondvario iki Raudonės  0

Elena Grinaveckienė – geriausia jurbarkiškių šnektos žinovė

Elena Grinaveckienė – geriausia jurbarkiškių šnektos žinovė  6

Asociatyvi nuotrauka

Tėvo dienai. (Ne)tobuli ir patys geriausi  0

A. Stoškienė

Audronė Stoškienė. Per skaičius ir iššūkius – šokio žingsniu  1

Tomo istorija. Atvirai apie tai, ką reiškia būti kitokiu

Tomo istorija. Atvirai apie tai, ką reiškia būti kitokiu  1

Mūsų partneriai