Prisimenant Girdžių kleboną Zenoną Gelažių

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Birželio 23-ąją sukanka 120 metų nuo ilgamečio Girdžių klebono kunigo Zenono Gelažiaus, kurio atminimas iki šiol gyvas Girdžiuose, gimimo.

Zenonas Gelažius gimė 1903 m. Joniškyje, žemdirbių ūkininkų šeimoje, kurioje augo su trimis broliais ir seserimi, buvo antrasis tarp brolių. 1921 m. baigė šešias klases Šiaulių gimnazijoje. 1921–1927 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, ją baigė 1-ojoje Metropolijos seminarijos laidoje. 1927 m. balandžio 2 d. Kauno arkikatedroje vyskupas Juozapas Skvireckas įšventino Z. Gelažių kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo 1927 m. birželio 26 d. gimtosios Joniškio parapijos bažnyčioje.

1927–1929 m. Z. Gelažius tarnavo vikaru Kavarske (Anykščių r.), nuo 1929 m. gegužės jis porą mėnesių pavadavo sergantį Šaukoto (Radviliškio r.) kleboną, paskui 1929–1931 m. buvo vikaras Josvainiuose (Kėdainių r.). Tuo metu jis tęsė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete, kur 1930 m. apsigynė bažnytinės teisės licenciato laipsnį.

1931–1932 m. Z. Gelažius tarnavo vikaru Siesikuose (Ukmergės r.), 1932 m. pradžioje kelis mėnesius buvo Viduklės (Raseinių r.) vikaras, 1932–1935 m. – Vertimų (Jurbarko r. ) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios rektorius.

1935 m. jis tapo Girdžių Šv. Marijos Magdalietės parapijos klebonu. Girdžiuose Z. Gelažius puošė bažnyčią, prie šventoriaus įrengė aikštelę, jo rūpesčiu per Mituvos upę buvo nutiestas pėsčiųjų tiltas.

Kunigas stiprino katalikiškų organizacijų veiklą, įsteigė ir globojo Švč. Sakramento garbinimo broliją, Krikščioniškojo mokslo broliją, atgaivino Tretininkų kongregaciją, globojo pavasarininkus ir angelaičius. Jis buvo Katalikių moterų draugijos Girdžių skyriaus dvasios vadas, 1937 m. rudenį pašventino naują to skyriaus vėliavą. 1937 m. rugpjūčio 24 d. Girdžiuose jis iškilmingai priėmė vizitavusį vyskupą kankinį Teofilių Matulionį.

Senieji Girdžių gyventojai vien geru žodžiu atsiliepdavo apie savo kleboną. Prisimena jį buvus guvų, griežtą vyrą, savo parapijiečiams buvusį kaip ir teisėju – ką klebonas pasakydavo, tai tik jo ir klausydavo. Vokiečių okupacijos metais Z. Gelažius atvykdavo į Dargių mokyklą dėstyti tikybos.

Gražiai kun. Z. Gelažių atsiliepia iš Girdžių krašto kilusi poetė Aldona Elena Puišytė savo prisiminimų knygoje „Ką gyvenimas įrašė“: „Graži man medinė Girdžių bažnyčia. Jos altoriai skęsdavo gėlių žieduose, sakykla, klausyklos apipintos vainikais. Įspūdinga procesija aplink bažnyčią su nešamom vėliavom, procesijų altorėliais ir šventais paveikslais. Sklindant kodylo, vystančių žolyno kvapams. Giedant giedoriams, balsingiems kaimo vyrams ir moterims, aidint varpams ir skambant sidabriniams varpeliams. Mergelės ir moterys procesijoje vilki baltais ir tautiniais rūbais. Išeiginiais kostiumais pasipuošę vyrai sunkiuose ūkio darbuose įdiržusiomis rankomis neša vėliavas ir altorėlius. O procesijos priekyje kunigas Zenonas Gelažius po baldakimu pagarbiai ir oriai neša žėrinčią auksu monstranciją su slėpiningai baltuojančiu Ostijos ovalu vidury. Šviesus, gražiai išsiuvinėtas arnotas jo asketiškam veidui teikia kilnumo. Ligi šiolei prisimenu šį dvasiškį, buvusį Girdžių parapijos kleboną, parengusį mane Pirmajai komunijai. Šios parapijos klebonas Zenonas Gelažius buvo visų mylimas“.

1944 metų vasarą, sovietams vėl okupuojant Lietuvą, Girdžių bažnyčioje Šv. Mišias aukodavo 4–5 kunigai, kurie traukėsi iš Lietuvos. Tuomet iš Tėvynės pasitraukė ir kunigas Z. Gelažius.

1945 m. jis buvo Saksonijos lietuvių dekanas, 1945–1949 m. tarnavo Vunzydelio, Bambergo ir Hanau lietuvių pabėgėlių stovyklų kapelionu, buvo Heseno žemės dekanas, daug padėjo lietuviams, pasitraukusiems į Vakarus, guosdamas benamius, laimindamas jų tolesnio gyvenimo pasirinkimus.

1949 m. gruodį Z. Gelažius persikėlė į JAV ir 1949–1959 m. tarnavo kitataučių katalikų parapijose Sent Liuise (Misūrio valstija). 1959–1968 m. jis buvo Sent Liuiso lietuvių katalikų Šv Juozapo parapijos klebonas. Jis subūrė lietuvius, atgaivino apleistą parapiją, šventoriuje pastatė lietuvišką kryžių.

1968 m. dėl nusilpusios sveikatos pasitraukęs į pensiją, Z. Gelažius persikėlė į Čikagą (Ilinojaus valstija), kur praleido senatvę Market Parke, talkindamas pastoracijoje Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje. Jis organizavo lietuvių bendruomenės veiklą, rūpinosi socialine šalpa, tyliai rėmė aukomis lietuviškus sumanymus.

1977 m. balandį Čikagoje jis paminėjo kunigystės 50-metį, buvo kunigas jubiliatas. Ta proga jis sulaukė Šv. Tėvo apaštališkojo palaiminimo.

Mirė 1985 m. liepos 16 d. Čikagoje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Nuotraukoje: Girdžių pavasarininkų ekskursija Vytėnuose 1937 m. Viduryje – kun. Z. Gelažius.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kraštietei Aldonai Puišytei skirta Kauno miesto kultūros premija

Kraštietei Aldonai Puišytei skirta Kauno miesto kultūros premija  0

Kraštietė, taisyklingiausiai mokėjusi ištarti ir sukirčiuoti lietuvių kalbos žodžius

Kraštietė, taisyklingiausiai mokėjusi ištarti ir sukirčiuoti lietuvių kalbos žodžius  0

Deimantė, Aleksandras ir Nijolė

Protėvių žemę pamilo ieškodamas savo šaknų  0

Negalia – ne kliūtis siekti svajonės

Negalia – ne kliūtis siekti svajonės  0

Seserys džiaugiasi ir didžiuojasi Jurbarko komanda

Seserys džiaugiasi ir didžiuojasi Jurbarko komanda  0

Sonatą ir Edmundą sujungė neperskaitytas eilėraštis

Sonatą ir Edmundą sujungė neperskaitytas eilėraštis  0

K. Ramanauskas ir jo sūnūs Aronas ir Atas su krepšininku  Mindaugu Lukauskiu NKL 2023–2024 metų sezono finale, kai Jur- barko komanda įveikė Kretingos krepšininkus.

K. Ramanauskas: parama Jurbarko komandai – investicija į sportą, bendruomenę ir jaunimą  0

Ramanauskų šeima krepšinį ir žaidžia, ir žiūri, ir serga

Ramanauskų šeima krepšinį ir žaidžia, ir žiūri, ir serga  0

Birutė Mockeinė

Birutės Mockienės įdomaus gyvenimo paslaptis  0

Jurbarkiečio Manto istorija: nuo skustagalvio iki prabangaus restorano virtuvės šefo

Jurbarkiečio Manto istorija: nuo skustagalvio iki prabangaus restorano virtuvės šefo  0

Anapilin iškeliavo literatas Vytautas Kutkevičius

Anapilin iškeliavo literatas Vytautas Kutkevičius  0

Gražvydo Ažnos aistra – protmūšiai ir krepšinis

Gražvydo Ažnos aistra – protmūšiai ir krepšinis  0

Albina Bataitytė

Albina Bataitytė – nuoširdi gimtosios kalbos sergėtoja  0

Mirė „Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas

Mirė „Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas  2

Džiuljeta Ufartienė

Viskas iš čia  1

Jolita Štrimienė

Jolita Štrimienė: „Eilėraštis – tarytum įspūdžio ar troškimo grynuolis“  0

Antanas Račas

Kovo 11-osios akto signataras, dvikovoje gynęs Dievą  1

Šarūnas Šimulynas savo dirbtuvėje

Ne savo kaimo pranašas?  0

Janina Sabataitienė ir Danutė Janauckienė

Seserys savo gyvenimo ir Jurbarko be krepšinio neįsivaizduoja  0

I. Tkačuk, O. Mazur, L. Juškaitienė, V. Kurelaitienė, R. Vasiliauskienė, B. Šliužaitė

Šventiniai „Mūsų laiko“ redakcijos palinkėjimai  0

Ugnė Mozūraitytė

Krepšinis kviečia sugrįžti namo  0

Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę

Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę  0

Andriaus Kulikausko pėdsakai Jurbarke

Andriaus Kulikausko pėdsakai Jurbarke  1

Lukauskų šeimos narių kraujas – mėlynai baltas

Lukauskų šeimos narių kraujas – mėlynai baltas  0

Mūsų partneriai