Prisikėlimo istorijos – iš alkoholikų lūpų

Tiems, kurie mano, kad stebuklų, atgimimų, prisikėlimų šiame pasaulyje nebūna, siūlome užsukti atviruose anoniminių alkoholikų (AA) susirinkimuose, ką  „Mūsų laikas“ ir padarė. Šeštadienį  apsilankė atvirame Jurbarko AA grupės „Imsrė“ susirinkime, kurį jos nariai surengė savo 20-ojo gimtadienio proga. Paskaitykite, ką išgirdome.

„Aš galvojau, kad geriu normaliai, ir viskas su manimi tvarkoje, bet buvo problema. Nusiperki keptą vištą ir alaus, ir kada vaikas prašo: „ Mama, tu negerk“, tu jiems nuoširdžiai sakai, kad išgersi tik stiklinę, ne daugiau. Ir kad viskas bus tvarkoje. Ir tu pati tiki tuo, ką sakai. Bet kai išgeri vieną stiklinę, tiesi antros, trečios. Tada jau tau viskas vienodai“, - skaudžiais prisiminimais dalijosi alkoholikė Alma (vardas pakeistas, - aut. past.) šeštadienį, kovo 19-ąją, Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos didžiojoje salėje, kur susirinko ir jos klausėsi apie 100 klausytojų. Dauguma jų - iš visos Lietuvos suvažiavusių anoniminių alkoholikų grupių nariai, jų artimieji, atvažiavę tą dieną paminėti 20-ąjį Jurbarko anoniminės alkoholikų grupės „Imsrė“ gimtadienį. Atvira didelį blaivybės stažą turinčios Almos, o paskui ir Rimanto (vardas taip pat pakeistas, - aut. past.) išpažintis – atviro susirinkimo programos dalis.

Susirinkusiųjų dauguma - AA grupių atstovai bei jų artimieji iš Kėdainių, Kauno, Marijampolės, Šakių, Raseinių, Pilviškių, Viduklės, Kretingos, Plungės, Mažeikių ir kt. Atvirame susirinkime susirinkusieji buvo supažindinti su AA draugijos ir grupių pasaulyje, Lietuvoje bei Jurbarke atsiradimo istorija, pagrindinėmis AA taisyklėmis, principais. Vėliau tik turintys (ar manantys, kad turi) priklausomybę nuo alkoholio rinkosi į uždarą susirinkimą, o šventinę dieną vakare vainikavo vakaronė - su šokiais, gyva muzika.

Alma susirinkusiems pasakojo, kad pradėjo išgėrinėti darbe, kur, jos žodžiais, dirbo linksma moterų kompanija.Nemanė, kad kasdien išgerti yra problema, kad liga. Pradėjo gerti ir viena namuose. Galvojo, kad niekas to nepastebi. Skaudžiausia, pasak Almos, kad labiausiai kentėjo jos vaikai. „Geriu, pagirioju. Rytą vemi. Vaikai aplink maži. Jie manimi rūpinasi – vienas neša bliūdą, kitas dar ką. O tu girta ir keiki, ir šauki, ir gėda, ir nieko padaryti negali. Aš gėriau todėl, kad mane sunervavo, kad man nepasisekė ar pasisekė. Bet kad aš norėjau gerti, aš to nesupratau.

 Visą straipsnį rasite penktadieniniame "Mūsų laikas" laikraštyje.