Pirmą kartą Jurbarko gimnazijos istorijoje abiturientė išleido knygą

Iš nedidelio Paskynų kaimelio (Šimkaičių sen.) kilusią aštuoniolikmetę Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinę Paulę Vaiktukę drąsiai galime vadinti šių metų atradimu – gimnazistė išleido ir pristatė pirmąją savo poezijos knygą „Pavasario plunksna“.

„Esu tiesiog nustebinta. Paulei tik aštuoniolika ir tai pirmas kartas istorijoje per tiek metų, kiek aš dirbu, kad mokinė pristatytų savo poezijos knygą“, – sakė Jurbarko rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Pocevičienė.

Jurbarko viešojoje bibliotekoje vykusio pristatymo metu savo kūrybos eilėraščius skaitė ne tik pati jų autorė Paulė Vaitkutė, bet ir jos bendraklasiai. Pasveikinti jaunosios kūrėjos atvyko artimieji, draugai, gimnazijos direktorius Alvydas Januškevičius ir kiti mokytojai.

„Su Paule susipažinome vienuoliktoje klasėje, taigi kartu su ja mes jau antri metai. Kartą aš paklausiau mokinių klasėje, ar yra kuriančių? Paulė nepasisakė pati, bet žvilgsniai, o kažkieno ir pirštas už jos nugaros į ją nukrypo. Aš įsidėmėjau tą merginą. Po kiek laiko paprašiau Paulės, kad sukurtų eilėraštį ar vaizdelį apie K. Donelaitį. Paulė atnešė savo sukurtą eilėraštį, apie kurį diskutavome, vertinome, mąstėme, koks jis turėtų būti. Kūrybingos prigimties žmogų iš tiesų yra sunku pakreipti viena ar kita linkme. Jis nori pasakyti būtent tą ir būtent taip. Džiugu, kad Paulė nebuvo užsispyrusi. Ji mokėsi, išklausė išvadas, stengėsi įsidėmėti, kas yra sakoma ir kaip reikia tai daryti... Kartą per pamoką, kalbėdama apie Salomėjos Neries gyvenimą, apie jos kaltes ir nuopolius, pastebėjau, kaip Paulė susimąstė, atrodė, kad negirdi manęs. Ir pamačiau, kad ji kažką sąsiuvinyje rašo. Ir man pasirodė, kad tai eilėraštis. Vadinasi, per pamoką, kalbant apie tokius jautrius dalykus, iš tikrųjų kūrybingos prigimties žmogui gimsta minčių, kurios tuoj pat turi būti užrašomos nieko nelaukiant. Nieko tada nesakiau, paskui paklausiau Paulės apie tai. Ji patvirtino ir pasakė, kad tai buvo: „Mintys, mokytoja, jūsų mintys, kurios vėliau išsivystė į eilėraštį“, – pasakojo knygos pristatyme dalyvavusi Paulės lietuvių kalbos mokytoja Vilija Bartusevičienė.

Pirmieji merginos bandymai kurti prasidėjo šeštoje klasėje, tačiau ji jų nesureikšmino ir sąsiuvinį padėjo į šalį. Pradėjus mokytis gimnazijoje, Paulę gąsdino nauja aplinka, tačiau ilgainiui ji priprato ir pamilo mokytojus, kurie ją ir paskatino kurti. „Iki pernai metų domėjausi ir kūriau menus, bet ne literatūrą. Vieną dieną prie manęs priėjo mano lietuvių kalbos mokytoja ir paklausė, ar aš rašau. Žinoma, aš sutrikau ir net nepagalvojusi apie tą šeštą klasę, pasakiau, jog ne. Ji paprašė parašyti K. Donelaičiui eilėraštį. Aš parašiau net du ar tris ir kitą dieną nunešiau jai paskaityti. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakoja Paulė. Su savo pirmosiomis eilėmis mergina dalyvavo renginyje, skirtame K. Donelaičiui, na, o praėjusiais metais laimėjo lietuvių poezijos filologijos konkursą. Na, o skatinama mokytojų, artimųjų ir draugų išleido pirmąją savo poezijos knygą „Pavasario plunksna“.

„Kūryba yra ne tik Dievo dovana, bet ir sunkus, atkaklus, daug stiprybės reikalaujantis darbas. Paulei netrūksta nei vieno, nei kito. Išties džiaugiuosi, kad Paulė nenuleido rankų, kad sugebėjo kurti, eiti pirmyn, iš štai dabar mes turime tokį gražų rezultatą. Taigi tikiuosi, kad ši mergina sukurs daug prasmingų posmų ir mes apie ją dar tikrai išgirsime“, – vakaro metu sakė V. Bartusevičienė.

„Įkvėpti mane kurti gali labai įvairūs dalykai, suteikiantys tiek džiaugsmą, tiek nusivylimą, skausmą ar net liūdesį. Tiesiog praeivis gatve su šypsena ar net mokytojos per pamoką pasakyti žodžiai. Kartais gamtos grožis, aplinkinių emocijos ir mąstymas. Man gražu visa tai, kas meniška. Mane jaudina saulėlydžiai, saulėtekiai, upės tėkmės garsas, tyla, naktinis dangus. Tiesa pasakius, būna ir taip, jog atsibundu naktį, susapnavusi kažką įkvepiančio, ir tiesiog visas eilėraštis pabyra rašalu ant popieriaus. Tiesiog esu paprastas jaunas žmogus, niekada savęs neišskirčiau ar nepavadinčiau kitokia. Tiesiog užrašau tai, kas manyje, norėdama, jog žmogus, perskaitęs ar pamatęs kūrinį, pasakytų: „Tu jauti? Nes aš pajutau tai, ką ji man norėjo pasakyti šiuo kūriniu“. Savo kūryba siekiu ne tik nudžiuginti, o tiesiog perteikti savo išgyvenamus jausmus. Idėjų kūrybai randu kasdieninėje aplinkoje“, – sako mergina.

„Klausydamas lietuvių kalbos mokytojos pasisakymo apie Paulytę, išgirdau ir Salomėjos Neries vardą. Labai įdomus sutapimas, nes Paulytė tuose namuose, kuriuose užaugo, daug metų girdėjo Salomėjos Neries eiles. Į tuos namus jas parnešė Paulytės teta Raselė, kuri dar būdama moksleivė, nuo pat pirmos iki dvyliktos klasės dalyvaudavo raiškiojo skaitymo konkursuose ir visada užimdavo prizines vietas. Mėgstamiausia jos poetė buvo Salomėja Neris, todėl dažniausiai ji ir deklamuodavo jos eiles. Raselė visą laiką keliavo su Salomėja Nerimi ir visą laiką skynė laurus, nes tai iš tiesų buvo geniali poetė. Ir ta dvasia mus visus palietė. Kai vaikas baigė mokyklą, užvertė knygą, kažkaip mes to pasigedome. Tačiau laikas šią knygą atvertė iš naujo ir dar su tokiu gyvu skambesiu. Šią knygą atvertė Paulytė. Ji iškėlė tą skambesį, kad mes visi išgirstume. Ir išgirdome, ir visi pajautėme. Kai pirmą kartą išgirdau Paulytės eilėraštį, aš buvau nustebintas, aš negirdėjau žodžių, bet girdėjau tą skambesį. Galbūt Paulytės sukurti eilėraštukai dar nėra tobuli, bet tas gyvas skambesys yra ir liks amžinai gyvas, nes yra įrašytas knygutėje, įamžintas visiems laikams. Ir aš noriu, kad jis skambėtų visą laiką“, – sakė Paulės senelis, buvęs menininkas Vytautas Pempė.

„Tu garsini gimnaziją. Tau šių metų pabaiga yra ypač sėkminga. Knygos pavadinimas „Pavasario plunksna“, tai tegul ateinantys metai, pavasaris ir vasaros pradžia, šia plunksna rašo tau šimtukus ir pačius geriausius pažymius egzaminų metu“, – jaunajai kūrėjai linkėjo Jurbarko rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Pocevičienė.