Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę

Džiaugiamės skirtingais, įdomiais ir brandžiais, jurbarkiečiais, aistringai palaikančiais krepšinio komandą „Jurbarkas-Karys-Manvesta“. Vienas tokių – žinomas Jurbarko krašto verslininkas, buvęs politikas Saulius Meškauskas, kurį sirgalių tribūnose visada matysite pirmose eilėse. Šis pašnekovas padeda plačiau pažvelgti į Jurbarko krepšinio komandą, nes įžvelgia ir apčiuopiamą investicijų į krepšinį grąžą.

Paaiškėja, kad Sauliui krepšinis visada buvo svarbus. Vaikystėje, jaunystėje ir vėliau savo kasdieną jis leisdavo su krepšinio kamuoliu – ir kieme, ir mokykloje. Šiek tiek žaidžia ir dabar, bet tik savo malonumui. Šis pašnekovas domisi ne tik krepšiniu – jam svarbios ir kitos sporto šakos. Saulius Jurbarke keletą metų lankė karatė treniruotes ir šiuo sportu užsiiminėjo gana intensyviai. „Labai patiko ir patinka ši sporto šaka. Naudinga tiek kūnui, tiek sielai“, – patikino, pridurdamas tuo domėjęsis rimtai. „Apskritai, jei susidomiu kažkuria sporto šaka, tai man tampa daugiau nei pomėgiu. Mėgstu atsiduoti, kiek tai yra įmanoma“, – paaiškino vyras, šiuo metu susidomėjęs dar viena sporto šaka. „Esu pametęs galvą dėl stalo teniso. Dar tik pradžia, bet jau yra šiokie tokie rezultatai ir nesiruošiu sustoti“, – šypsojosi jis. Beje, sportiški ir abu Sauliaus ir Vaidos Meškauskų sūnūs, o jaunesnysis, pasak Sauliaus, šimtu procentų atsidavęs krepšiniui.

Šiai sporto šakai ir Saulius lieka ištikimas. „Kad ir kuo pats besidomėčiau, krepšinis visada šalia. Anksčiau buvo Kauno „Žalgiris“, dabar prioritetas yra „Jurbarkas-Karys-Manvesta“. Vis dėlto, kai komanda priklauso tavo miestui, kitas jausmas už ją sirgti. Juo labiau, kai pasiekti tokie rezultatai“, – sako Saulius, kuris stengiasi dalyvauti ne tik namų rungtynėse, bet ir išvykose. „Dažniausiai pavyksta, bet atima daug laiko. Žmona baudžia“, – šypsojosi vyras.

Sirgaliai taip pat svarbūs

Jis įsitikinęs, kad sirgaliai taip pat prisideda prie savo komandos sėkmės. „Manau, sirgaliai yra svarbi šios organizacijos dalis ir įneša nemažą indėlį. Tikiu, kad palaikymas rungtynėse motyvuoja žaidėjus“, – įsitikinęs pašnekovas. Paklaustas, ką mano apie skeptiškai nusiteikusius Jurbarko komandos atžvilgiu, sako, kad tokių visada yra ir bus. „Manau, tai tokie, kurie patys nesugeba ar nenori organizuoti, nes tai reikalauja daug laiko ir pastangų. Tik laukia, kada savivaldybė skirstys pinigus, todėl ir nepatinka, kad krepšiniui skiriamas didžiausias dėmesys“, – pastebėjo aktyvus jurbarkietis, turintis savo požiūrį, kaip turėtų būti skirstomi pinigai sportui. „Apskritai savivaldybė turėtų skirti pinigus ne už laimėjimus, bet už bendruomenės įtraukimą. Mano nuomone, pinigai, skiriami Jurbarko krepšiniui – teisinga savivaldybės investicija ne tik į krepšinį, bet ir į Jurbarko bendruomenę, kuri jau duoda grąžą. Tuo nesunku įsitikinti, atėjus pažiūrėti rungtynių. Kiek susirenka žmonių, kokios emocijos! Ne tik salėje, bet viešojoje erdvėje verda pokalbiaitik apie Jurbarko komandą“, – pastebėjimais dalijosi Saulius.

Motyvuoja jaunimą

Investicijos į krepšinį duoda naudos ir krašto jaunimui. „Tai, kad mano sūnaus kambaryje ant sienos kabo „Jurbarko-Kario“ komandos žaidėjų Mintauto Bulanovo ir Armando Rainio aprangos, daug pasako. Jie vaikams yra autoritetai, siekiamybė. Ir aš džiaugiuosi, kad sūnus motyvuotas, kad turi tikslą. Tai yra geros vadybos ir gero organizavimo rezultatas bei savivaldybės investicijų grąža. Kažin koks renginys Jurbarke pora kartų per savaitę sulaukia tokio dėmesio kaip „Jurbarko-Kario-Manvestos“ rungtynės? Tokio nėra, nebuvo ir turbūt nebus. Tai mėgaukimės ir neverkime. O kad komandoje žaidžia dauguma nevietinių sportininkų, tai parodo, kokiame lygyje mes žaidžiame. Profesionaliame sporte tai normalu, jei nori pasiekti rezultatų. Tuo tikslu sportininkai pasikeičia netgi pilietybę. Jurbarkas – mažas miestas, todėl kažin ar turėsime kada nors komandą tik iš jurbarkiečių. Nors, jei treneriai bus tokie, kaip Povilas Valaitis, visai tikėtina“, – sako Saulius.