Mokanti kitus pamatyti 120 juodos spalvos atspalvių

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Pajuokausime, kad susitikimą su šia moterimi išprovokavo Jurbarko r. viešoji biblioteka, pakvietusi apžiūrėti šios kūrėjos darbų parodą. Autorė savo kūriniais kvietė pasinerti į moters pasaulį, slepiamą po kaukėmis ir stebimą pro padidinamąjį stiklą. Vien ko verti kūrinių, kuriuos kūrėja vadina monospektakliais, pavadinimai, sufleruojantys, kad moterys (ar ta pati moteris) gali būti labai skirtingos. Vienos primena nužydėjusią pienę, apraudotą vynuoginės sraigės. Kita yra tikra žuvėdrų vadeliotoja. Trečią kamuoja vienatvė angelų sode. Kitai pritinka būti marionete ar cirko direktoriaus dukra, arba norisi ją pavadinti blizgiu auksiniu drugeliu. Yra ir tokių, kurios yra tarsi ponas „Niekas“, atvirai skelbiantis „kas esu – nesu, o kas būsiu – jau buvau“. Gerokai daugiau nei prieš 10 metų sukurti darbai šių eilučių autorei pasirodė labai aktualūs – kaltos tos pačios kaukės, be kurių mūsų karantininis gyvenimas dabar neįsivaizduojamas. Apie savo senųjų darbų aktualumą išgirdusi autorė nusijuokia ir patikina, kad tai tėra sutapimas. Kaip vėliau paaiškėja, aktualijų ji nesivaikanti ne tik mene, bet ir gyvenime – gyvenanti ir į viską žiūrinti savaip, išlavintomis dailininkės akimis. Toji moteris - dailininkė, pedagogė, fotografė, keliautoja Inesa Bosaitė, kuri labai žingeidi, netikinti tuo, ką sako ar rašo kiti, nes viskuo reikia įsitikinti pačiai. Kuriai atrodo, kad viskas priklauso nuo žiūrėjimo kampo, nes „kaip žiūri, taip ir matai. Kaip matai – taip ir yra“. Vadinanti save optimiste, kuriai svetimos minorinės gaidos, kuri nuolat alkana kelionių, nes keliauti ji pradėjo dar mamos įsčiose.

 

Ir dar ji pasirodė tokia, kurią sunku supykdyti – Inesa patikina, kad šios emocijos kamuojamas meno nesukursi – pykdamas darbą greičiau jau sugadinsi ar sudraskysi. Be to, ir pykti nėra ko – pyksi ar ne, nuo to niekas nepasikeis, tik pačiai sunkiau. Yra kaip yra. Vadinasi taip turi būti, sako ji, visai nepykdama ant karantino. Pandemija jos ramaus gyvenimo tėkmės nesujaukė. Sutinka, kad norėtųsi gyvo bendravimo, nes mėgstanti bendrauti. Sunku ir mokinius dailės paslapčių mokyti (dirba A. Sodeikos meno mokyklos dailės mokytoja) ir įkvėpti sėdint prie kompiuterio ekrano. Galiausiai norėtųsi ir keliauti. Bet tuoj pat priduria, kad ateis vasara, ir, viskas išsirutulios sėkmingai – galės ištrūkti į kitas erdves. Kad ir prie jūros.

 

Įkvėpimas iš dangaus

Pandemija netrukdo ir kurti. Karantinas kūrybos procesui įtakos nedaro. Inesa sako, kad kūryba yra nuolatinis procesas, kuris karantinui nepaveikus. Įkvėpimo šaltiniu gali būti bet kas – ne tik kelionės, kurių kol kas tenka atsisakyti, bet ir perskaityta knyga, daina, išgirsta frazė, kito dailininko kūrinys. „Net į debesis pažiūrėjus gali atskrieti kokia mintis“, – šypsosi Inesa. Jei nėra to įkvėpimo, nesiseka kurti – galima atsitraukti ir užsiimti kažkuo kitu. Įkvėpimas Inesos neapleidžia. Ji prasitaria, kad po truputį gimsta naujas kūrinių ciklas. Jis vėlgi bus josios pamėgta tema – apie moteriškumą, moters pasaulį, kuris yra nepažinus. Su Inesa šnekučiavomės sutarusios, kad moters, kaip ir bet kurio žmogaus, neįmanoma pažinti iki galo vien dėl vienos priežasties. Kiekvienas nori atrodyti toks, kokiu jį nori matyti kiti. Geriausias to įrodymas – socialiniuose tinkluose save pristatome tokiais, kokiais norime atrodyti ar kokius mus matytų kiti. Ir nebūtinai tokie esame ar taip jaučiamės iš tikrųjų. „Esi nuotraukoje su gėlių puokšte, nors tau gal už nugaros šiukšlynas“, – nusijuokia Inesa, kuri tai paaiškina paprastai. Esame atsargūs – nenorime atvirauti, nes baiminamės būti įžeisti, įskaudinti. Taip ji galinti pasakyti ir apie save. Be to, visada yra rizika, kad tavęs nesupras – tuos pačius žodžius galima suprasti skirtingai. O ir pykčio yra per daug – daug kas pavargę, pikti nuo gyvenimo karantino sąlygomis, išliejantys blogas emocijas socialinių tinklų komentaruose.

 

Erdvė, kurios vengia

Erdvė su komentarais, aktualijų gvildenimu, problemų sprendimu, išsisakymu, Inesos nedomina. Nežinanti, kas turėtų atsitikti, kad ją tie feisbuko burbulai įtrauktų ir ji į virtualias diskusijas įsiveltų. Kiekvieno reikalas išsakyti savo nuomonę – teisinga ji ar ne. Bet jai pačiai to nereikia. Apskritai, tos tiesos išsakymas jai keliantis abejonių, nes niekas nežino, kaip yra iš tiesų. Toje erdvėje per daug pykčio, kuris gali užteršti mintis. Inesa tokia užimta darbais, kad jai nėra kada piktintis – kai nevyksta pamokos, joms ruošiasi. Be pedagoginio darbo, ji dar užsiima tapyba ant drabužių, porcelianinių puodelių (visus kūrinius galima įsigyti, - aut. past.). Prieš keletą metų kūrė auskarus, bet teko nuo šios veiklos trumpam atsitraukti – smulkūs darbai akis nuvargino. Šiuo metu turi ir daugiau reikalų – pajuokauja, kad „užsivertusi popieriais“ – nori pasikelti pedagogo kvalifikaciją iki mokytojos metodininkės.

Inesa galvą išvėdina ar blogų minčių atsikrato išeidama į kitas erdves – išsikrauna pėsčiomis po gimtojo Greičių kaimo apylinkes vaikštinėdama. Kompaniją jai visada palaiko numylėtinis šuo Bartas. Žingsniuojant laukais ir mintys apsivalo, ir apie kūrybą ramiai galima pagalvoti.

 

Išlavinta akis

Į pasaulį Inesa žiūri kitomis akimis. Ji pati paaiškina, kad išlavinta dailininko akis mato kur kas daugiau spalvų ir atspalvių nei paprastas žmogus. „Aš savo mokiniams sakau, kad vien juoda spalva turi 120 atspalvių“, – sako Inesa, kurią gamta visais metų laikais džiugina įvairiomis spalvomis ir atspalviais. Štai ir dabar į miško paklotę žiūrėdama džiaugiasi, kiek daug spalvų ir atspalvių, nors šių eilučių autorė, į tas pačias samanas ir pernykščius lapus žiūrėdama, teįžiūri dvi – rudą ir žalią. Inesos akys miške krypsta ir į medžių kamienų žievę, samanas... Šypteli išgirdusi, kad kiti į tuos pačius medžius žiūrėdami skaičiuotų, kiek daug tiesių lentų būtų galima išpjauti ar kiek daug malkų prikapoti. „Kaip žiūri, taip ir matai“, – sako ji. Jei pastebi tik tamsias spalvas, tai toks atrodys ir pats gyvenimas. Nuo požiūrio kampo priklauso ir kelionių įspūdžiai. Inesa sutinka, kaip kiti po Indiją keliaudami temato šiukšlynus, purvynus, kai tuo tarpu ši šalis jai kelia pačias geriausias emocijas. Juokiasi prisiminusi, kaip viename iš Indijos miestų, Varanasyje, ji į šventyklą basomis žengė lipdama per karvės „tortus“, kas jai neatrodė jokia problema. Šypsosi, kad vasarą pas senelius po ganyklą lakstydama į ne vieną tokį karvės „tortą“ įlipusi. Jei jau pasiryžai į tokią kelionę – žinok, kas tavęs laukia – tiesiog mėgaukis ta šalimi. Pažink žmones ir tą šalį visais pojūčiais – pajusk skonį, kvapą, garsą... Toks yra jos požiūris į keliones.

Kai nori, gali po pasaulį keliauti ir būdamas namuose. Savaitgaliais ji išsikepa keksiukų, paskanintų egzotiškais prieskoniais. Arba išsikepa marokietišką troškinį. Arba tiesiog klausosi kurios nors šalies, į kurią jai tuo metu norisi panirti, muzikos.

 

Nuo meno iki civilizacijų

Keliauti mėgstanti. Paaiškina, kad matyt ši aistra yra jos kraujyje. Jau būdama mamos įsčiose keliavo – tėvai išnaršę tais laikais buvusios tarybų sąjungos šalis. Ji pati, baigusi mokslus, svečias šalis pradėjo pažinti atsispirdama nuo meno – nuo Paryžiaus Luvro muziejaus. Taip nuo meno sekė pažintys su civilizacijomis, egzotiškomis šalimis, tokiomis kaip Japonija, kuri Inesą taip sužavėjo, kad traukia dar kartą sugrįžti. Menininkė nesuskaičiavusi šalių, kurias aplankiusi – abi šaldytuvo pusės kelionių ekspozicija paverstos – tiek magnetukų parsivežta. Aplankyta kone visa Europa, pabūta Azijoje, keliose Pietų Amerikos, Afrikos valstybėse. Patinka atrasti. Be to, kelionės įspūdžiai išsilieja kūryboje. Įkvepia ne tik pačios kelionės, bet ir jų laukimas. Inesa šypsosi, kad svajonės, iliuzijos, kelionių laukimas meno kūrinyje išsilieja daug paveikiau nei kūrinys iš tos kelionės sugrįžus. Kelionė gali nuvilti, o iliuzijos ir vizijos ne.

 

Vieta neapsprendžia galimybių

Kuo daugiau keliauji, kuo daugiau žmonių sutinki, tuo labiau supranti, kad žmogaus galimybių, jo pasaulėžiūros, likimo neapsprendžia vieta, kurioje jis gyvena. Taip mano Inesa. Mažame kaimelyje gyvendamas naudojiesi visais didmiesčių privalumais – kultūrą, meną semi saujomis, kai tuo tarpu koks nors vilnietis neranda laiko nei į teatrą nueiti, nei koncerto pasiklausyti – sukasi kaip voverė „darbas-namai“ rate.

Kai yra noras, atsiranda ir galimybė, mano Inesa, kuriai pačiai smagu gyventi ir kurti gimtinėje, Girdžiuose, į kuriuos tarsi ramybės uostą grįžo apsukusi ratą, išsilaksčiusi po pasaulį. Gyvena kartu su tėvais. „Gyvename dideliame name, tai galime ir nesusitikti“, – juokiasi ji, sutinkanti, kad per Velykas tikrai susitiks.

Velykos bus tokios kaip visada. Inesai kaip ir kasmet teks marginti kiaušinius. Paaiškina, kad iš to didelio meno nedaranti – eksperimentuoja su svogūnų lukštais, žolelėmis, šakelėmis. Velykų rytą, kaip ir kasmet, susės prie vieno stalo. Sutinka, kad didžiausią pavasario šventę pasitiks prabangiai – jei kiti dėl karantino negali su artimaisiais susitikti, ji visada su jais. Tik savo seserį greičiausiai teks prie to stalo virtualiai pasodinti – įsijungs planšetę ir pasikalbės. „Reikia pasinaudoti naujų technologijų privalumais“, – šypteli ji.

 

Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Monika Steponkutė

Jauniausia rajono sveikatos priežiūros įstaigos vadovė dirba Eržvilke  0

31 metų Lukas Bakšys

Barzda – ne apsileidimo, o kitokios gyvenimo filosofijos požymis  5

Geriausia 2020 metų rajono bibliotekininkė dirba Pilies I kaime

Geriausia 2020 metų rajono bibliotekininkė dirba Pilies I kaime  0

Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazijos auklėtinė - respublikinio konkurso prizininkė

Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazijos auklėtinė - respublikinio konkurso prizininkė  1

Eržvilko gimnazija turi vadovę (interviu su konkurso laimėtoja)

Eržvilko gimnazija turi vadovę (interviu su konkurso laimėtoja)  2

In Memoriam ilgamečiui Jurbarko ligoninės gydytojui chirurgui Izidoriui Jablonskiui

In Memoriam ilgamečiui Jurbarko ligoninės gydytojui chirurgui Izidoriui Jablonskiui  6

Savamokslis fotografas, kuris padeda atrasti nematytą Jurbarką

Savamokslis fotografas, kuris padeda atrasti nematytą Jurbarką  4

Nuo Covid-19 mirė Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Steponas Česlovas Strodomskis

Nuo Covid-19 mirė Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Steponas Česlovas Strodomskis  0

Ilgametei savivaldybės specialistei padėka už nuoširdų darbą

Ilgametei savivaldybės specialistei padėka už nuoširdų darbą  3

Zigmas Morlencas: žengiant savuoju kūrybiniu keliu svarbiausia yra nesiblaškyti

Zigmas Morlencas: žengiant savuoju kūrybiniu keliu svarbiausia yra nesiblaškyti  2

Medicinos techniko Vytauto darbas plika akimi nepastebimas, bet gyvybiškai būtinas

Medicinos techniko Vytauto darbas plika akimi nepastebimas, bet gyvybiškai būtinas  2

Skaudi netektis: atsisveikiname su Jurbarko ir Lietuvos patriotu A. Geniu

Skaudi netektis: atsisveikiname su Jurbarko ir Lietuvos patriotu A. Geniu  3

R. Zemkauskas. Pasakojimai keičia gyvenimą, kuris atsispindi mūsų balse

R. Zemkauskas. Pasakojimai keičia gyvenimą, kuris atsispindi mūsų balse  0

Tarybos pritarimu, į „Auksinės krivūlės riterius“ pretenduos Raudonės seniūnas

Tarybos pritarimu, į „Auksinės krivūlės riterius“ pretenduos Raudonės seniūnas  1

Lietuvos sporto bendruomenėje – netektis

Lietuvos sporto bendruomenėje – netektis  0

Jurbarkietės rankoms paklūsta ne tik fotoaparatas, bet ir žalvaris

Jurbarkietės rankoms paklūsta ne tik fotoaparatas, bet ir žalvaris  0

In Memoriam Eugenijus Ignatavičius

In Memoriam Eugenijus Ignatavičius  1

Vaikams reikia mamos palaikymo, o mamoms – vaikų apkabinimų

Vaikams reikia mamos palaikymo, o mamoms – vaikų apkabinimų  3

Tarpe geriausių 2019 metų Klaipėdos regiono bibliotekininkų - viešvilietė

Tarpe geriausių 2019 metų Klaipėdos regiono bibliotekininkų - viešvilietė  0

Geriausia 2019 metų bibliotekininkė gyvena ir dirba Viešvilėje

Geriausia 2019 metų bibliotekininkė gyvena ir dirba Viešvilėje  2

Į paskutinę kelionę išlydėtas partizanų ryšininkas Antanas Puišys

Į paskutinę kelionę išlydėtas partizanų ryšininkas Antanas Puišys  2

A. Sodeikos meno mokyklos suaugusiųjų studijų programos mokinė

Romarika Pikelienė. Save iš naujo atradinėjanti dailininkė, kurios darbuose juodos ir baltos spalvos tikrai nerasite  3

Senatvės stereotipus laužo devyniasdešimtmetė esperantininkė

Senatvės stereotipus laužo devyniasdešimtmetė esperantininkė  2

Pagerbė kalėdinių eglučių parko kūrėjus (skelbiame visą sąrašą)

Pagerbė kalėdinių eglučių parko kūrėjus (skelbiame visą sąrašą)  3

Mūsų partneriai