Mirė ilgametis Jurbarko Konstantino Glinskio teatro aktorius Juozapas Abromavičius

Juozapas Abromavičius gimė 1930 m. spalio 7 d. Raseinių apskrityje Šimkaičių valsčiuje Kaluponių kaime. 1952 m. įstojo ir baigė juridinę mokyklą prie Teisingumo ministerijos. Dirbo teismo vykdytoju, teisėju, juristu Jurbarko rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriuje.

Vaidinti J. Abromavičius pradėjo dar besimokydamas pradinėse klasėse. Jurbarko liaudies teatre (dabar Jurbarko Konstantino Glinskio teatras) pradėjo vaidinti 1959 m. Pirmasis vaidmuo – Sūrinskis režisieriaus Algirdo Pauliukaičio režisuotoje S. Kymantaitės – Čiurlionienės pjesėje „Pinigėliai“. Nuo to momento Jurbarko K. Glinskio teatre pastatytuose spektakliuose J. Abromavičius sukūrė net 26 vaidmenis. Ir kiekvienas jų buvo įsimintinas, kupinas tik Juozapui būdingo humoro, ar neatkartojamo dramatizmo. Įvertindami aktoriaus talentą jam plojo ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio žiūrovai, prieš jo gabumus galvą lenkė ne vienas scenos profesionalas. O ir jis pats vaidino su aktoriais profesionalais: Jonu Kavaliausku režisieriaus A. Pauliukaičio 1960 m. pastatytoje E. Ranneto pjesėje „Sūnus paklydėlis“ ir Kęstučiu Geniu, to paties A. Pauliukaičio 1965 m. režisuotoje K. Sajos pjesėje „Saulė ir stulpas“. J. Abromavičius ne kartą už savo vaidybą yra apdovanotas Lietuvos nacionalinio kultūros centro diplomais, jam įteikta daugybė Jurbarko rajono savivaldybės ir Jurbarko kultūros centro garbės raštų. 2011 m. už kerdžiaus vaidmenį spektaklyje pagal A. Giedraičio – Giedriaus apsakymą „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“, J. Abromavičius gavo K. Kymantaitės vardo diplomą.

Juozapas mėgo juokauti. Su jam būdingu entuziazmu jis prisidėdavo prie teatralų išdaigų ir tuo pat metu sugebėdavo likti rimtas, santūrus. Paskutiniu metu vis dažniau pasitraukdavo iš scenos ir nebevaidindavo, tarsi norėdamas viską įvertinti iš šalies. Pasitraukdavo, bet prikalbintas režisierės grįždavo atgal, kad darytų tai, kas teikė malonumą visą gyvenimą. Paskutinis Juozapo vaidmuo spektaklyje J. Petrulio „Prieš srovę“ apie poetą Antaną Strazdą buvo tarsi atsisveikinimas su scena, lyg vaidinamo Strazdelio giesmių giesmė, kurios niekas nepakartos. O ir jo paties niekas daugiau neprikalbins grįžti į sceną. Niekados.  

Juozapas Abromavičius pašarvotas laidojimo namuose prie bažnyčios (M. Valančiaus g.) . Šv. Mišios - balandžio 7 d. 11 val., laidotuvės - 12 val. senosiose Jurbarko kapinėse.

Jurbarko K. Glinskio teatro kolektyvas