Laužo lietuvių senjorų stereotipus – po pasaulį keliauja iš pensijos

Jei manote, kad Jurbarko senjorai gyvenimu skundžiasi, tikindami, kad pensijos tokios mažos, kad toliau sodo nenuvažiuosi, klystate. Ne tik vokiečiai pensininkai po pasaulį keliauja. Iš pensijų susitaupo ir po užsienius keliauja ir Jurbarko senjorai. Geriausias to įrodymas – ilgainiui 77 metų gimtadienį švęsianti Irena Ona Rukšnaitienė, kuri gaudama 386 eurų pensiją susitaupo kelionėms – šiais metais aplankė Maltą, kruizu iš Talino aplankė Helsinkį, neseniai dukterėčios kvietimu ilsėjosi Kuršių Nerijoje.

Moteris patikina, kad nereikia nei vaikams, nei anūkams padėti. Kelionėms pinigų susitaupo ne tik iš pensijos. Kokius gerą penketą metų ji neina į kirpyklas, nes pati ir apsikerpa, ir plaukus dažo, tad žirklės ar plaukų kirpimo mašinėlė - ne naujiena. Maždaug tiek metų neperka jokių vaistų – nes jei sunegaluoja, gydosi vaistažolėmis. Patikina, kad vaistažolėmis ir kraujospūdį pasireguliuoja, ir regėjimą pasitaiso. Neperka jokių kremų. Sako, kad ant veido tepa ir jį prausia tuo, ką valgo – ir žolelių arbatomis, ir agurkais gaivina.

Be to, energijos šaltinis yra ir jos sodas Kalnėnuose, kuriame, patikina, daržas gerai prižiūrėtas - jokios žolės nerasi. Šypsosi, kad visko augina tiek, kad ir jai, ir vaikams užtenka. Augina ne tik įvairiausių gėlių, įprastinių daržovių, bet ir, kaip pati sako, eksperimentuoja. Jos sode – ir šešios šilauogės, ir persikas, kuris jau duoda vaisių – sako, kad šiais metais bus mažiau vaisių, o praėjusiais metais kibirais rinko. Be to, augina ir raudonųjų arbūzų. Internete pasiskaito apie sodo ir daržo naujoves, kurias sėkmingai išbando ir savo sode.

Ir tada, kai kalbinome antradienio vidurdienį ji ruošėsi važiuoti į sodą. Vairuos pati. Savo automobiliu Micro Nissan. Vairavimo teises ji išsilaikė dar 1960 metais. „Turbūt esu vyriausia Jurbarko vairuotoja“, - juokėsi ji. Automobiliu ne tik į sodą pati nuvažiuoja, nuveža tuos, kurie paprašo, bet ir į didmiesčius nesibijo važiuoti. „Kur reikia, ten nuvažiuoju“, - sako ji.

Veikli

Irena Ona ir šiaip yra veikli. Ji gieda bažnytiniame chore, yra Jurbarko senjorų klubo „Feniksas“ vadovė. Aktyviai ir įdomiai ji leidžia laiką su šio klubo nariais – kartu keliauja. Rugpjūčio 12 dieną ji kartu su šio klubo nariais ir „Santaka“ kapela vyks į Kelmę, kur susitiks su Kelmės senjorais ir kartu švęs Piliakalnių šventę. Irena Ona džiaugėsi, kad jai pavyko gauti autobusą šiai kelionei – kreipėsi pagalbos į „Dainių“ vadovą Kasparą Jurevičių, kuris davė autobusą su vairuotoju, už ką senjorė ypatingai dėkoja šiam geradariui.

Ir tai dar ne visa šios senjorės veikla. Irena Ona vien septynerius metus pirmininkauja Jurbarko daugiabučio namų bendrijai – pirmininke perrinko dar trejiems metams. Beje, jų daugiabutis yra pirmasis, kuris Jurbarke buvo renovuotas.

Liga

„Man visada buvo gerai“, - šypsosi Irena Ona, kuriai gyvenimas ir rimtų išbandymų buvo pasiuntęs. Prieš dešimt metų jai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Moteris apmaudauja, kad užčiuopusi guzelį krūtyje ji iš karto nesikreipė į medikus, o į vėžį gydančią „šarlatanę“, kuri imdama dideles pinigų sumas taip „gydė“, kad kai Irena Ona kreipėsi į onkologus, diagnozavo antrą vėžio stadiją, o krūtį teko nupjauti.

Moteris pasakoja, kad gydantis nuo vėžio ir su mirtimi jai teko pakovoti – susirgo plaučių uždegimu, kurį sunkiai sekėsi gydyti. Patikina, kad vienu metu jai buvo taip prastai, kad, sako, mirtimi vadavosi. Ne tik išsikapstė, bet ir tapo tuo metu bene vyriausia moterimi, kuriai buvo visiškai atstatyta krūtis. Jai tada buvo 65 metai. Pripažįsta, kad būtent toji liga buvo savotiškas lūžis, kuris privertė pakeisti požiūrį į save – prisižiūrėti. Ji kasdien rytais po pusvalandį mankštinasi.

Ką pasakytų tiems bendraamžiams, kurie skundžiasi, kaip bloga Lietuvoje gyventi? Ji sako paprastai. Irenos Onos nuomone, skundžiasi tie senjorai, kurie jauni būdami tingėjo dirbti, mažai dirbo, norėjo laisvai gyventi, o dabar nori dideles pensijas gauti. Ką ji tokiems niurzgaliams patartų?

„Svarbiausia yra judėti. Bumba ir skundžiasi tie, kurie nejuda, nekruta“, - sako Irena Ona, pridurdama ir dar kelis geros savijautos „ingredientus“. Reikia elgtis sąžiningai ir neapkalbinėti.