L. Dragūnavičienė: renkamės kitą kelią - auklėjimą grožiu

Praėjusiais metais savivaldybei priklausančioje įmonėje UAB „Jurbarko komunalininkas“ buvo įsteigta Želdinių priežiūros tarnyba, kuriai vadovauti buvo paskirta šios bendrovės direktoriaus Dariaus Dragūnavičiaus žmona Lilijana Dragūnavičienė. Informacija apie tai, jog savivaldybei priklausančioje bendrovėje kuriamas naujas etatas, niekur nebuvo skelbiama. Nors tuo metu L. Dragūnavičienė ir sulaukė daug prieštaringų vertinimų, tačiau dabar moteris savo darbais gali įrodyti, kad šis postas jai buvo patikėtas ne veltui.

Atšilus orams miestas pradėjo puoštis – matomiausiose miesto vietose sodinami ryškiaspalviai gėlynai. Gėlėmis jau apsodintos Kauno, Vytauto, Kęstučio, Žemaitės gatvės. Užsodintos vazos, esančios prie mažosios „Maximos“ aikštelės, Knygnešio paminklo teritorija, karių kapai, Vytauto Didžiojo paminklas, Dariaus ir Girėno gatvės juosta, „Liukso” skverelis, sankryža prie autobusų stoties, prie A. Šabaniausko paminklo, paminklo tremtiniams ir Savivaldybės aikštė. Iš dalies papuoštas kalnelis, esantis prie Kęstučio gatvės 39-40 namų ir įvažiavimai į Jurbarko miestą.

Gėles sodina dvi UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbuotojos bei kitos iš Jurbarko darbo biržos ir miesto seniūnijos atsiųstos moterys pagal įvairias programas - visuomenei naudingus ir viešuosius darbai. „Dirba ne tik moterys, bet ir vyrai. Jie padeda žemės darbus atlikti: kasa, lygina, renka akmenis iš būsimų gėlynų, padeda karpyti medžių atžalas, sąžalynus pakelėse ir t.t. Dirbdami po 4 val. per dieną prisideda prie miesto gražėjimo“, - sakė UAB „Jurbarko komunalininkas“ Želdinių priežiūros vadovė Liljana Dragūnavičienė.

Pasak L. Dragūnavičienės, pasodintų gėlių skaičius kol kas dar nėra aiškus. Jis paaiškės tik pasodinus visas gėles ir daugiamečius augalus. Prie autobusų stoties esančios sankryžos atitvarų pakabinti net 52 loveliai su gėlėmis, prie „Liukso” skverelio – 18. Artimiausiuose planuose - apsodinti dar nebaigtus plotus ir naujai pradėtą tvarkyti kalnelį Vytauto Didžiojo/S. Daukanto gatvės sankirtoje.

Jurbarko rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Raminta Paliliūnaitė informavo, kad vienmetėms gėlėms jau yra išleista 13 500 litų, o dar apie 70 000 litų planuojama išleisti daugiamečiams želdiniams ir vazonams.Tuo tarpu praėjusiais 2013 metais vienmetėms gėlėms buvo išleisti 9 000 litų, daugiamečiams želdiniams - 20 000 litų. Pasak specialistės, šiais metais miesto puošybai skiriamos didesnės pinigų sumos, susijusios su artėjančiu 755 metų miesto jubiliejumi. Pinigai skiriami iš savivaldybės biudžeto lėšų, savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos ir savivaldybės privatizavimo fondo lėšų.

Dalis augalų šiais metais gauta iš miesto gyventojų bei Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos moksleivių. Vykdydami projektą „Žalioji laboratorija“ mokyklos mokiniai miestui padovanojo žemaūgių ir aukštaūgių serenčių (dar vadinamų gvaizdikėliais), kuriuos patys ir užaugino.

„Jurbarko miestas, kaip turintis vieną didžiausių nedarbo lygį Lietuvoje, tikrai labai stengiasi minimaliomis sąnaudomis pasiekti kuo geresnį rezultatą“, - sakė Želdinių priežiūros vadovė.

L. Dragūnavičienės pasiteiravome, ar nebus miesto gražinimui skirti pinigai išmesti į balą po to, kai praėjusiais metais Kauno gatvėje esančius gėlių vazonus vandalai įmetė į šalia esantį fontaną. Tuo metu ne tik vazonų šukes teko rinkti, bet ir su žemėmis sumaišytą fontano vandenį keisti.

„Ar manote, kad neverta to daryti? Nejaugi Jurbarke gyvena tik asocialūs gyventojai? Mes dirbame dėl tos dalies miestiečių, kurie vertina tai, ką darome. O kartu ir bandome auklėti likusiąją dalį, tą, kuri negerbia savęs ir niokoja kitų kuriamą grožį. Kentėjo jau ir šiais metais vazos Kauno gatvėje: po vienos nakties „įlipo“ vaza paplaukioti baseine. Na ir ką? Kantriai pataisėme viską. Tikimės, kad tai nepasikartos. Galbūt tiems naktiniams chuliganams kada nors atsibos ir jie nebeniokos miesto gėlynų? Galiausiai - užaugs nauja karta, kuri išmoks suprasti, jog grožį reikia puoselėti, kad šuniukai neturi atlikti gamtinių reikalų gėlynuose, kad daug smagiau gyventi švariai, o ne šiukšlių primėtytose gatvėse, kad gėlės ir krūmai žydi ne tam, kad juos nudraskytum, o tam, kad džiugintų akis ir širdis... Jei ne šiais, tai gal po 5 metų galėsime džiaugtis gražiu miestu ir kultūringais jo gyventojais. Būkime optimistai. Juk pavyzdys ne tik užkrečia, bet ir auklėja... Galime mąstyti tik apie „į balą išmestus pinigėlius“ ir nieko nedaryti. Mes norime rinktis kitą kelią: auklėjimą grožiu. Labai tikime, kad geroji miestiečių dalis nugalės ir tų, kuriuos dabar minime bloguoju, vis mažės ir mažės. Tai priklauso nuo pačių gyventojų: jei šiandien jauna mama šypsosi, žiūrėdama kaip jos mažylis rauna gėlytes ir nieko nesako, galbūt pro šalį eis „pikta teta“, kuri sudrausmins dar nesuprantantį mažylį. Ir jau po keleto metų turėsim užsiauginę kartą, kuri mylės savo miestą ir jį saugos. O visiems, kurie išrovę pasodintus augalus jais papuošia savo namus, atleiskim. Taip, labai pikta, kai vietoje augalo randi tik tuščią duobę, bet... nesame pikta linkintys, todėl norėtume tik pasakyti tokiems: lazda turi du galus. Kažkada tas antras galas atsisuks į juos pačius, jų vaikus ar artimuosius. Verta pagalvoti ir įvertinti kiekvieną savo poelgį. Mes jiems ne teisėjai, tačiau visi veiksmai turi atoveiksmį, nes gyvenime galioja tie patys dėsniai kaip fizikoje. Todėl bet ką darant verta tris kartus pagalvoti. Ačiū visiems, kurie gerbia savo miestą, jame gyvenančius žmones ir patys save“, - sakė UAB „Jurbarko komunalininkas“ Želdinių priežiūros vadovė Lilijana Dragūnavičienė.

Štai kokių skaitytojų nuomonių apie gražėjantį miestą sulaukėme mūsų facebook'o paskyroje. Dalijamės keletu iš jų:

A. K.: Labai gražu, kad tik ilgapirščiai nepasidarbuotų.

Sandra: Tam ir dirbam, kad po to prižiūrėt būtų ką.

Jolanta: Duok dieve, kad tik ilgai laikytų tie papuošimai.

A. V.: Gražu, bet reikėtų stebėjimo kamerų, kad matytų kas vagia.

R. S.: Labai labai gražu, tik ne visi tuo grožiu grožisi. Kai kam tas grožis trukdo. Iš neturėjimo ką veikti ima ir tą grožį per kelias minutes suniokoja.

Lina: Žinant, kad tai ir moksleivių dovana miesteliui - viskas dar gražesnes spalvas įgauna.

Justina: Įdomu, ką pirmiausia pavogs - gėles ar vazonus... Labai gražu, labai sveikintina, bet... Na, tikėkimės jurbarkiečiai jau pribrendo prie to, kad ne viską, ką pamatai, gali pasiimti.

Jurgita: Aš nemanau, kad kada nors subręs... tuoj po kokio savaitgalio vazonai turėtų gulėti ant gatvės arba ant žolyno. Kitaip nebus. Viskas, ką gražaus padaro, lyg tyčia kažkam būtinai užkliūva, o pagaut kažin ar pagavo nors vieną.

Reda: Neatpažįstamai pasikeitęs miestas! Visada Jurbarkas buvo gražiausias.

Rasa: Geras tas jaunimas, tik nereikia visada linksniuoti, kad jaunimas blogas. Pažiūrėkit tarp kokių piktų žmonių auga tas jaunimas, jaunimas - mūsų veidrodis.

Virginija: Vaikus auginam ir auklėjam rodos gerai, namuose jie tartum angeliukai, tik kai išeina į gatvę, virsta visai kitais žmogeliukais ir elgesys jų pasikeičia. Kodėl? Lig šiol nežinau atsakymo, gal norėjimas pritapti prie visų, būti tokiais, kokie yra kiti, galbūt yra kažkokie savi gatvės įstatymai ir jei tu ne taip elgsiesi iš tavęs pasijuoks.... Niekada nebuvau gatvės vaikas, todėl nežinau, o suaugę žmonės kodėl vagia ir neša parduoti – manau todėl, kad prarado vertybes - dabar vertybe tapo pinigas, gal todėl, kad sunkiai jie uždirbami, kad algos mažos, kad pensijos mažos, valdžia nevertina žmogaus ir žmogus tikriausiai nebevertina nieko, net savo krašto. Galiu filosofuoti šia tema, bet atsakymo tikrai nerasime. Aš prisimenu savo jaunystę - palyginu su savo vaikais ir pastebiu - mes praradome dvasines vertybes, sumaterialėjom, o vandalizmas, įžūlumas..... kokius filmus žiūri dabartinė karta?